Peržiūrėti šaltinį Cešyno kunigaikštystė

{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = taip
|vietinis pavadinimas = <small>Těšínské knížectví</small>
|ilgas pavadinimas = Cešyno kunigaikštystė
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = 
|šalis          = Lenkija
|image_map  = Silesia 1290-1291.jpg
|image_map_caption  = Cešyno kunigaikštystė 1281 (geltona)
|statusas       = Bohemijos vasalė nuo 1327
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = Viduramžiai
|valdymo_forma    = Monarchija
|parlamentas = 
|year_start   = 1281
|year_end     = 1918
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Atskilo nuo Racibužo
|event_end    = Prijungta prie Prūsijos
|p1           =Racibužo kunigaikštystė
|vėliava_p1      =
|s1           = Lenkija
|vėliava_s1      = Flag of Poland.svg
|s2           = Čekoslovakija
|vėliava_s2      = Flag of the Czech Republic.svg
|image_coat   = Cieszyn_Piast_dynasty_COA.png
|simbolio_tipas  = Herbas
|herbas       = Cešyno kunigaikštystės herbas
|image_flag   = 
|vėliavos_tipas    = 
|vėliava         = 
|nacionalinis_devizas   = 
|valstybinis_himnas  = 
|sostinė          = [[Cešynas]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Lenkų kalba|lenkų]]
|valiuta        = 
|valdovo_titulas = Kunigaikštis
}}
'''Cešyno kunigaikštystė''', ''Cešyno hercogystė'', ''Tešeno hercogystė'' ({{Cs|Těšínské knížectví}}; {{Pl|Księstwo Cieszyńskie}}, {{de|Herzogtum Teschen}}; {{la|Ducatus Tessinensis}}) – buvusi nepriklausoma kunigaikštystė Aukštutinėje Silezijoje. Tai viena iš [[Silezija|Silezijos]] kunigaikštysčių, taip pat laikyta ir hercogyste, nes [[hercogas|hercogai]] laikyti [[kunigaikštis|kunigaikščių]] analogais ir atvirkščiai.

== Istorija ==
Įvykus feodaliniam [[Lenkija|Lenkijos]] pasidalinimui 1281 m. nuo jos atskilo ir Cešyno kunigaikštystė, kurią nuo 1290 m. valdė kunigaikščiai iš [[Piastai|Piastų]] dinastijos. Vėliau nuo Cešyno kunigaikštystės atskilo smulkesnės kunigaikštystės (vėliau prijungtos prie [[Lenkijos karalystė]]s):
* [[Osvencimo kunigaikštystė]] (''księstwo Oświęcimskie'') atskilo nuo Cešyno apie 1315 m.
* [[Zatoro kunigaikštystė]] (''księstwo Zatorskie'') savo ruožtu atsiskyrė nuo Osvencimo kunigaikštystės 1454 m.

=== Bohemijos valdžia ===
1327 m. Cešyno kunigaikštis Kazimiras I (''Kazimierz I'') tapo [[Bohemija|Bohemijos]] karaliaus [[Jonas Liuksemburgietis|Jono Liuksemburgiečio]] [[vasalas|vasalu]]. Nuo tada Cešyno kunigaikštystė tapo autonomiška vasaline Bohemijos [[Karūna (karalystė)|karūnos]] teritorija. Cešyną valdę Piastai dažnai turėjo valdų, kurios nebuvo Cešyno kunigaikštystės dalimis. Pvz., jie buvo Sevežo (''Siewierz''), pusės [[Gloguvas|Gloguvo]] (''Głogów'') ir žemių apie Bytomą (''Bytom'') savininkai.
<br />1431 m. mirė Boleslavas I, ir kunigaikštystę valdė pasidaliję jo žmona Eufemija ir keturi jų sūnūs. 1442 m. kunigaikštystę pasidalino sūnūs, kurie visi formaliai buvo laikomi Cešyno kunigaikščiais, bet iš tiesų kraštą valdė tik du – Boleslavas II (''Bolesław II cieszyński'') ir Pžemislovas II (''Przemysław II cieszyński''). 1452 m. Boleslavas II mirė, ir toliau valdė vienas Pžemislovas II.
<br />1545 m. Cešyno kunigaikštis Vaclovas III Adamas (''Wacław III Adam Cieszyński'') atsivertė į [[protestantizmas|protestantizmą]], tad visa kunigaikštystė irgi buvo laikoma protestantiška. 1610 m. kunigaikštis Adamas Vaclovas (''Adam Wacław Cieszyński'') atsivertė į [[katalikybė|katalikybę]].
<br />Piastai valdė Cešyno kunigaikštystę iki 1653 m., kai mirė paskutinė Piastų atstovė kunigaikštienė Elžbieta Lukrecija (''Elżbieta Lukrecja'').

=== Habsburgų valdžia ===
[[Vaizdas:Principatus Teschinenis Superiorem Silesiam AD1746.jpg|thumb|left|300px|1746 m. Cešyno kunigaikštystės žemėlapis]]
Nuo 1653 m. Cešyno kunigaikštystę valdė [[Habsburgai]]. XVIII a. pirmoje pusėje kunigaikštystė buvo perduota [[Lotaringija|Lotaringijos]] hercogui Leopoldui kaip kompensacija už jo senelės iš motinos pusės teises į Šiaurės Italijos ''Montferrat'' hercogystę. Pastarąją kunigaikštystę imperatorius atidavė [[Savoja|Savojos]] hercogams pagal sąjungininkystės sutartį.
<br />Vėliau imperatorius Francas I (''Franz I Stephan'') padovanojo kunigaikštystę (hercogystę) savo vyriausiai dukrai Marijai Christinai, kuri ištekėjo už princo Alberto Saksono. Pirmojo Silezijos karo metu 1742 m. didžioji dalis Silezijos atiteko Prūsijos karalystei, tačiau Cešynas (austrų vadintas ''Tešenu'') liko Austrijos (Austrijos Silezijos) dalimi. Alberto Saksono ir Marijos Christinos santuoka liko bevaikė, ir mirus našlavusiam Albertui hercogystę paveldėjo jų [[įsūnis]] erchercogas Karlas (''Erzherzog Karl von Österreich''), kuriuo prasidėjo Habsburgų Lotaringiečių dinastija Cešyno soste.

Nuo 1804 m. Tešeno hercogystė buvo Austrijos imperijos, nuo 1867 m. – [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] dalis.
<br />Pasibaigus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] hercogystės teritoriją [[Spa konferencija|Spa konferencijoje]] pasidalino [[Lenkija]] ir [[Čekoslovakija]].

== Demografija ==
Pagal 1910 m. Autrijos-Vengrijos gyventojų surašymą hercogystėje gyveno 434 000 žmonių:
* 234 000 (53,9 %) kalbantys [[lenkų kalba|lenkiškai]]
* 116 000 (26,7 %) kalbantys [[čekų kalba|čekiškai]]
* 77 000 (17,7 %) kalbantys [[vokiečių kalba|vokiškai]]
* 7 000 (1,6 %) kiti.
[[Žydai]] nebuvo skaičiuoti, nes nebuvo leidžiama nurodyti [[jidiš]] kaip savo kalbą.
{{Lenkijos kunigaikštystės}}
{{Šventosios Romos imperijos teritorijos}}
[[Kategorija:Silezijos kunigaikštystės]]
[[Kategorija:Čekijos karūnos žemės]]