Peržiūrėti šaltinį Fryzų kalbos

{{kalba|kalba=Fryzų kalbos<br /> ''Frysk'' * ''Fräisk'' * ''Friisk'' |spalva=lawngreen|
 šalys=[[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Vokietija|Vokietijoje]]|
 kalbančiųjų=500 tūkst.|
 vieta=į šimtuką nepatenka|
 kilmė=
[[Indoeuropiečių kalbos|Indeuropiečių]]<br />&nbsp;[[Germanų kalbos|germanų]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Vakarų germanų kalbos|vakarų germanų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Anglų-fryzų kalbos|anglų-fryzų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''fryzų'''|
 oficiali= [[Fryzija|Fryzijoje]] ([[Nyderlandai|Nyderlandų]] provincija)|
 paveikslėlis = Frisian languages in Europe.svg|
 iso639-1=fy|
 iso639-2=fry|
 sil=}}

'''Fryzų kalbos''' – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 [[fryzai|fryzų]] [[Šiaurės jūra|Šiaurė jūros]] pakrantėje [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]]. Fryzų kalbos yra artimiausia gyvų kalbų grupė [[Anglų kalba|anglų kalboms]] (iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] kilusiems dialektams). Anglų ir fryzų kalbos sudaro [[Anglų-fryzų kalbos|anglų-fryzų kalbų]] grupę, o kartu su [[vokiečių žemaičių tarmė]]mis. – [[Ingevonų kalbos|Šiaurės jūros germanų kalbų]] grupę. Šiuolaikine anglų kalba ir fryzų kalbomis kalbantys vieni kitų nesupranta, taip pat dėl kitų kalbų poveikio ir specifinių kalbinių inovacijų vieni kitų nesupranta ir kalbantys skirtingomis fryzų kalbomis.

Išskiriamos trys fryzų kalbos: vakarų fryzų, Žemutinės Saksonijos fryzų ir šiaurės fryzų. Vakarų fryzų kalba yra plačiausiai vartojama, ji yra oficiali Nyderlandų [[Fryzija|Fryzijos provincijos]] kalba. Vakarų fryzų kalba kalbama tiek žemyninėje provincijos dalyje, tiek dviejose [[Vakarų Fryzų salos]]e: [[Teršelingas|Teršelinge]] ir [[Šyrmonikoge]]. Ja kalbama ir keturiose kaimyninės [[Groningeno provincija|Groningeno provincijos]] gyvenvietėse. [[Šiaurės fryzų kalba]] kalbama šiauriausioje [[Vokietija|Vokietijos]] žemės Šlezvigo-Holšeino [[Apskritis (Vokietija)|apskrityje]] Šiaurės Fryzijoje: tiek žemyninėje dalyje, tiek [[Šiaurės Fryzų salos]]e: [[Ziultas|Ziulte]], [[Fėras|Fėre]], [[Amrumas|Amrume]] ir [[Haligenas|Haligene]]. Šiaurės fryzų kalba kalbama ir [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]] esančioje [[Helgolandas|Helgolando saloje]]. Trečiąja fryzų kalba – [[Rytų fryzų kalba|Zaterlando fryzų]] arba Žemutinės Saksonijos fryzų kalba, kuri yra Rytų fryzų kalbos variantas – kalbama tik [[Žemutinė Saksonija|Žemutinės Saksonijos]] Klopenburgo apskrities [[Zaterlandas|Zaterlando savivaldybėje]]. Supami pelkių keturi Zaterlando fryzų kaimai yra šalia [[Rytų Fryzija|Rytų Fryzijos]] sienos Oldenburgo Miunsterlando regione. Rytų Fryzijoje kalbama Rytų Fryzijos saksų dialektu, kuris yra ne fryzų kalba, o [[vokiečių žemaičių tarmė]].

Visos trys fryzų kalbos yra stipriai paveiktos ir turi panašumų su [[olandų kalba|olandų]] ir vokiečių žemaičių kalbomis, be to šiaurės fryzų kalba turi [[danų kalba|danų kalbos]] substratą. Tam tikri kalbiniai panašumai tarp Fryzijos ir Anglijos [[Greit Jarmutas|Greit Jarmuto]] regiono greičiausiai atsirado dėl artimų kelis amžius trukusių prekybinių ryšių tarp šių regionų vėlyvaisiais viduramžiais, kai veikė [[Hanzos sąjunga|Hanzos miestų lyga]].<ref>Gooskens, Charlotte (2004). „The Position of Frisian in the Germanic Language Area“. In Gilbers, D. G.; Knevel, N. (eds.). [https://www.researchgate.net/publication/237534065 On the Boundaries of Phonology and Phonetics]. Groningen: Department of Linguistics.</ref>

Fryzų kalba vadinama ''Frysk'' Vakarų Fryzijoje, ''Fräisk'' [[Žemutinė Saksonija|Žemutinės Saksonijos]] Fryzijoje ir ''Friisk'', ''fresk'', ''freesk'', ''frasch'', ''fräisch'' ir ''freesch'' Šiaurės Fryzijos dialektuose.

== Skirstymas ==

Yra trys pagrindinės fryzų kalbų grupės: vakarų fryzų, Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų. Kai kurie [[Lingvistas|lingvistai]] šias tris kalbines atmainas, nors jomis kalbantieji tarpusavyje nesusišneka, laiko vienos fryzų kalbos dialektais, tačiau kiti tyrinėtojai, o ir patys kalbų naudotojai laiko jas trimis atskiromis kalbomis. Be to, vakarų fryzų kalbos vartotojai salose nesusikalba su šia kalba kalbančiais žemyne, o šiaurės fryzų kalba dar skirstoma į kelis labai skirtingus dialektus. Vakarų fryzų kalba yra stipriai paveikta olandų kalbos. Kitos fryzų kalbos yra paveiktos vokiečių ir vokiečių žemaičių kalbų.

Miestietiška fryzų (Stadsfries) ir vakarų fryzų olandų dialektas nėra fryzų kalbos, o olandų kalbos dialektai paveikti vakarų fryzų kalbos.

Nyderlandų Groningeno provincijoje ir Vokietijos [[Rytų Fryzija|Rytų Fryzijos]] regione situacija yra sudėtingesnė: vietiniai vokiečių žemaičių dialektai Groningene ir Rytų Fryzijos saksų dialektas tebeturi tam tikrų fryzų kalbos elementų dėl rytų fryzų kalbos substrato. Fryzų kalba ten kalbėta kol ji palaipsniui pradedandt viduramžiais buvo išstumta vokiečių žemaičių dialektų. Šie vietiniai dialektai dabar kaip ir fryzų kalbos yra išstumiami standartinės olandų ir vokiečių kalbos.

== Kalbos vartotojai ==

Dauguma kalbančiųjų fryzų kalbomis gyvena [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], daugiausia [[Fryzija|Fryzijos provincijoje]], kuri nuo 1997 oficialiai naudoja pavadinimą vakarų fryzų kalba – '''Fryslân'''. Čia vakarų fryzų kalbą vartojančiųjų yra apie 400 000 arba apie 75 proc. visų Fryzijos gyventojų.

[[Vokietija|Vokietijoje]] yra apie 2000<ref>„Gegenwärtige Schätzungen schwanken zwischen 1.500 und 2.500.“ („Dabartiniai vertinimai svyruoja tarp 1500 ir 2500.“) Marron C. Fort: Das Saterfriesische. In: Horst Haider Munske, Nils Århammar: Handbuch des Friesischen – Handbook of Frisian Studies. Niemayer (Tübingen 2001).</ref> kalbančiųjų Zaterlando fryzų kalba pelkėtame Žemutinės Saksonijos [[Zaterlandas|Zaterlando]] regione. Zaterlando fryzų kalba ilgai laikėsi prieš [[Vokiečių žemaičių tarmė|vokiečių žemaičių]] ir standartinės [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] spaudimą, tačiau išlieka labai pažeidžiama dėl nedidelio kalbančiųjų bendruomenės dydžio ir institucinės pagalbos rtūkumo išsaugant ir skleidžiant kalbą.<ref>Bremmer, Rolf Hendrik (2009-01-01). An Introduction to Old Frisian: History, Grammar, Reader, Glossary. John Benjamins Publishing. ISBN 978-9027232557.</ref>

Vokietijos [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvigo-Holšteino žemės]] Šiaurės Fryzijos (Nordfriesland) regione yra apie 10 000 kalbančiųjų šiaurės fryzų kalba.<ref>Konig, E.; van der Auwera, J. (2013). [[https://books.google.com/books?id=DVBdAgAAQBAJ&pg=PA505 The Germanic Languages]. Routledge Language Family Series. Taylor & Francis. p. 505. ISBN 978-1-317-79958-0. Nuoroda tikrinta 2020-02-01.</ref> Nors dalis jų gyvena žemyninėje dalyje, tačiau dauguma yra [[Ziultas|Ziulto]], [[Fėras|Fėro]], [[Amrumas|Amrumo]] ir [[Helgolandas|Helgolando]] salų gyventojai.

Kalbančiųjų įvairiais fryzų kalbų dialektais yra ir [[JAV]] bei [[Kanada|Kanadoje]].

== Statusas ==

Zaterlando fryzų ir šiaurės fryzų kalbos yra oficialiai pripažįstamos ir saugomos Vokietijos kalbos, vakarų fryzų kalba yra viena iš oficialiųjų Nyderlandų kalbų (šalia [[olandų kalba|olandų kalbos]]). [[ISO 639-1]] kodas '''fy''' ir [[ISO 639-2]] kodas '''fry''' anksčiau buvo priskirti "fryzų kalbai:, bet nuo 2005 m. lapkričio pavadinimas pakeistas į „[[vakarų fryzų kalba|vakarų fryzų]]“. Pasak ISO 639 Registravimo direkcijos „anksčiau šis kodas naudotas vakarų fryzų kalbai, nors kalbos pavadinimas standarte buvo nurodytas kaip 'fryzų'“.

== Nuorodos ==
{{reflist}}
{{Vikižodynas|fryzų kalba|no=T}}
{{InterWiki|code=fy}}

{{Germanų kalbos}}
[[Kategorija:Anglų-fryzų kalbos]]
[[Kategorija:Fryzija]]