Peržiūrėti šaltinį Gileadas

{{Šaltiniai}}

{{Otheruses}}
{{Regionasm
 | Spalva = #DEB887
 | Tipas = Senovės Sirijos regionas
 | Pavadinimas = Gileadas (גִּלְעָד‎‎)
 | Foto = Gadara BW 7.JPG
 | Šalis = šiaurės vakarų [[Jordanas]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[amoritai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = [[Sihonas|Sihono karalystė]]
 | Laikotarpis = 
 | Vėliau = 
 | Miestai = [[Ramot-Gileadas]]
 | Žemėlapis =
 | Pastaba =
 | Vikiteka =
 }}
'''Gileadas''' ({{he|גִּלְעָד‎‎|Gilʻad}}) – senovės Artimųjų Rytų ([[Senovės Sirija|Istorinės Sirijos]]) regionas, buvęs dabartinės [[Jordanija|Jordanijos]] šiaurės vakaruose (dab. [[Irbido muhafaza|Irbido]], [[Adžluno muhafaza|Adžluno]], [[Džerašo muhafaza|Džerašo]] ir [[Balkos muhafaza|Balkos]] muhafazose).

== Geografija ==
Gileadas buvo išsidėstęs į rytus nuo [[Jordanas|Jordano upės]], atkarpoje tarp [[Tiberiados ežeras|Tiberiados ežero]] ir [[Negyvoji jūra|Negyvosios jūros]]. Jordanas skyrė nuo kitoje upės pusėje buvusios [[Samarija (regionas)|Samarijos]] (vakaruose), [[Galilėja|Galilėjos]] (šiaurės vakaruose) ir [[Judėja (regionas)|Judėjos]] (pietvakariuose).

Į šiaurę nuo Gileado, už [[Jarmukas|Jarmuko upės]], buvo [[Bašanas]], o pietuose – [[Moabas]]. Pietryčiuose perėjo į [[Amonas (regionas)|Amoną]]. Pagrindinė regiono upė – [[Zarka (upė)|Zarkos]] žemupys.

Pagrindinis Bašano miestas senovėje buvo [[Ramot-Gileadas]], svarbus prekybiniame [[Karalių kelias|Karalių kelyje]], jungusiame [[Damasko karalystė|Damaską]] šiaurėje su [[Akabos įlanka]] pietuose. Antikiniais laikais svarbiausi miestai buvo [[Gadara]], [[Pela (Palestina)|Pela]], [[Geraza]] ir kt.

Gileadą sudarė dvi skirtingos geografinės sritys: [[Jordano slėnis|Jordano slėnio]] žemumos vakarinėje dalyje (antikinė [[Perėja (regionas)|Perėja]]) ir kalnuotos aukštumos rytinėje dalyje.

== Raida ==
[[Vaizdas:Ostjordanische Amoriterreiche.png|thumb|180px|left|Ogo ir Sihono karalystės iki izraelitų]]
Gileado sritys buvo [[Jarmuko kultūra|Jarmuko kultūros]] centru [[neolitas|neolito]] laikais. [[II tūkst. pr. m. e.]] teritorijoje viešpatavo [[Senovės Egiptas|Egiptas]]. [[Mozė]]s laikais Jordano slėnį valdė karalius [[Sihonas]], kurio karalystė apėmė visą vakarinį Gileadą ir šiaurės vakarų Moabą. Sihono sostinė buvo [[Hesbonas]], stovėjęs ant abiejų regionų ribos. Kalnuotąją Gileado dalį valdė Bašano karalius [[Ogas]].

Pasak Biblijos, izraelitų armija perėjo Jordaną ir nukariavo [[Sihonas|Sihono karalystę]], o vėliau sumušė Bašano karaliaus Ogo armiją prie Edrėjaus. Visas Gileadas perėjo izraelitams ir čia įkurdintos 3 iš 12 genčių: Manaseho, Dano ir Reubeno gentys. Vėliau Gileadą kontroliavo [[Izraelio karalystė]]. IX a., Izraeliui nusilpus, jam liko tik vakarinė dalis. Šiaurinę dalį užvaldė [[Damasko karalystė]], o pietinę – [[Amono karalystė]].

[[Palestina|Palestiną]] nukariavus [[Naujoji Asirijos imperija|Asirijos imperijai]], Gileadas tapo jos provincija '''Galazu'''. Vėliau regioną valdė [[Naujoji Babilono karalystė]] (585–539 m. pr. m. e.), [[Achemenidų imperija]] (539–332 m. pr. m. e.), [[Makedonijos imperija]] (332–323 m. pr. m. e.), [[Seleukidų imperija]].

[[helenizmas|Helenizmo laikotarpiu]] Gileade susiformavo keli svarbūs helenizuoti miestai, kurie drauge jungėsi į dešimties miestų konfederaciją [[Dekapolis|Dekapolį]]. 63 m. pr. m. e. Dekapolį nukariavo [[Romos imperija]], kuri priskyrė jį [[Sirija (Romos provincija)|Sirijos provincijai]]. Po Romos skilimo čia viešpatavo [[Bizantijos imperija]] (jis priklausė [[Arabija (Romos provincija)|Arabijos provincijai]].

VII a. regionas perėjo [[Rašidunų kalifatas|Rašidunų kalifatui]], įvyko sparti krašto islamizacija ir arabizacija.
{{Sirijos regionai}}

[[Kategorija:Senovės Sirija]]
[[Kategorija:Jordanijos istoriniai regionai]]