Peržiūrėti šaltinį Finmarkas

{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| origpavadin = ''Finnmark''
| herbas = Finnmark våpen.svg
| vėliava = Flag of Finnmark.svg
| žemėlapis =Finnmark in Norway 2024.svg
| žemėlapio tekstas = 
| plotis = 200
| UTC= |UTCv= 
| valstybė = Norvegija
| admCentras = Vadsė
| admVienetoVardas = Savivaldybės | admVienetoKiekis = 19
| kalbos = 
| įkurtas = 
| vadovotitulas =  |vadovas =  
| vadovotitulas2 = |vadovas2 = 
| gyventojumetai = 2024 |gyventoju = 	75053 |gyventojuRef=<ref>[https://www.citypopulation.de/en/norway/admin/ Norway: Administrative Division], ''citypopulation.de''</ref>
| plotas = 45762 
| iso 3166-2 = NO-20
| tinklalapis = http://www.ffk.no/ www.ffk.no
| vikiteka = Category:Finnmark
}}
'''Finmarkas''' ({{no|Finnmark}} – „Suomijos pasienis“) – [[Norvegija|Norvegijos]] apskritis (''fylke'') pačiuose šalies šiaurės rytuose, [[Laplandija|Laplandijos regiono]] dalis. Pagal plotą didžiausia, bet gyventojų skaičiumi mažiausia Norvegijos apskritis. Finmarkas ribojasi su [[Trumsas|Trumsu]] vakaruose, [[Laplandija]] ([[Suomija]]) pietuose, [[Murmansko sritis|Murmansko sritimi]] ([[Rusija]]) rytuose, [[Norvegijos jūra]] šiaurės vakaruose, [[Barenco jūra]] šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Apskritį norvegai anksčiau vadino ''Finmarkens amt'' ar ''Vardøhus amt'', o nuo 2002 m. apskritis turi 2 oficialius pavadinimus: ''Finnmark'' norvegiškai ir ''Finnmárkku'' [[Samių kalbos|samių kalba]].

Būdamas šiauriausioje Europos dalyje, kur Norvegija pasisuka į rytus, Finmarkas yra vieta kur rytai sutinka vakarus kultūriškai bei gamtiniu ir geografiniu atžvilgiu. [[Vardė]], labiausiai į rytus nutolusi Finmarko savivaldybė, yra toliau į rytus nei [[Stambulas]] ar [[Sankt Peterburgas]].

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Finmarkas buvo sujungtas su [[Trumsas|Trumsu]] į [[Trumsas ir Finmarkas|Trumso ir Finmarko]] apskritį, bet 2023 m. vėl atskirta.

== Geografija ir aplinka ==
[[Vaizdas:View from Bárrás.jpg|thumb|left|Kalnai Kvalsunde, į pietus nuo [[Hamerfestas|Hamerfesto]].|200px]]
Finmarkas – šiauriausia ir ryčiausia bei didžiausia ir rečiausiai gyvenama Norvegijos apskritis ([[Svalbardas]] nelaikomas apskritimi).
[[Vaizdas:Altafjord Norwegen.jpg|thumb|left|Altafjordas, [[Alta]].|200px]]
[[Knivskjelodenas]] [[Nordkapas|Nordkapo]] savivaldybėje ([[Magerioja|Mageriojos sala]]) yra šiauriausias Europos taškas, o [[Kinarodenas]] [[Nordkino pusiasalis|Nordkino pusiasalyje]] yra šiauriausias Europos žemyno taškas.

Apskrities pakrantę vagoja fiordai, kurie vadinami netikrais, nes juos sukūrė ne ledynai. Fjordų pakrantėse įsikūrusios didelės jūros paukščių kolonijos, pvz.: Hjelmsiojstauranas [[Mesėjus|Mesėjuje]] ir Jesveirstapanas [[Nordkapas|Nordkape]]. Ėksfjordjėkeleno ledyno, kurio plotas 45 km², viršuje yra aukščiausias Finmarko taškas. Ėksfjordjėkeleno ir Seilandsjėkeleno ledynai yra vakarinėje Finmarko dalyje.

Eksfjordo plynaukštės ledynas iki 1900 m. atskildavo į jūrą ir tai buvo paskutinis Norvegijos žemyninės dalies šitaip besielgiantis ledynas. Centrinė ir rytinė Finmarko dalys yra nekalnuotos, be ledynų. Į rytus nuo Nordkapo nėra didesnių nei 300 m aukštumų.

Gamta varijuoja nuo dykų Barenco jūros pakrančių iki gilių fiordų ir upių slėnių, kuriuose auga medžiai. Pusėje Finmarko neauga medžiai, o kitoje pusėje auga beveik tik [[plaukuotasis beržas]].

Vešliausios sritys yra Altos apylinkės ir [[Tana (Norvegijos upė)|Tanos]] slėnis. Pasviko slėnyje Sėr-Varangeryje auga pušų ir eglių miškas, kuris laikomas Sibiro [[taiga|taigos]] dalimi. Šiame slėnyje dažniau nei bet kur kitur Norvegijoje sutinkamos rudosios meškos. Tai vienintelė Norvegijos vieta, kur yra [[ondatra|ondatrų]]. Lūšys ir [[briedis|briedžiai]] sutinkami beveik visame Finmarke, išskyrus pakrantę.

Toliau nuo kranto yra Finmarksvidos plynaukštė, 300–400 m virš jūros lygio, su daugybe ežerų ir upių. Ji garsi dėl dešimčių tūkstančių šiaurės elnių, kurie priklauso samiams, ir mašalų debesų, kurių pasitaiko vasaros vidury. Finmarksvida sudaro 36 % apygardos ploto. Stabbursdaleno nacionalinis parkas saugo šiauriausią pušų mišką pasaulyje.

Tanos upėje, kuri yra prie Suomijos sienos, sugaunama daugiau lašišos nei bet kurioje kitoje Europos upėje. Čia sugauta rekordinė 36 kg atlantinė lašiša. [[Paatsjokis]] teka Norvegijos ir Rusijos pasieniu.

== Klimatas ==
[[Vaizdas:Kiollefiord.jpg|thumb|left|Kjėlefjordas šiaurės rytų pakrantėje.|200px]]
Finmarksvidoje toliau nuo jūros yra žemyninis klimatas, kur pasitaiko šalčiausios žiemos Norvegijoje: rekordas, −51,4 °C, užregistruotas Karasjoke [[1886]] m. [[sausio 1]] d. Tos vietos vidutinė 24 val. temperatūra sausį ir liepą yra −17,1 °C ir 13,1 °C, metų vidurkis yra −2,4 °C. Čia iškrenta tik 366 mm kritulių, daugiausiai vasarą. Karasjoke liepą temperatūra pakyla iki 32,4 °C. Finmarksvida yra šalčiausia vieta žemyninėje Norvegijoje (neskaitant aukštikalnių), čia šalčiau nei Lokių saloje ar Jan Majene. Tačiau Sihcajavryje užregistruota šilčiausia temperatūra Šiaurės Norvegijoje: 34,3 °C [[1920]] m. [[birželio 23]] d.

Dėl greta esančios neužšąlančios jūros pajūrio sritys yra šiltesnės (ir labiau vėjuotos). Lopoje sausio ir liepos vidutinės temperatūros yra atitinkamai −2 °C ir 11,6 °C, nors ji yra nutolusi į šiaurę. Čia per metus iškrenta 914 mm kritulių, daugiausiai rugsėjį-gruodį. Vidutinės metinės temperatūros tarp Lopos ir Karasjoko skirtumas (6 °C) yra toks kaip tarp Lopos ir [[Londonas|Londono]].

Pagal [[Klimato juostos|klimato juostas]] Karasjokas kaip ir Suomijos lygumos priklauso [[Subarktinis klimatas|Subarktiniui klimatui]], o Lopa – [[Jūrinis klimatas|jūriniui]]. Šiaurės rytinis pakraštys tarp Nordkapo ir Vardės priskiriamas arktinei [[tundra]]i. Čia metinė temperatūra žemesnė nei 10 °C. Vakarų Finmarke 100–200 m aukštumose pajūryje ir 300–500 m kalvose toliau nuo jūros vyrauja alpinės tundros klimatas, kuris šiaurės rytuose susilieja su tundra.

Fjorduose (pvz., Altafjorde) klimatas pats palankiausias: žiemos čia švelnios, o vasaros – gana šiltos. Nors pakrantėse žiemos švelnesnės, čia dažniau siaučia audros.

== Savivaldybės ==
[[Vaizdas:Finnmark municipalities.png|thumb|Finmarko savivaldybės|thumb|left|550px]]
{| border="0"
|-----
|
# [[Alta]] (17 734)
# [[Berlevegas]] (1 115)
# [[Botsfjordas]] (2 207)
# [[Gamvikas]] (1 092)
# [[Hamerfestas]] (9 319)
# [[Hasvikas]] (1 034)
# [[Karašjokas]] (2 864)
# [[Kautokeinas]] (3 012)
# [[Kvalsundas]] (1 082)
# [[Lebesbis]] (1 400)
# [[Lopa]] (1 237)
# [[Mesėjus]] (1 380)
# [[Nesebis]] (893)
# [[Nordkapas]] (3 402)
# [[Porsangeris]] (4 271)
# [[Pietų Varangeris]] (9 441)
# [[Tana (Norvegija)|Tana]] (3 004)
# [[Vadsė]] (6 140)
# [[Vardė]] (2 347)
|}

<small>(gyventojų skaičius 2005 [[liepos 1]] d.)</small>

== Istorija ==
{{main|Šiaurės Norvegija}}
[[Vaizdas:Kola Peninsula map from 1660.jpg|thumb|right|250px|Olandų žemėlapis, vaizduojantis Finmarką, [[1660]] m.]]

Žmonės gyvena Finmarke apie 10 tūkst. metų. Čia buvusių [[Komsos kultūra|Komsos]] ir [[Šukinės duobelinės keramikos kultūra|šukinės duobelinės keramikos]] kultūrų likimai nežinomi. Trys tautos paliko gilų pėdsaką Finmarke: [[samiai]], [[norvegai]] ir [[kvenai]]. Tikriausiai samiai pirmieji apsigyveno Finmarke. Oterė Halogalandietis [[890]] m. tvirtino, kad gyveno šiauriau nei kiti tautiečiai ir „niekas negyveno į šiaurę nuo jo“. Vėliau norvegai XIV a. ir kvenai XVI a. apgyvendino pakrantę.
{{lentelės viršus}}
! Metai
! Gyv. sk.
! %±
|-----
| 1951
| 64,511
| –
|-{{pilka eilutė}}
| 1961
| 72,104
| 11.8%
|-----
| 1971
| 76,311
| 5.8%
|-{{pilka eilutė}}
| 1981
| 78,331
| 2.6%
|-----
| 1991
| 74,590
| −4.8%
|-{{pilka eilutė}}
| 2001
| 74,087
| −0.7%
|-----
| 2011
| 73,417
| −0.9%
|-{{pilka eilutė}}
| 2021?
| 77,823
| 6.0%
|-----
| 2031?
| 79,367
| 2.0%
|}
[[Vaizdas:Neiden panorama.jpg|thumb|right|250px|Neideno upė Pietų Varangeryje]]

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Norvegijos apskritys}}

[[Kategorija:Norvegijos apskritys]]