Peržiūrėti šaltinį Dolma

{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Sarma.jpg|thumb|200px|Vynuogių lapų dolma iš Azerbaidžano]]
'''Dolma''' – [[patiekalas]], gaminamas iš įvairių daržovių, kurios įdaromos ryžių [[įdaras|įdaru]]. Jis yra paplitęs didelėje dalyje Azijos, pirmiausia [[Islamiška virtuvė|Artimųjų Rytų virtuvėse]], taip pat pietrytinėje Europoje ([[Balkanų virtuvės]]e).

== Pavadinimai ir etimologijos ==
[[Vaizdas:Farshirovannyi peretz.jpg|left|thumb|200px|Ankštinių pipirų dolma (Rumunija)]]
[[Vaizdas:Kurdish dolma.JPG|left|thumb|200px|Kurdiškai pagaminta dolma]]
Žinoma keletas dolma regioninių pavadinimų.

* Pavadinimas ''dolma'' yra kilęs iš [[turkų kalba|turkų kalbos]] žodžio ''dolmak'' („įdarytas“). Įvairios tautos, naudojančios šį patiekalą naudoja šį pavadinimą su nedideliais pakitimais: [[graikų kalba|gr.]] '''dolmadhes''' (ντολμάδες), [[farsi kalba|far.]] '''dolmeh́''' (دلمه), [[armėnų kalba|arm.]] '''tolma''' (տոլմա)
* Pavadinimas ''sarma'' irgi kilęs iš turkų kalbos žodžio ''sarmak'' („suvyniotas“). Iš pradžių terminas reiškė tik į lapos suvyniotus patiekalus, bet dabar daugumoje tautų tarp sarma ir dolma skirtumas nedaromas. Sarma terminas paplitęs daugiausia Balkanų kalbose: [[bulgarų kalba|bulg.]] '''сарми''', [[serbų kalba|serb.]], [[makedonų kalba|mak.]] '''сармa''', [[graikų kalba|gr.]] '''sarmades''' (σαρμάδες), [[kroatų kalba|kr.]] '''sarma''', [[armėnų kalba|arm.]] '''sarma''' (սարմա), [[rumunų kalba|rumunų]] '''sarmale''' ir pan.
* Kai kuriose kalbose patiekalo pavadinimas kildinamas iš turkiško žodžio ''yaprak'' ("lapai). Pvz., [[albanų kalba|alb.]] '''japrak''', arabų tautose '''yabraq''' (يبرق), Sirijoje: '''yaprekh'''.
* Arabų šalyse patiekalas neretai pavadinamas arabišku žodžiu '''maḥshi''' (محشي, kas irgi reiškia „įdarytas“), tarp Levanto arabų jis žinomas kaip '''malfuf'''

== Istorija ==
Dėl patiekalo išradimo vietos yra daug ginčijamasi. Senovės Egipto šaltiniuose panašūs patiekalai minimi jau prieš mūsų erą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jis senovėje buvo žinomas ir graikams (dar ir dabar [[Kipras|Kipro]] graikai dolma vadina ne turkišku žodžiu ''gemista'', o vynuogių dolma – ''koupepia'').
 
Tikrasis dolma patiekalo suklestėjimas siejamas su [[Turkiška virtuvė|Turkiška virtuve]], kuri XV–XVIII a. išpopuliarėjo didžiulėje pasaulio dalyje – tuometinėje [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]]. Iš čia dolma tradicijos buvo perduotos į Europos virtuves, kur susiformavo naujas patiekalas – [[balandėliai]].

== Įvairovė ir patiekimas ==
Dolma iš esmės yra bet kokios termiškai apdorotos įdarytos daržovės, jų lapai, ar netgi jūros produktai. Apvalkalui naudojami ankštiniai pipirai, [[baklažanas]], [[cukinija]], [[moliūgas]], [[pomidoras]], [[vynuogė|vynuogių]], [[kopūstas|kopūstų]], [[burokas|burokų]] lapai, [[kalmaras]], [[midija]] ir daugybė kitų variantų. Pagal įdaromas daržoves dolma ir įgauna savo pavadinimus.

Ruošiant įdarą, vienas būtinesnių ingredientų yra [[ryžiai]], kurie maišomi su prieskoniais, smulkintomis daržovėmis, riešutais, uogomis, žalumynais, kartais mėsos faršu (''kıyma''). Tačiau mėsa nebūtina: dolma be mėsos apkepama alyvų aliejuje ir vadinama „yalancı dolma“ (t. y. „netikroji dolma“). Jos dažniausiai valgomos šaltos.

Balkaniškieji dolma variantai dažniausiai apsiriboja tik į lapus vyniotais patiekalais, skirtingai nei Islamo virtuvėse, čia jau naudojama [[kiauliena]]. Dažnai vyniojimui naudojami rauginti kopūstų lapai, kurie ruošiami specialiai tam tikslui. Balkanų šalyse tai yra vienas iš šventinių patiekalų, valgomas dažniausiai žiemą, per Kalėdas, Naujuosius Metus.

{{UNESCO nem|[https://ich.unesco.org/en/RL/dolma-making-and-sharing-tradition-a-marker-of-cultural-identity-01188 Nuoroda]|{{flag|AZE}}|2017}}
{{UNESCOAzerbaidžanas}}

[[Kategorija:Balkanų virtuvė]]
[[Kategorija:Daržovių patiekalai]]
[[Kategorija:Islamo virtuvė]]
[[Kategorija:Ryžių valgiai]]
[[Kategorija:Nematerialusis pasaulio paveldo sąrašas]]
[[Kategorija:Levanto virtuvė]]