Peržiūrėti šaltinį Genijus

{{otheruse|genialumą|genijų romėnų mitologijoje|[[Genijus (mitologija)]]}}
'''Genijus''' ({{fr|genie}} – „įgimti gabumai“ < {{la|genium}} „talentas, gabumai“) – [[žmogus|žmogaus]], turinčio išskirtinių [[sugebėjimai|sugebėjimų]] mokslinėje, meninėje ar kitokioje intelektinėje veikloje, apibūdinimas. 

== Genialumas ==
Genialumas yra aukščiausias kūrybinių galių pasireiškimo laipsnis. Jis būdingas [[kūryba]]i bei apibūdinant kitas veiklos rūšis, turinčias didelę reikšmę [[visuomenė]]s gyvenimui. Genialumu laikomas ir veikla, didelės apimties darbas, kuris atliekamas per trumpą laiką, nors paprastai jam atlikti prireikia kelis kartus daugiau laiko ir įvairių sąnaudų (R. S. Elbertas, 1975). Genijai savo veiklos srityje sukuria kone naują epochą; genialumo atveju būdingas itin didelis kūrybinis produktyvumas, praeities [[kultūra|kultūros]] palikimo įsisavinimas bei naujo kūrimas, nugalint visuomeninius [[stereotipas|stereotipus]] ir įveikiant pasenusias [[norma]]s, [[tradicija]]s, jas keičiant naujomis. 

Žmogus laikomas genialiu, jei pasižymi išskirtinėmis [[intelektas|intelektinėmis]] savybėmis arba jei jo kūrybinės veiklos rezultatai daro didelę įtaką [[visuomenė]]s gyvenimui. Terminas specifiškai taikomas protiniams o ne fizinimas įgūdžiams. Tačiau esama išimčių – [[Pelé]] pakrikštytas ''[[futbolas|futbolo]] genijumi''. 

[[Renesansas|Renesanso]] laikais ''genialumu'' vadintos kūrybinės galios arba įkvėpimo šaltinis. 

Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik „pamėgdžioja“ gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija|civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].

Taikantys [[intelekto koeficientas|intelekto koeficiento]] skaičiavimo metodikas ''genialumu'' vadina tokį gabumų lygį, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis nei 140. 

Genialumą pirmasis nuodugniai tyrė [[XIX amžius|XIX amžiaus]] psichologas [[F. Galtonas]]. [[Z. Froidas]] teigė, kad genialūs žmonės gimsta su didelių [[gabumas|gabumų]] užuomazgomis (duomenimis) ir vėliau, patyrę daug konfliktų, [[frustracija|frustracijų]], jei sublimuoja savo [[emocija]]s ir išreiškia jas reikšminga [[menas|meno]], [[mokslas|mokslo]] [[kūryba]].

== Paveldėjimo teorija ==

Jos šalininkai teigia, kad genialumas perduodamas iš [[karta|kartos]] į kartą. [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] genealogijoje – 56 muzikantai, iš jų 20 išgarsėję ne tik savo šalyje. Šveicarų matematikų Bernulių giminėje buvo 14 žymių matematikų. Nemažai talentų buvo ir [[Ticianas|Ticiano]], [[Johanas Štrausas|Štrauso]], Kiuri, [[Čarlzas Darvinas|Darvino]], van Deiko šeimose.

Savo gabumais genijai išsiskiria [[vaikystė|iš mažens]]. Jų būtinas darbštumas susilieja su stichišku, nevalingu kūrybiniu impulsu, sudarančiu jų psichinio gyvenimo pagrindą. Didžiulis specialiųjų gabumų, gautų paveldėjimo keliu, perteklius išryškėjo silpnos valios savybių kontekste. [[Mocartas|Mocarto]] [[valia|valios]] savybės buvo vidutiniškos. Visą gyvenimą buvo juntama jo tėvo įtaka, skatinusi daug dirbti. Tėvas buvo Mocarto mokytojas, [[auklėtojas]] ir '[[impresarijus]]', iškėlęs sūnaus talentą į genialios kūrybos viršūnes.

== Genijaus patologiškumo teorija ==
Yra nuomonių, jog ''genialumą'' sąlygoja [[psichikos sutrikimas]]. Italų psichiatras [[Lombrozo]] sukūrė tuo metu populiarią teoriją, išdėstytą knygoje „Genialumas ir pamišimas“. Genijų karštligiška būsena kūrybos metu primena maniakišką susijaudinimą. Atpažįstami [[paranoja|paranojos]] bruožai.

Genialumas bandytas paaiškinti [[smegenys|smegenų]] fizinių parametrų nukrypimu nuo normos. Buvo sveriamos smegenys, matuojamas jų tūris, skaičiuoti [[didieji pusrutliai|didžiųjų pusrutulių]] žievės vingiai. Deja, bet buvo paradoksalių atvejų, kai genijaus smegenys svėrė mažiau negu vidutinė [[norma]].

== Saviugdos teorija ==
Prancūzų filosofas [[Helvecijus]] traktate „Apie protą“ teigė, kad [[talentas]] ir [[genialumas]] nepriklauso nuo paveldimumo. 

Kiti teorijos šalininkai teigia, kad žmogus yra tai, ką jis pats iš savęs padarė. Čia akcentuojamas lavinimas ir lavinimasis, [[savikontrolė]], [[savišvieta]], [[saviaukla]], savęs ugdymas, individualių savybių, padedančių ugdyti savo [[gabumai|gabumus]], tobulinimas. Todėl svarbu save analizuoti, nes [[savianalizė]]je slypi vieni didžiausių asmenybės rezervų, atsižvelgiant į patirtį, galima ištaisyti savo klaidas. Reikia mokėti tinkamai apgalvoti kiekvieną gyvenimo situaciją, norint numatyti optimalų sprendimą.

Genijų iš savęs raida lėta ir pavėluota. Visą gyvenimą juos lydi paties savęs nugalėjimo uždavinys, likimo negandos. [[Demostenas]], anksčiau buvęs drovus, mikčiojantis, nedrąsus žmogus, tapo garsiu Graikijos oratoriumi. [[Lomonosovas]] palyginti vėlai pradėjo mokytis, turėjo įveikti suaugusio (žmogaus) neraštingumą, bendramokslių patyčias. 

[[Vagneris]] tik sulaukęs 20 metų, išmoko rašyti [[nata]]s. [[Niutonas|Niutonui]] mokykloje nesisekė [[matematika]] ir [[fizika]]. [[Čarlzas Darvinas|Čarlzui Darvinui]] buvo sakoma, kad jis bus šeimos gėda ir jam tėra įdomu šaudyti ir tąsytis su šunimis, gaudyti žiurkes.

Save ugdančių genijų charakteryje dominuoja nepalaužiama, geležinė [[valia]], nenugalimas siekis įsitvirtinti gyvenime. Jų žinių troškimas ir noras veikti yra [[fenomenas|fenomenalus]]. Dirbdami jie pasiekia įtampos viršūnę, nugali savo fizinius ir psichinius trūkumus, kuria save (tikrąja to žodžio prasme), stengiasi iš paskutiniųjų.

Milžiniška vidinė jėga ir [[aistra]] susilieja su besąlyginiu reiklumu sau.

Tai sunkiai, kryptingai dirbantys, nuolat save kontroliuojantys ir treniruojantys, tvirto [[charakteris|charakterio]] [[talentas|talentingi]] žmonės, kuriuos stumia atsidėjimas savo [[idėja]]i, suinteresuotumas, aistra, vidiniai poreikiai ir polėkiai, siekiai, o gilios žinios, [[meistriškumas]] ir nepriekaištingas [[profesionalumas]] ir [[sugebėjimai]] iškelia juos į genialumo viršūnes.

Tai savotiškas 'apsėstumas', kuris būdingas ir daugeliui mokslininkų. 

== Šaltiniai ==
*{{PŽ}}

== Nuorodos ==
{{wikiquote}}

[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Psichiatrija]]