Peržiūrėti šaltinį Huritų-urartų kalbos

{{Kalbų grupė|
 pavadinimas=Huritų-urartų|
 spalva=lightgreen|
 šalys=[[Užkaukazė]]<br>Šiaurės [[Mesopotamija]]|
 skaičius= 2|
 kilmė=Huritų-urartų|
 žemėlapis=|
 ISO639-2=|
 klasifikacija=[[Huritų kalba|Huritų]], [[Urartų kalba|urartų]]}}

'''Huritų-urartų kalbos'''  – šeima [[Mirusi kalba|mirusių kalbų]], kurios buvo vartojamos [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Užkaukazė]]je, [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] šiaurėje ir [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]]  pietryčiuose. 

Pagal [[morfologija|morfologinius]] kriterijus šios kalbos yra [[agliutinacinė kalba|agliutinacinės]] ir [[Ergatyvas|ergatyvinės]]. Tai jas priartina prie [[Šumerų kalba|šumerų]] ir kitų ne[[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] ar [[semitų kalbos|semitų]] kalbų senovės Artimuosiuose Rytuose. Rusų kalbininkai [[Igoris Djakonovas]], [[Sergejus Starostinas]] huritų-urartu kalbas sieja su [[šiaurės rytų Kaukazo kalbos|šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]].

Šią [[Kalbų šeimos|kalbų šeimą]] sudaro 2 kalbos:
* [[Huritų kalba]], vartota [[huritai|huritų]], gyvenusių [[Mitanio karalystė]]je, [[Senovės Sirija|Sirijoje]]. Turi daug panašumų vien su urartų kalba. Iškelta hipotezė, kad kalba galėjusi būti kilusi iš tos pačios prokalbės kaip ir [[šiaurės rytų Kaukazo kalbos]]. Seniausi huritų raštijos paminklai yra [[Urkešas|Urkešo]] karaliaus Tišatalo laikotarpio varinės lentelės iš [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkst. pr. m. e.]] pab.
* [[Urartų kalba]], vartota [[Urartu]] valstybėje. Iššifruota [[XX a.]] pirmoje pusėje. Šios kalbos rašytinių šaltinių žinoma iš [[IX a. pr. m. e.|IX]]–[[VI a. pr. m. e.]] laikotarpio. Nenustatyta ryškesnių urartų kalbos ryšių su kitomis kalbų šeimomis, išskyrus su huritų kalba. Buvo užrašoma tobulesnio [[asirų dantiraštis|asirų dantiraščio]] atmaina – [[urartų dantiraštis|urartų dantiraščiu]]. Po Urartu valstybės žlugimo, šia kalba rašyti liautasi. [[Achemenidai|Achemenidų]] valdymo laikotarpiu urartų kalba, manoma, persimaišė su [[armėnų kalba]].

== Kalbų ryšiai ==

I. Djakonovas aptiko žymių struktūrinių sutapimų tarp huritų-urartų ir [[Tirėnų kalbos|tirėnų]] ({{en|Tyrrhenian}}) kalbų šeimų. Prie pastarosios priskiriamos [[Etruskų kalba|etruskų]] (vartota [[Etrūrija|Etrūrijoje]]), [[Retų kalba|retų]] ([[Retija|Retijoje]]) ir [[lemniečių kalba|lemniečių]] ([[Lemnas|Lemno]] saloje) kalbos. Kol kas šių kalbų giminystės ryšys ginčijamas, nes beveik iš viso nėra tiesioginių morfologinių sutapimų. Be to, huritų kalba tiesiogiai paveikė [[Hetitų kalba|hetitų]], o urartų kalba – [[armėnų kalba|armėnų kalbą]]. 

[[Senovės Kipras|Senovės Kipro]] kalbos (''Eteocypriot'') tyrinėtojai pažymi formalius [[Morfema|morfemų]] panašumus su huritų kalba. Kalbų giminystės klausimas galutinai neišspręstas dėl neužbaigto šifruoti ikigraikinio kipriečių rašto ir nepakankamai ištyrinėtos kalbos, taip pat dėl chronologinių pertraukų.

== Nuorodos == 
* [http://starling.rinet.ru/Texts/hururt.pdf Huritų-urartų ir Rytų Kaukazo kalbos (rusų k.)]

{{Kalbų šeimos}}

[[Kategorija:Mirusios kalbos]]
[[Kategorija:Huritai]]