Peržiūrėti šaltinį Gulbė X-1

[[Vaizdas:Chandra_image_of_Cygnus_X-1.jpg|thumb|150px|Iš [[Chandra observatorija|Chandra observatorijos]] daryta nuotrauka.]]
'''Gulbė&nbsp;X-1''' – galaktinių [[rentgeno spinduliai|rentgeno spindulių]] šaltinis, esantis [[Gulbė (žvaigždynas)|Gulbės žvaigždyne]], maždaug 6000 [[šviesmetis|šviesmečių]] nuo [[Saulė]]s. Tai pirmas toks šaltinis, plačiai pripažįstamas kaip [[juodoji skylė]].<ref>Glister, Paul (2011), "[http://www.centauri-dreams.org/?p=20738 Cygnus X-1: A Black Hole Confirmed]. " [http://www.centauri-dreams.org Centauri Dreams: Imagining and Planning Interstellar Exploration], 2011-11-29. Tikrinta 2016-09-16.</ref> Juodoji skylė atrasta [[1964 m.]] [[kosminis skrydis|kosminio skrydžio]] metu ir yra viena stipriausių rengteno spindulių šaltinių, aptinkamų iš Žemės. Spindulių [[tekėjimo tankis]] gali siekti 2,3×10−23 Wm<sup>−2</sup> Hz<sup>−1</sup> (2,3×10<sup>3</sup> [[janskis|janskių]]).<ref>{{citation | first1=Walter | last1=Lewin | last2=Van Der Klis | first2=Michiel | date=2006 | title=Compact Stellar X-ray Sources | publisher=Cambridge University Press | pages=159 | isbn=0-521-82659-4 }}</ref> Gulbė X-1 išlieka viena labiausiai tyrinėjamų juodųjų skylių. Sveria 21,2 [[Saulės masė|Saulės masių]].<ref>{{cite journal |author=Miller-Jones, James C. A. |display-authors=et al. |title=Cygnus X-1 contains a 21–solar mass black hole—Implications for massive star winds |url=https://science.sciencemag.org/content/early/2021/02/17/science.abb3363 |date=2021 m. vasario 18 d|journal=[[Science (žurnalas)|Science]] |volume=371 |issue=6533 |pages=1046–1049 |doi=10.1126/science.abb3363 |pmid=33602863 |access-date=2021 m. vasario 21 d|arxiv=2102.09091 |bibcode=2021Sci...371.1046M |s2cid=231951746 }}</ref>

Gulbė&nbsp;X-1 priklauso didelės masės binarinei rentgeno spindulių sistemai, kurioje yra '''HDE&nbsp;226868''' vadinama [[supermilžinė]] [[kintamoji žvaigždė]]<ref>{{Cite journal|arxiv=1401.1035|last1=Ziolkowski|first1=Janusz|title=Masses of the components of the HDE 226868/Cyg X-1 binary system|journal=Monthly Notices of the Royal Astronomical Society: Letters|volume=440|pages=L61|year=2014|doi=10.1093/mnrasl/slu002|bibcode = 2014MNRAS.440L..61Z |s2cid=54841624}}</ref> ir apie kurią juodoji skylė sukasi 0,2 [[astronominis vienetas|AV]] atstumu. Iš žvaigždės atsklindantis [[žvaigždinis vėjas]] suteikia medžiagą [[akrecinis diskas|akreciniam diskui]] apie juodąją skylę.<ref>{{citation | last1=Gies | first1=D. R. | last2=Bolton | first2=C. T. | title=The optical spectrum of HDE&nbsp;226868 = Cygnus&nbsp;X-1. II&nbsp;— Spectrophotometry and mass estimates | journal=The Astrophysical Journal | date=1986 | volume=304 | pages=371–393 | bibcode=1986ApJ...304..371G | doi=10.1086/164171 }}</ref> Medžiaga viduriniame diske įkaista iki milijonų laipsnių karščio, taip generuodama rentgeno spindulius.<ref>{{cite arXiv  | last1=Nayakshin | first1=Sergei | first2=James B. | last2=Dove | date=1998 m. lapkričio 3 d | title=X-rays From Magnetic Flares In Cygnus X-1: The Role Of A Transition Layer | eprint=astro-ph/9811059 |mode=cs2}}</ref> Apie diską statmenai išsidėsčiusi [[Reliatyvistinė čiurkšlė|Reliatyvistinių čiurkšlių pora]] dalį energijos perneša į tarpžvaigždinę erdvę.<ref>{{citation | last1=Gallo | first1=Elena | last2=Fender | first2=Rob | date=2005 | title=Accretion modes and jet production in black hole X-ray binaries | journal=Memorie della Società Astronomica Italiana | volume=76 | pages=600–607 | arxiv=astro-ph/0509172 | bibcode=2005MmSAI..76..600G }}</ref>

Sistema gali priklausyti [[žvaigždžių asociacija]]i, vadinamai Gulbė&nbsp;OB3, o pati Gulbė X-1 gali būti 5 mln. metų senumo ir galėjusi susiformuoti iš 40 kartų už Saulę masyvesnės žvaigždės. Didžioji dalis žvaigždės masės galėjo būti prarasta kaip žvaigždinis vėjas, o pati žvaigždė veikiausiai nesprogo [[supernova]], tačiau užgeso ir tapo juodąja skyle.<ref>{{citation | last1=Mirabel | first1=I. Félix | last2=Rodrigues | first2=Irapuan | title=Formation of a Black Hole in the Dark | journal=Science | date=2003 | volume=300 | issue=5622 | pages=1119–1120  | doi=10.1126/science.1083451 | pmid=12714674 | arxiv = astro-ph/0305205 | bibcode = 2003Sci...300.1119M | s2cid=45544180 }}</ref>

Garsūs pasaulio fizikai [[Stephen Hawking|Stivenas Hokingas]] ir [[Kip Thorne|Kipas Tornas]] buvo kirtę lažybų dėl šio astronominio objekto kilmės. Hokingas lažinosi, kad tai nėra juodoji skylė ir buvo neteisus. Savo klaidą pripažino [[1990 m.]], kuomet stebėjimų duomenys, nors ir be tiesioginių empirinių įrodymų, sustiprino hipotezę, kad tai [[juodoji skylė]].<ref>{{citation | author=Staff | date=2004 m. vasario 27 d| title=Galaxy Entree or Main Course? | publisher=Svinburno universitetas | url=http://astronomy.swin.edu.au/sao/astronomynews/astronews2004s1.xml | access-date=2008-03-31 }}</ref> Nuo pat [[1972 m.]] iki [[1986 m.]] Gulbė X-1 buvo laikoma arčiausiai Žemės esančia juodąja skyle. [[1986 m.]] buvo atrasta [[A0620-00]], maždaug dukart arčiau esanti juodoji skylė, iki pat [[2020 m.]] laikyta mažiausiai nutolusia juodąja skyle.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Juodosios skylės]]