Peržiūrėti šaltinį Duklia

{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = Дукља
|ilgas pavadinimas = Duklios karalystė
|paprastas_pav  = Duklia
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = Balkanai
|šalis          = Juodkalnija
|statusas       = <small>997-1042 m. Bulgarijos/Bizantijos vasalė</small>
|imperija       = 
|statuso_tekstas = 
|era            = Viduramžiai
|valdymo_forma = monarchija 
|year_start   = 960
|year_end     = 1186
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Nepriklausomybė nuo Bizantijos
|event_end    = Užėmė Raška
|p1           = Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai)
|vėliava_p1      = 
|s1           = Serbijos didžioji kunigaikštystė
|vėliava_s1      = 
|image_map    = Zeta in 1084 pl.png
|image_map_caption    = Duklia didžiausio išsiplėtimo laikais 1084 m.
|sostinė          = [[Doklea]], [[Baras (Juodkalnija)|Baras]], [[Stonas]]
|valstybinės kalbos = 
|valdovo_titulas = kunigaikščiai, karaliai
|valdymo_metai1  = 960-1077
|valdovas1       = Duklios kunigaikštystė
|valdymo_metai3  = 1077-1148
|valdovas3       = Duklios karalystė
|valdymo_metai4  = 1148-1186
|valdovas4       = Duklios kunigaikštystė
}}
'''Duklia''' ([[juodkalniečių kalba|juod.]], {{sr|Дукља|Duklja}}) – istorinė valstybė to paties pavadinimo [[Duklia (regionas)|regione]], dab. [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]] ir šiaurinėje [[Albanija|Albanijoje]], su pertraukomis egzistavusi 960–1186 m. Klestėjimo laikais XI a. ji valdė ir gretimus [[Travunija|Travunijos]], [[Zahumlje]], [[Sandžakas (regionas)|Raškos]] ir [[Bosnija|Bosnijos]] regionus.

Iki 1077 m. ji oficialiai buvo '''Duklios kunigaikštystė''', 1077–1148 m. – '''Duklios karalystė''', o po to vėl kunigaikštystė.

== Istorija ==

=== Susikūrimas ===
Duklios kunigaikštystės pradžia siejama su nuo VII a. egzistavusiu tradiciniu pietinių slavų regionu ([[župa]]), kuris vadintas Duklia pagal didžiausią regiono miestą [[Doklea]] ir koncentravosi aplink [[Skadaro ežeras|Skadaro ežerą]]. Jis buvo viena iš 6 sudėtinių ankstyvosios serbų valstybės dalių. Būdama piečiausia serbų teritorija, iki X a. Duklia buvo dažniausiai priklausoma nuo Bizantijos, o 927–960 m. – nuo [[Raškos valstybė|Raškos]].

Valstybei susikurti prielaidos susidarė X a. viduryje, nusilpus Raškai. Čia į valdžią atėjo Raškos Vlastimirovičių atšaka – Petrovičiai, kurie įsteigė sostinę [[Baras (Juodkalnija)|Baro mieste]]. Jie titulavosi ne tik Duklios kunigaikščiais, bet taip pat serbų valdovais ir greitai įgijo valdžią gretimoje [[Travunija|Travunijoje]] ir kalnuotose teritorijose žemyno gilumoje ([[Podgorija|Podgorijoje]]). 971 m. mirdamas pirmasis Duklios kunigaikštis [[Hvalimiras Petrovičius]] visas tris teritorijas padalino savo sūnums: [[Petrislavas Hvalimirovičius|Petrislavui]] (Duklia), [[Dragimiras Hvalimirovičius|Dragimirui]] (Travunija ir vėliau [[Zahumlje]]) ir Miroslavui (Podgorija).

Valdant Petrislavo sūnui [[Jovanas Vladimiras|Jovanui Vladimirui]] (990–1016), Duklia sudarė sąjungą su Bizantija prieš [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Bulgariją]], tačiau 997 m. jai pralaimėjo ir tapo vasale. Jovanas pripažino Bulgarijos valdžią, o jam mirus Duklios kunigaikščiu tapo jo dėdė Dragimiras, iki tol valdęs Zahumlje. Tačiau jau 1018 m. jis nužudytas, o Duklia nukariauta Bizantijos imperijos.

=== Klestėjimas ===
[[Vaizdas:Serbian lands in 1050 pl.png|thumb|left|Zetos sudėtinės dalys XI a. vid.]]
Dragimiro sūnus [[Stefanas Dobroslavas Vojislavas|Vojislavas]] per Bizantijos valdžią išlaikė tėvoniją Travunijoje ir Zahumlje, o 1034 m. nustojo mokėti duoklę Bizantijai ir užėmė Duklios regioną, vėl suvienydamas tėvo turėtas žemes. Bizantijos pasiųsta armija jį pagavo, tačiau pabėgęs jis pradėjo partizaninį karą ir įsitvirtino [[Škoderis|Skutaryje]]. 1142 m. laimėjęs pergalę prieš Bizantiją, jis galutinai iškovojo Duklios nepriklausomybę ir sukūrė valstybę, apėmusią keturis istorinius serbų regionus – Duklią, Travuniją, Zahumlje ir Podgoriją. Jo pradėta dinastinė atšaka yra vadinama Vojislavljevičiais. Naująja sostine tapo [[Stonas]] (Zahumlje regione).

Vojislavo įpėdinis Mihailo pastoviai stiprino šalį naudodamasis palankia vedybų ir diplomatijos politika, laviruodamas tarp Bizantijos, [[normanai|Normanų]] ir Kroatijos. 1060 m. jis atkariavo iš Bizantijos Rašką ir pasodino ten savo sūnų Petrislavą. Kitas sūnus – [[Konstantinas Bodinas]] 1072 m. paskelbtas Bulgarijos caru. 1077 m. pats Mihailo gavo karūną iš Romos popiežiaus ir Duklia virto karalyste. 1081 m. į valdžią atėjo Konstantinas Bodinas, kuris tęsė tėvo politiką. Jam pavyko naujai įtvirtinti Vojislavljevičių pozicijas Raškoje, užimti [[Bosnija|Bosniją]]. Tai buvo didžiausias Duklios suklestėjimas, kuomet ji užvaldė visas serbų žemes.

=== Nuosmukis ===
Po 1085 m. Bizantija pradėjo atsigauti nuo normanų antpuolių ir vėl tapo svarbiu žaidėju Balkanuose. Po Konstantino mirties 1101 m. nuo Duklios iš karto atskilo [[Zahumljė]], [[Serbijos didžioji kunigaikštystė|Raška]] ir [[Bosnijos banatas|Bosnija]]. Pačioje Duklioje taip pat prasidėjo karai tarp Vojislavljevičių palikuonių. Konstantino žmona Džakvinta, siekdama užtikrinti savo sūnaus įpėdinystę, įkalino jo sūnėną Branislavą, o jo giminė priversta bėgti. Į Duklios sostą sėdo Konstantino brolis [[Dobroslavas II]], tačiau Branislavo brolis [[Kočoparas]], gavęs Bizantijos ir Raškos pastiprinimą, nuvertė jį ir pats sėdo į sostą. Jau 1103 m. jis pats buvo išvytas iš šalies, o į sostą sėdo naujai išrinktas Vladimiras (valdė kaip Bizantijos vasalas).

1114 m. sostą galiausiai užėmė Konstantino sūnus Džordžije, tačiau 1118 m. Branislavo giminė su Bizantijos parama jį nuvertė ir pasodino savo atstovą [[Grubeša]] (Branislavo sūnų). Džordžije 1125 m. susigrąžino valdžią su Raškos pagalba, tačiau 1131 m. vėl neteko sosto, nes čia sėdo kitas Branislavo sūnus [[Gradihna]]. Visų šių vidinių nesutarimų metu Duklia galutinai prarado karalystės statusą, o jos valdovai buvo tituluojami kunigaikščiais, Bizantijos vasalais. Tai leido sustiprėti žemyne buvusiai Raškai, kuri ilgainiui užėmė didžiąją dalį Duklios žemių: valdant paskutiniesiems valdovams Duklia tevaldė siaurą pakrantės ruožą nuo Kotoro iki Ulcinčio. 1186 m. Raškos valdovas [[Stefanas Nemania]] pabaigė valstybės egzistavimą ją okupuodamas.

== Valdovai ==
{{Vakarų Balkanų istorija}}
Duklią valdė dvi dinastinės atšakos, kilę iš Raškos [[Vlastimirovičiai|Vlastimirovičių]] dinastijos. Tai buvo Petrovičiai ir Vojislavljevičiai.
* [[Hvalimiras Petrovičius]] ([[županas]]), 960–971, Raškos vietininkas Duklioje, Bizantijos vasalas.
* [[Petrislavas Hvalimirovičius]] ([[kunigaikštis]] (''Knez''), 971–990;
* [[Jovanas Vladimiras]], 990–1016;
* [[Dragomiras Hvalimirovičius]], 1016–1018, Bizantijos vasalas;
* [[Stefanas Dobroslavas Vojislavas]], 1018–1043 – pradėjo Vojislavljevičių dinastiją;
* [[Mihailo I]] (nuo 1077 m. karalius), 1046–1081;
* [[Konstantinas Bodinas]], 1081–1101;
* [[Dobroslavas II]] ir Mihailo II, 1101–1102
* [[Dobroslavas III]], 1102
* [[Kočoparas]], 1102–1103
* [[Vladimiras Duklietis|Vladimiras]], 1103–1114
* [[Džordžije Duklietis|Džordžije]], 1114–1118
* [[Grubeša]] (kunigaikštis), 1118–1125
* [[Džordžije Duklietis|Džordžije]] 1125–1131 (antrą kartą)
* [[Gradihna]] 1131–1148
* [[Radoslavas Duklietis|Radoslavas]] 1146–1148/1162
* [[Desa]] 1148–1162
* [[Mihailo III]] 1162–1186

[[Kategorija:Juodkalnijos istorija]]
[[Kategorija:Albanijos istorija]]
[[Kategorija:Europos istorinės valstybės]]