Peržiūrėti šaltinį Germanis

{{Šaltiniai}}

{{Cheminis elementas|
žymėjimas=Ge|Germanis (Ge)<!-- Pavadinimas -->|
[[Pusmetalis]]<!-- Grupė, kuriai priskiriamas elementas-->|32<!--Atominis numeris-->|
?<!-- Išvaizda, pora žodžių-->|
72,64(1)<!-- Atominė masė (u.m)-->|
137<!-- Atomo spindulys (pm)-->|
762<!-- Pirmo elektrono praradimo energija (kJ/mol)-->|
&#91;Ar&#93; 3d<sup>10</sup> 4s² 4p²<!-- Elektronų konfigūracija-->|
122<!-- Kovalentinis spindulys (pm)-->|
?<!-- Jono spindulys(pm)-->|
2,01<!-- elektroneigiamumas pagal Paulingą-->|
?<!--Elektrodo potencialas-->|
?<!-- Oksidacijos laipsniai-->|
5,32<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|
?<!-- Šiluminė talpa (@20 °C J/g mol)-->|
59,9<!-- Šiluminis laidumas (@25 °C W/m K)-->|
1211,5<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|
31,8<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|
3107<!-- Virimo temperatūra (K)-->|
334,3<!-- Garavimo šiluma (kJ/mol)-->|
13,65<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|
fcc<!-- Kristalinė gardelė -->|
4,5<!-- Gardelės periodas (Å)-->}}
'''Germanis''' – cheminis [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] elementas, žymimas '''Ge''', eilės numeris 32.

== Būdingos savybės ==

Germanis yra pilkšvas kietas mineralas. Jo kristalinė struktūra – tokia pati, kaip deimanto. Kristalinė struktūra elementui suteikia blizgesio, kuris išlaikomas iki gana aukštos temperatūros.
Germanis yra [[puslaidininkis]], plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Grynas (be priemaišų) germanis, priešingai nei, pavyzdžiui, silicis, yra labai laidus bei difraguoja infraraudonuosius spindulius, todėl yra naudojamas infraraudonųjų spindulių detektoriuose ir panašiuose prietaisuose.

== Atradimo istorija ==
1871 m. [[Dmitrijus Mendelejevas]] numatė elemento, kurį pats pavadino ekasiliciu, egzistavimą, remdamasis savo sukurta periodine elementų sistema. 1886 m. šį elementą atrado vokietis Klemensas Vinkleris (''Clemens Winkler''). Šis atradimas dar sykį patvirtino Mendelevejo periodinės sistemos teisingumą. Elementas pavadintas [[Vokietija|Vokietijos]] ({{la|Germania}}) garbei.

== Naudojimas ==
1950 m. sukūrus germaniu paremtą tranzistorių, maždaug 20 metų germanis buvo plačiausiai naudojamas puslaidininkis. Vėliau jį išstūmė silicis dėl savo pranašesnių elektrinių savybių. Šiuo metu germanis daugiau naudojamas optiniuose-skaitmeniniuose prietaisuose, infraraudonųjų spindulių detektoriuose, bei kaip [[polimerizacija|polimerizacijos]] [[katalizatorius]]. Silicio ir germanio mišinys – silicio germanidas – taip pat naudojamas kaip puslaidininkis; jo pranašumas prieš silicį yra ypatingai didelis srovės perdavimo greitis.
Germanio tranzistoriai kartais naudojami muzikos prietaisuose, siekiant išgauti 1950-1970 m. laikotarpio muzikos įrašams būdingą šnypščiantį garsą.

== Išgavimas ==
Germanis randamas įvairiuose [[mineralas|mineraluose]], taip pat kaip priemaiša [[anglis|anglyje]], [[cinkas|cinko]] rūdoje ir kt. Pramoniniu būdu išgaunamas iš cinko rūdos kaip šalutinis deginimo produktas. Ypatingo grynumo germanis gali būti išgaunamas distiliuojant kai kuriuos mineralus, turinčius germanio tetrachlorido.


{{Vikižodynas|germanis|no=T}}
{{Commons|Germanium|no=T}}

[[Kategorija:Cheminiai elementai]]