Peržiūrėti šaltinį Cheminio ginklo konvencija

[[Vaizdas:CWC Participation.svg|right|400px|thumb|Cheminių ginklų konvencijos narės:<br />{{legend|#00aa00|Pasirašė ir ratifikavo}}
{{legend|#008000|Pritarė}}
{{legend|#eeee00|Pasirašė, bet neratifikavo}}
{{legend|#ff1111|Ne narė}}
]]
'''Cheminio ginklo konvencija''' (pilnas pavadinimas ''Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo'', {{en|Chemical Weapons Convention}}) – tarptautinis ginklų kontrolės susitarimas, draudžiantis [[Cheminis ginklas|cheminio ginklo]] gamybą, kaupimą ir naudojimą. Šį susitarimą kontroliuoja [[Cheminio ginklo draudimo organizacija]] (būstinė įsikūrusi [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Haga|Hagos]] mieste), prižiūrinti visus cheminių ginklų sunaikinimo faktus.

Konvencija daugumos šalių buvo pasirašyta [[1993]] m. [[sausio 13]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Įsigaliojo 1997 m. balandžio 29 d. ir tapo antrąja tarptautine sutartimi (po [[Biologinio ginklo konvencija|Biologinio ginklo konvencijos]]), uždraudusia visą [[masinio naikinimo ginklas|masinio naikinimo ginklų]] rūšį. 2013 m. rugsėjį prie šios konvencijos buvo prisijungusios 189 pasaulio šalys.<ref>[http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XXVI-3&chapter=26&lang=en Convention on the Prohibition of the Development, Production, Stockpiling and Use of Chemical Weapons and on their Destruction] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150407202014/https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XXVI-3&chapter=26&lang=en |date=2015-04-07 }}</ref>

== Istorija ==

Iki priimant Cheminio ginklo konvenciją, pagrindinis tarptautinis susitarimas, reguliuojantis cheminio ginklo naudojimą, buvo [[Ženevos Protokolas]], priimtas 1925 m. ir turintis nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, jis nedraudė cheminio ginklo vystymo ir kaupimo. Kai kurios šalys taip pat protokolą priėmė su išlygomis, sumažinančiomis apribojimus.

Diskusijos dėl konvencijos būtinumo prasidėjo dar 1968 m. [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]] įkurto Nusiginklavimo komiteto susitikimų metu. Pagrindinės dalyvės buvo [[JAV]] ir [[Sovietų Sąjunga]], siekusios pasirašyti dvišalį susitarimą, bet 1990 m. galiausiai priėmusios susitarimą, kad sutartis būtų daugiašalė ir atvira visų valstybių narystei. Tuo pagrindu buvo pradėtas Cheminio ginklo konvencijos rengimas.<ref>Eric Croddy. ''Weapons of Mass Destruction: An Encyclopedia of Worldwide Policy, Technology and History''. ABC-CLIO, 2004, p. 93-94</ref>

== Turinys ==

Pagal konvenciją, cheminiu ginklu laikomos bet kokios toksinį poveikį turinčios cheminės medžiagos, kurios nenaudojamos taikiems tikslams, bei kariniai įrengimai ir jų detalės, sukurti tikslingai sukelti žmonių mirtį arba sužalojimus, naudojant chemines medžiagas. Toks bendras cheminio ginklo apibrėžimas buvo pasitelktas siekiant išvengti, kad kariniais tikslais nebūtų naudojamos sutarties prieduose neišvardintos medžiagos.<ref>Eric Croddy. ''Weapons of Mass Destruction: An Encyclopedia of Worldwide Policy, Technology and History''. ABC-CLIO, 2004, p. 93</ref>

Pagrindiniai konvencijos tikslai yra šie:
* cheminio ginklo gamybos ir naudojimo draudimas;
* cheminių ginklų, gamybos priemonių ir vietų sunaikinimas;
* cheminio ginklo draudimo organizacijos ir šalies, norinčios naudoti cheminį ginklą, glaudus bendradarbiavimas;
* tarptautinis bendradarbiavimas taikiam cheminio ginklo panaudojimui konkrečiose vietovėse.

== Nariai ==

2013 m. rugsėjį prie šios konvencijos buvo prisijungusios 189 pasaulio šalys. Dar dvi šalys ([[Izraelis]] ir [[Mianmaras]]) šią sutartį pasirašė, tačiau galutinai neratifikavo.<ref>[http://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XXVI-3&chapter=26&lang=en Convention on the Prohibition of the Development, Production, Stockpiling and Use of Chemical Weapons and on their Destruction] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150407202014/https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=TREATY&mtdsg_no=XXVI-3&chapter=26&lang=en |date=2015-04-07 }}</ref>

2013 m. [[rugsėjo 14]] d. [[Sirija]], po cheminio ginklo panaudojimo [[2013 m. Gutos cheminės atakos|2013 m. Gutos cheminių atakų]] metu, pareiškė norą prisijungti prie šios konvencijos [[spalio 14]] d.<ref>[http://treaties.un.org/doc/Publication/CN/2013/CN.592.2013-Eng.pdf CONVENTION ON THE PROHIBITION OF THE DEVELOPMENT, PRODUCTION, STOCKPILING AND USE OF CHEMICAL WEAPONS AND ON THEIR DESTRUCTION]</ref> Šalis buvo priversta tai padaryti norėdama išvengti [[JAV]] pajėgų karinių smūgių.

== Valdymas ir įgyvendinimas ==

Konvencijos įgyvendinimą prižiūri [[Cheminio ginklo draudimo organizacija]]. Pagrindinis sprendimų priėmimo organas yra kasmetinė šalių narių konferencija. Konferencijoje svarstomus klausimus ruošia bei organizacijos biudžetą valdo Taryba, susidedanti iš 41 šalies atstovų, reprezentuojančių penkis pasaulio regionus. Kasdieniais administravimo klausimais rūpinasi Sekretoriatas, tarp kurio darbuotojų yra ir inspektoriai, atliekantys su cheminiu ginklu susijusių vietų (pavyzdžiui, saugyklų) patikras.

Daugiausia dėl konvencijos reikalavimų įgyvendinimo, iki [[2013]] m. liepos mėnesio pabaigos pasaulyje buvo sunaikinta 81 procentas žinomo cheminio ginklo atsargų.<ref>[http://www.opcw.org/our-work/demilitarisation/ Demilitarisation]</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.opcw.org/chemical-weapons-convention/articles/ Konvencijos tekstas] (anglų k.)
{{Jungtinės Tautos}}

[[Kategorija:Cheminis ginklas]]
[[Kategorija:Ginklų kontrolės sutartys]]
[[Kategorija:Tarptautinė humanitarinė teisė]]