Peržiūrėti šaltinį Butanas

{{otheruses}}
{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Butanas|
 ilgas_pavadinimas = Butano Karalystė|
 vietinis_pavadinimas = {{dz|འབྲུག་རྒྱལ་ཁབ}}<br>{{smaller|''Druk Gyal Khap''}}|
 kilm=Butano|
 žemėlapis=Bhutan (orthographic projection).svg |
 vėliava=Flag_of_Bhutan.svg|
 herbas=Emblem of Bhutan.svg|
 himnas = „[[Butano himnas|Griaudėjančio drakono karalystė]]“|
 kalbos=[[botijų kalba|botijų]] (''Dzongkha'')|
 sostinė=[[Timpu]]|
 didžiausiasMiestas=[[Timpu]]|
 valdovų=2|
 titulas1=[[Karalius]]|
 pavardė1=[[Džigmė Kesaras Namgjalas Vangčiukas]]|
 titulas2=[[Ministras pirmininkas]]|
 pavardė2=[[Tshering Tobgay]]|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=128|
 plotas=47&nbsp;000|
 vandens=&nbsp;|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=164|
 gyventoju=792 877|
 gyventojuTankis=20|
 tankumoVieta=159|
 BVPMetai=[[2015]]|
 BVPVieta=155|
 BVP=6,26<ref>{{Cite web|url=http://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160911113735/http://databank.worldbank.org/data/download/GDP_PPP.pdf|title=Gross domestic product 2015, PPP|publisher=Pasaulio Bankas|format=PDF|accessdate=2020-05-24|archive-date=2016-09-11|url-status=live}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=8&nbsp;370<ref>{{Cite web|url=http://web.archive.org/web/20170311214343if_/http://api.worldbank.org:80/v2/en/indicator/NY.GDP.PCAP.PP.CD?downloadformat=excel|title=GDP per capita, PPP (current international $) | publisher=Pasaulio Bankas|date=2017-02-01}}</ref>|
 BVPGyventojuiVieta=140|
 valiuta=[[ngultrumas]] (BTN)<br />[[rupija|Indijos rupija]] (INR)|
 laikoJuosta=UTC +6|
 vasarosLaikas=netaikomas|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Indija|Indijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1949]] m. [[rugpjūčio 8]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=bt|
 telKodas=975
|kirčiavimas=''Butãnas''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai|access-date=2022-06-23|archive-date=2022-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20221006043722/https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|url-status=dead}}</ref>}}
'''Butano Karalystė''' ('''Butanas''') – valstybė pietų [[Azija|Azijoje]], [[Himalajai|Himalajuose]]. Ribojasi su [[Indija]] ir [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]]. Butaną nuo [[Nepalas|Nepalo]] vakaruose skiria [[Sikimas|Sikimo valstija]] Indijoje, nuo [[Bangladešas|Bangladešo]] − [[Vakarų Bengalija]]. Butaniečiai savo šalį vadina ''Druk Yul'' ({{dz|འབྲུག་ཡུལ་}}), kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.<ref name="loc">www.loc.gov</ref>

Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, [[internetas]], [[mobilusis ryšys]] ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovės kultūra ir tradicijomis, taikant [[bendroji nacionalinė laimė|bendrosios nacionalinės laimės]] (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, [[kultūrinė tapatybė|tapatumo]] ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „[[Business week]]“, remdamasis tais pačiais metais [[Lesterio universitetas|Lesterio universiteto]] atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://images.businessweek.com/ss/06/10/happiest_countries/index_01.htm |title=The World's Happiest Countries |publisher=Images.businessweek.com |date= |accessdate=2009-04-23 |archive-date=2009-04-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090426174928/http://images.businessweek.com/ss/06/10/happiest_countries/index_01.htm |url-status=dead}}</ref>

Butano kraštovaizdis įvairauja nuo subtropinių lygumų pietuose iki šaltų zonų [[Himalajai|Himalajų]] aukštikalnėse, kurių kai kurios viršija 7 000 metrų aukštį. [[Valstybinė religija|Valstybinė]] šalies religija yra [[Vadžrajana budizmas]]. Budizmą išpažįsta 691 141 gyventojas, tuo tarpu [[hinduizmas]] čia yra antra pagal tikinčiųjų skaičių religija. Po šimtmečius trukusio monarchinio valdymo 2008 m. kovą Butane įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai. Valstybė yra 45 tarptautinių organizacijų<ref>[http://www.bhutan.gov.bt/government/abt_foreign.php Government of Bhutan – International organisations] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110416063620/http://www.bhutan.gov.bt/government/abt_foreign.php |date=2011-04-16 }}</ref>, tarp jų [[Jungtinės Tautos|JT]] ir [[Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija|Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijos]], narė.

== Pavadinimas ==
Seniau Butanas buvo žinomas įvairiais pavadinimais: ''Lho Mon'' (tamsos pietų žemė), ''Lho Tsendenjong'' (''Tsenden'' [[kiparisas|kiparisų]] žemė), ''Lhomen Khazhi'' (keturių kelių pietinė žemė) ir ''Lho Men Jong'' ([[vaistiniai augalai|vaistinių augalų]] pietų žemė).<ref name="loc" />

== Istorija ==
{{pagr|Butano istorija}}

Akmeniniai įnagiai, ginklai, dramblių griaučiai ir didelių akmeninių struktūrų atskalos parodo, kad Butanas buvo apgyvendintas dar [[2000 m. pr. m. e.]], nors apie tai nėra jokių išlikusių įrašų. Butano istorija artimai susijusi su gretimų [[Indija|Indijos]] valstijų [[Sikimas|Sikimo]] ir [[Arunačial Pradeš]]o istorija. Butanas nuo seno buvo [[Tibetas|Tibeto]] civilizacijos ir valstybės periferija. Tibetietiški teritorijos pavadinimai ''Lhomon Tsendenjong'', ''Lhomon Khashi'' arba Pietų Mon (keturių kelių žemė) yra minimi senovinėse Tibeto ir Butano kronikose.<ref>{{cite web|url=http://www.worldinstituteforasianstudies.org/buthan.html |title=WIAS :: Bhutan |publisher=World Institute for Asian Studies |date= |accessdate=2009-04-23}}</ref>

Istorikai yra iškėlę teoriją, kad gentinė valstybė ''Lhomon'' (pažodžiui „pietų tamsybė“) arba ''Monyul'' („tamsos žemė“, reikšmė turi ryšį su [[monpai]]s, Butano čiabuviais) veikiausiai egzistavo [[500 m. pr. m. e.]]–[[600 m.]] rytiniame Butane. Ją VII a. užkariavus [[Tibeto imperija]]i, Butano kalnų slėniuose egzistavo daug smulkių valstybinių junginių, valdomų kunigaikščių, tituluojamų ''deb''. Tuo metu Butano teritorijoje plito ankstyvasis [[Mahajana|Mahajanos]] budizmas, kurį vėliau pakeitė [[Vadžrajana]] (jos propaguotojas Tibete [[Padmasambhava]] lankėsi Butano teritorijoje ir įsteigė keletą vienuolynų).

Nėra tiksliai žinoma, kokia tauta tuo metu buvo apgyvendinusi tuometinį Butaną, bet iš šiaurės plūstant Tibeto kultūrai, pamažėle kėlėsi ir [[tibetiečiai]] ([[bhotijai]]), pamažu suformavę dabartinę [[dzongkha]] kalba kalbančią tautą.
[[Vaizdas:PunakhaDzongInSpring.jpg|thumb|left|Punakos, senosios Butano sostinės, tvirtovė]]
[[Vaizdas:TrongsaDzong.jpg|thumb|left|Trongsos tvirtovė]]
Butano, kaip vieningos valstybės, istorija prasideda XVII a, kuomet Tibeto [[Drukpa]] Kagyu sektos vadovas [[Ngavangas Namgijalas]], persekiojamas savo šalyje, pabėgo į Butaną ir čia sukūrė vientisą valstybę, kurioje atidalintos religinė ir pasaulietinė vadžios. Butano sostine tapo [[Punaka]], pradėtos statyti tibetietiško stiliaus pilys-šventyklos [[dzongai]], įvestas rūbų, elgesio reglamentas (driglam namža), išlikęs iki dabar. Ngavangas Namgijalas įkūrė dvasinių lyderių [[šabdrungai|šabdrungų]] dinastiją, kurių valdžia, kaip ir [[dalai lama|dalai lamų]] buvo paveldima remiantis [[reinkarnacija|reinkarnacijos]] sąvoka, per [[tulku]] („atgimėlių“) instituciją. Šabdrungų teokratija Butane išsilaikė iki XX a. pradžios.

Iš karto po įsikūrimo ir per XVIII a. Butanas susidūrė su Tibeto ambicijomis susigrąžinti šias teritorijas į savo įtakos sferą. Nepaisant to, šalis atrėmė Tibeto antpuolius ir 1759 m. pasirašė su Tibetu paliaubas. Tuo pat metu Butanas plėtė savo interesus pietuose ([[duarai|duarų]] regione), okupavo nedidelę vietos valstybę [[Kuč Beharas|Kuč Beharą]]. Tai sukėlė susidūrimą su tuo metu augančia [[Britų Indija]], ir per XIX a. trintis tarp [[Britų imperija|Britų imperijos]] ir Butano augo, kol prasiveržė kaip [[Duarų karas]] (1864–1865). Butanui jį pralaimėjus, šalis neteko pietinių teritorijų duaruose.

Nusilpusią šalį XIX a. antroje pusėje siaubė vidaus neramumai, kurių nesugebėjo numalšinti silpna šabdrungų valdžia. Du gubernatoriai ([[Paras|Paro]] ir [[Trongsa|Trongsos]]) kovojo tarpusavyje, vienas remiamas Tibeto, o kitas – Britų imperijos. Galiausiai valdžią šalyje paėmė Tongsos gubernatorius [[Ugjenas Vangčukas]], kuris 1907 m. šalyje įvykdė dideles reformas: jų metu panaikinta šabdrungų teokratija, įkurta monarchija, reformuota administracija, o šalies užsienio politika atiduota reguliuoti Britų imperijai. Pirmuoju Butano karaliumi tapo Vangčukas, įkurdamas [[Vangčukų dinastija|Vangčukų dinastiją]], kuri valdo iki dabar.

1947 m. [[Indija]] tapus nepriklausoma, 1949 m. Butanas perrašė sutartį su šia valstybe, palikdamas jai teises administruoti savo užsienio politiką. Nepaisant to, Butanas išsaugojo nepriklausomybę ir tolimesnių karalių valdymo laikais modernizavosi. Tačiau šalyje stiprėjo ir etninės problemos, kadangi praktiškai nekontroliuojant migracijos, pietinėse teritorijose gausėjo daugiausia [[Nepalas|Nepalo]] kilmės ekonominių migrantų, vadinamų [[lhotsampai]]s.

Po 1970 m. ši problema ypač išryškėjo, kuomet gretimame [[Sikimo karalystė|Sikime]] lhotsampų dauguma nubalsavo karalystės prijungimą prie Indijos. Butane buvo suprasta, kad lhotsampų skaičius artėja prie pagrindinės valstybės etninės grupės ([[ngalopai|ngalopų]]) skaičiaus, ir tai sukėlė abipusius susidūrimus tarp etninių grupių, o galiausiai ir pabėgėlių problemą. Apie 100 tūkst. lhotsampų buvo išvaryti iš šalies, o Butanas buvo priverstas labai stipriai apriboti imigraciją. Taip pat sustiprinta šalies tapatybės stiprinimo politika, tapo privalomas tradicinis aprangos kodas [[driglam namža]], valstybinės kalbos [[dzongkha]] mokėjimas ir pan. Butanas tapo viena uždariausių pasaulio valstybių, ribojančia [[turizmas|turistų]] srautus, draudžianti [[televizija|televiziją]], [[internetas|internetą]].

1999 m. šalyje prasidėjo reformų ir modernizacijos laikotarpis, kuris tęsiasi iki dabar. Panaikinti draudimai, apribota karaliaus valdžia, 2005 m. priimta nauja konstitucija, o 2007 m. įvyko pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai. 2008 m. karaliui [[Džigme Singje Vangčukas|Džigme Singje Vangčukui]] atsisakius sosto, naujuoju valdovu tapo jaunas [[Jigme Khesar Namgyel Wangchuck|Džigme Khesaras Namgjelis Vangčukas]].

== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:King Jigme Khesar Namgyel Wangchuck (edit).jpg|thumb|upright|Dabartinis Butano karalius]]
{{pagr|Butano politinė sistema}}

Butanas yra konstitucinė monarchija; valstybės vadovas yra karalius (''Druk Gyalpo''), kurį pagal 1998 m. priimtas reformas gali atstatydinti 150 asmenų Tautos susirinkimas (''Tshodu''), 2/3 balsų dauguma.

=== Užsienio politika ===
{{pagr|Butano užsienio politika}}

Nors kartais klaidingai aiškinama, neva pagal 1949 m. sutartį su Indija, ši vis dar reguliuoja Butano užsienio politiką, Butano vyriausybė visus užsienio reikalus, įskaitant sienos demarkacijos ginčą su Kinijos Liaudies respublika, tvarko pati. 1949 m. sutartis 2007 m. buvo pakeista nauja su Indija, kuri užtikrino Butano savarankiškumą užsienio politikoje. Butanas diplomatinius santykius palaiko su 23 valstybėmis ir [[Europos Sąjunga]] su atstovybėmis Indijoje, [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Tailandas|Tailande]] ir [[Kuveitas|Kuveite]], taip pat dviem [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] atstovybėm [[Niujorkas|Niujorke]] ir [[Ženeva|Ženevoje]]. Butane veikia Indijos ir Bangladešo ambasados ir Tailando konsulatas. Pagal seną susitarimą Indijos ir Butano piliečiams keliaujant vieniems į kito valstybę nereikia paso ar vizos, užtenka valstybinės tapatybės kortelių. Butano piliečiai Indijoje gali dirbti be teisinių apribojimų. Butanas nėra užmezgęs diplomatinių santykių su kaimynine [[Kinijos LR|Kinija]], nors įvairaus lygio abipusiai vizitai pastaruoju metu padažnėjo. Pirmasis dvišalis susitarimas tarp [[Kinijos LR]] bei Butano buvo pasirašytas 1998 m., o [[Makau]] ir [[Honkongas|Honkonge]] įsteigti garbės konsulatai. Tarp šių šalių vis dar kyla ginčų dėl sienos demarkacijos – maždaug 269 km² išlieka ginčytini.<ref>{{cite web|url=http://www.kuenselonline.com/modules.php?name=News&file=article&sid=7833 |title=''Kuensel'' |publisher=Kuenselonline.com |date=2006-12-13 |accessdate=2009-04-23}}</ref>

Butano atstovybių užsienyje skaičius vienas iš mažiausių tarp visų [[JTO]] narių. Šalis nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių su didžiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip [[JAV]],<ref name=state>{{cite web |url=http://travel.state.gov/travel/cis_pa_tw/cis/cis_1068.html |title=Bhutan Country Specific Information |work=United States Department of State |accessdate=2008-03-24 |archive-date=2008-03-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080328065136/http://travel.state.gov/travel/cis_pa_tw/cis/cis_1068.html |url-status=dead}}</ref> [[Rusija]], Kinija, [[JK|Jungtine Karalyste]] ar [[Prancūzija]]. [[Butano–Lietuvos santykiai|Santykiai su Lietuva]] taip pat nėra užmegzti, nors minimali prekyba tarp šalių yra vystoma.

== Administracinis suskirstymas ==
{{pagr|Butano administracinio suskirstymo vienetai}}

Butanas suskirstytas į 4 ''dzongdey'' (administracines zonas). Kiekvienas džondėjus toliau skirstomas į ''[[dzongkhag]]'' (rajonus), kurių yra 20. Didesnieji dzongdey savo ruožtu skirstomi į subvienetus ''[[dungkhag]]''. Kaimų grupės sudaro apygardas, vadovaujamas gyventojų išrinkto gupo ''(gup)''.
[[Vaizdas:Bhutan-divisions-numbered.png|thumb|right|270px|Butano džondėjai (administracinės zonos).]]

{|
| <ol>
<li> [[Bumtango rajonas|Bumtangas]]
<li> [[Čukchos rajonas|Čukcha]]
<li> [[Daganos rajonas|Dagana]]
<li> [[Gasos rajonas|Gasa]]
<li> [[Haa rajonas|Haa]]
<li> [[Lhuncės rajonas|Lhuncė]]
<li> [[Mongaro rajonas|Mongaras]]
<li> [[Paro rajonas|Paro]]
<li> [[Pemagačelo rajonas|Pemagačelas]] (''Pemagatsel'')
<li> [[Punakhos rajonas|Punakha]]
</ol>
| <ol start="11">
<li> [[Samdrupo Džongkharo rajonas|Samdrupas Džongkharas]]
<li> [[Samcės rajonas|Samcė]] (''Samchi'')
<li> [[Sarpango rajonas|Sarpangas]]
<li> [[Timpu rajonas|Timpu]]
<li> [[Trašigango rajonas|Trašigangas]] (''Tashigang'')
<li> [[Trašijangcės rajonas|Trašijangcė]]
<li> [[Trongsos rajonas|Trongsa]] (''Tongsa'')
<li> [[Tsirango rajonas|Tsirangas]] (''Chirang'')
<li> [[Vangdue Phodrango rajonas|Vangdue Phodrangas]] (''Wangdi Phodrang'')
<li> [[Žemgango rajonas|Žemgangas]] (''Shemgang'')
</ol>
|}

== Geografija ==
[[Vaizdas:Bhutan topo en.jpg|thumb|300px|Butano topografija]]
{{Pagr|Butano geografija}}
Butanas visas patenka į [[Himalajai|Himalajų]] ekosistemą, todėl jo geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Kaip ir kitas Himalajų teritorijas ([[Nepalas|Nepalą]], [[Sikimas|Sikimą]], [[Utarakhandas|Utarakhandą]]), jį sudaro trys iš šiaurės į pietus išsidėstę pagrindiniai gamtiniai regionai, skirtingi savo klimatu, gamta ir gyvenimo sąlygomis.

Šiauriausia Butano gamtinė juosta sutampa su [[Aukštieji Himalajai|Aukštųjų Himalajų]] kalnagūbriu, kur aukštis siekia apie 7 km. Čia yra aukščiausios Butano viršūnės. Pačiu aukščiausiu Butano kalnu laikomas [[Gangkhar Puensum]] (7570 m.), laikomas aukščiausiu neįkoptu pasaulyje kalnu. Šiauriau jo yra [[Kula Kangri]] (7553 m.), kurios priklausomybė nėra galutinai nustatyta: ji gali priklausyti ir [[KLR]]. Aukštikalnių klimatas ypač atšiaurus, čia laikosi amžinas įšalas, ledynai – jie sudaro 10 proc. visos šalies teritorijos.

Didžiąją dalį Butano sudaro taip vadinamos „vidurio kalvos“, sutampančios su [[Mahabharatos kalnagūbris|Mahabharatos kalnagūbriu]]. Tai – tankiausiai gyvenama krašto dalis, tankiai apaugusi miškais (jie sudaro 64 proc. šalies paviršiaus). Šiai gamtinei zonai būdingi penki metų laikai: [[vasara]], musonų, [[ruduo]], [[žiema]] ir [[pavasaris]]. Nors kalnai šioje zonoje svyruoja tarp 1500 ir 2700 m aukščio.
[[Vaizdas:HaaValley.jpg|thumb|left|Haa slėnis kalnuose]]
[[Vaizdas:GangkharPuensum3.jpg|thumb|left|Gangkhar Puensum viršūnė Himalajuose]]
Vidurio kalvų regioną išraižę upės (čia vadinamos ''čhu''), visos prasidedančios Aukštuosiuose Himalajuose ir tekančios į pietus. Butano upės pasiekia Indiją ([[Asamas|Asamą]]), kur įteka į [[Bramaputra|Bramaputrą]]. Yra keturios pagrindinės upės. Didžiausia, kurios baseinas apima visą rytinį Butaną, yra [[Manasas]] (vietinis pavadinimas ''Drangme čhu''). Per Punaką teka [[Sankošas]] (''Punatsang čhu''), kurį sudaro du svarbiausi intakai – ''Mo čhu'' ir ''Pho čhu''. [[Raidakas]] (''Vang čhu'') teka per Butano sostinę [[Timpu]] ir [[Paras|Paro]] slėnį, o [[Torsa]] upė (''Amo čhu'') teka pro [[Punčolingas|Punčolingą]].

Upių dėka kalvų regione susidarę derlingi kalvų apsupti slėniai, kuriuose tankiai gyvenama, įmanoma žemdirbystė. Svarbiausi Butano slėniai ([[Paras]], [[Timpu]], [[Punaka]], Haa, [[Bumthangas]] ir kt.) sutampa su svarbiausiais Butano administraciniais centrais, kuriuose nuo seno įkurtos tvirtovės – [[dzongai]]. Slėnius tarpusavyje jungia upės ir kalnų perėjos, vadinamos ''la''.

Pietuose Himalajus apjuosia [[Šivaliko kalnagūbris]], nesiekiantis 1500 m aukščio. Jis nusileidžia į tropiniu klimatu pasižyminčią [[terajai|terajų]] (Butane vadinamų ''duarais'') gamtinę zoną, kurios didžiuma yra [[Asamas|Asame]], bet Butanui priklauso 10–15 km pločio terajų juosta. Čia, iškertant džiungles padaromi derlingi žemių plotai. Tik 2 proc. viso Butano teritorijos tinka žemdirbystei, ir didžiuma jos yra šioje zonoje.

== Kariuomenė ==
{{pagr|Butano karinės pajėgos}}

Butano karinės pajėgos vadinamos [[Karališkoji Butano armija|Karališkąja Butano armija]]. Ją sudaro [[Karališkoji sargyba]] ir [[Karališkoji Butano policija]]. Tarnavimas kariuomenėje savanoriškas, minimalus karininko amžius – 18 m. Nuolatinę armiją sudaro apie 6000 [[Indijos armija|Indijos armijos]] kvalifikuojamų karininkų.<ref>{{cite web |author=Dec 19, 2003 |url=http://www.atimes.com/atimes/South_Asia/EL19Df04.html |title=''Asian Times'' |publisher=Atimes.com |date=2003-12-19 |accessdate=2009-04-23 |archive-date=2016-11-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20161121042613/http://www.atimes.com/atimes/South_Asia/EL19Df04.html |url-status=dead}}</ref> Metinis biudžetas karinėms išlaidoms sudaro 1,8 proc. šalies [[BVP]] – apie 13,7 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Šalis karinių jūrų pajėgų neturi.

== Ekonomika ==
{{Pagr|Butano ekonomika}}

Ekonomika, kuri laikoma viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, remiasi žemės ūkiu, miškininkyste ir hidroenergijos pardavimu [[Indija]]i (tai sudaro 75 % vyriausybės pajamų).

== Demografija ==
[[Vaizdas:Bhutanese women at festival wearing Kira and Tego.jpg|thumb|200px|Butano moterys]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 135-S-02-13-21, Tibetexpedition, Lepscha.jpg|thumb|200px|Lepča]]
{{Pagr|Butano demografija}}
Ilgą laiką nebuvo žinoma, kiek tiksliai valstybėje gyvena žmonių. 1970 m., kai Butanas įstojo į [[JTO]], buvo manoma, kad šalyje gyvena apie 1 mln. gyventojų.<ref>[http://www.unhchr.ch/tbs/doc.nsf/0/073f330f9a61c6b0c1256aca004f2ea8?OpenDocument United Nations Human Rights Website – Treaty Bodies Database – Document – Summary Record – Bhutan]</ref> Vėliau, remiantis 2-3 % augimo prognozėmis, kiekvienais metais buvo didinamas gyventojų skaičius, kol 2000 m. jis pasiekė apie 2 mln., bet 2005 m. atlikus visuotinį gyventojų surašymą paaiškėjo, kad Butano populiacija yra tik 672 425.<ref>[http://esa.un.org/unpp/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100819143228/http://esa.un.org/UNPP/ |date=2010-08-19 }}</ref><ref name = "CIA"/>

Dėl kalnuoto reljefo krašto etninė ir lingvistinė įvairovė ypač didelė. ''Ethnologue'' priskaičiuoja 24 atskiras kalbas (beveik visos giminingos ir priklauso [[tibetiečių kalbų grupė|tibetiečių grupei]]), kurių vartojimas dažnai apsiriboja vienu kalnų slėniu. Nepaisant kalbų skaičiaus, visus gyventojus kultūriškai priimta dalinti į keturias grupes, kurios skiriasi gyvenimo būdu, istorija ir religija.

* [[Ngalopai]] – antroji pagal dydį etninė grupė, tačiau vyraujanti valstybės politikoje, todėl dar vadinama tiesiog butaniečiais. Daugiausia koncentruojasi kalnuotoje krašto šiaurės vakarų dalyje, prisiglaudusioje prie [[Sikimas|Sikimo]]. Ši kultūrinė grupė susidarė po XVII a. Butano teokratijos įkūrimo, jie išpažįsta [[Tibeto budizmas|Tibeto budizmo]] atšaką [[Drukpa]]. Jų kalba yra [[dzongkha]], valstybinė Butano kalba.
* [[Šarčopai]] – laikomi didžiausia kultūrine grupe. Daugiausia koncentruojasi kalnuotoje šalies šiaurės rytų dalyje, prisiglaudusioje prie [[Arunačal Pradešas|Arunačal Pradešo]], ir turi daug lingvistinių ir kultūrinių bendrumų su [[monpai]]s. Nuo Ngalopų skiriasi tuo, kad išpažįsta kitą Tibeto budizmo atšaką – [[Njingmapa]]. Tarp jų labiausiai paplitusi kalba yra [[tšangla]]. Kartu su Ngalopais, dėl artimumo [[Tibeto kultūra]]i įvardijami kaip [[bhotijai]] ir sudaro apie 50 % šalies populiacijos <ref name = "CIA"/>.
* [[Lhotsampai]] – kitaip „pietiečiai“. Palyginti vėlai (pradedant XIX a.) į šalį imigravę tautos, kilę iš [[Nepalas|Nepalo]] ir dabar sudarančios apie 35 % Butano gyventojų<ref name = "CIA"/>. Jie daugiausia koncentruojasi pietinėje šalies dalyje, nuo šiaurinių bhotijų pirmiausia skiriasi religija (išpažįsta [[hinduizmas|hinduizmą]]). Ši populiacija yra sparčiai auganti, ir dėl to Butane kyla etniniai konfliktai. Lingvistiškai lhotsampai nėra vieningi. Tarp jų yra tokios etninės grupės kaip [[nepaliai]], [[nevarai]], [[magarai]], [[gurungai]] ir kt. Tačiau tarp jų paplitusi ''lingua franca'' yra [[Nepalų kalba|nepali]] kalba.
* Vietinės gentys – seniausi krašto gyventojai, gyvenę iki bhotijų ir lhotsampų atsikėlimo. Jie sudaro 15 % šalies populiacijos<ref name = "CIA"/>. Koncentruojasi rečiau gyvenamuose vietovėse: [[Aukštieji Himalajai|Aukštuosiuose Himalajuose]] ([[lajapai]], [[lunanapai]]), [[terajai|terajuose]] ([[lopai]]), bet gyvena ir viduriniuose kalnuose ([[lepčai]], [[gongdu]]).

Valstybinė Butano kalba yra [[dzongkha]]. Šios kalbos raštas yra identiškas [[Tibetiečių raštas|tibetiečių kalbos raštui]].

Oficiali šalies religija yra [[budizmas]], kurį praktikuoja maždaug 75 % šalies gyventojų.<ref name = "CIA"/> Likę gyventojai yra daugiausiai [[hinduistai]]. [[Musulmonai]], netikintys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 1 % populiacijos. Iš principo įstatymai garantuoja religinę laisvę,<ref>http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90227.htm</ref> bet bandymas žmones atversti į kitą religiją yra uždraustas.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių žmonių [[raštingumas]] šalyje yra 47 % (vyrų – 60 %, moterų – 34 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo Butane yra 66,13 metų (vyrų – 65,33 m., moterų – 66,97 m.).<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bt.html CŽV pasaulio faktų knyga: Butanas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107065138/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bt.html%20 |date=2019-01-07 }}</ref> Gyventojų amžiaus struktūra: <ref name="CIA"/>
* 0-14 metų: 30,2 %
* 15-64 metų: 64,3 %
* 65 metų ir vyresni: 5,5 % (2009 m. apsk.)

=== Miestai ===
: ''žr. [[:Kategorija:Butano miestai]]''
* [[Džakaras]], [[Bumtango rajonas|Bumtango rajono]] administracinis centras.
* [[Mongaras]], komercinis centras šalies rytuose.
* [[Paras]], kuriame įskūręs [[Paro oro uostas|tarptautinis oro uostas]].
* [[Punčolingas]], Butano komercinis centras.
* [[Punaka]], senoji sostinė.
* [[Samdrup Džongkharas]]
* [[Timpu]], Butano didžiausias miestas ir sostinė.
* [[Trašigangas]], tankiausiai apgyvendintas Butano rajonas
* [[Trongsa]], esantis šalies viduryje.

== Kultūra ==
{{pagr|Butano kultūra}}

Butane valdžios iniciatyva yra imtasi sistemingų priemonių vykdyti [[bendroji nacionalinė laimė|bendrosios nacionalinės laimės]] politiką, t. y. išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę.<ref>{{Cite web |title=Bhutan's happiness formula |author= |work=news.bbc.co.uk |date=2006-04-27 |access-date=2024-02-16 |url= http://news.bbc.co.uk/2/hi/in_pictures/4782636.stm}}</ref> Šalyje mažai reklamos, ribojama televizija (nerodomos imtynės, [[MTV]]), uždraustas [[tabakas]] ir plastikiniai maišeliai, įstatymai nukreipti gamtosaugos linkme. Tokios priemonės yra efektyvios iš esmės dėl to, kad šalis yra geografiškai izoliuota ir joje karalius turi daug galių.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Taip pat skaitykite ==
* [[Butano ryšiai]]
* [[Butano transportas]]
* [[Butano šventės]]

== Nuorodos ==
{{Commons|འབྲུག་ རྒྱལ་ཁབ་}}
{{vikižodynas}}
** [http://www.bhutan.gov.bt/ Butano vyriausybės portalas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051230224419/http://www.bhutan.gov.bt/ |date=2005-12-30 }}
* [https://www.cia.gov/library/publications/world-leaders-1/world-leaders-b/bhutan-nde.html Šalies vadovas ir kabineto nariai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091026202024/https://www.cia.gov/library/publications/world-leaders-1/world-leaders-b/bhutan-nde.html |date=2009-10-26 }}
* [http://www.bhutannica.org Bhutannica] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161015050559/http://www.bhutannica.org/ |date=2016-10-15 }}
* [http://news.bbc.co.uk/2/hi/south_asia/country_profiles/1166513.stm Šalies profilis] ir [http://news.bbc.co.uk/2/hi/south_asia/country_profiles/1171693.stm  laiko juosta] pagal [[BBC News]]
* [http://www.library.gov.bt/misc/bhutan-links.html Nuorodos apie Butaną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090410084644/http://www.library.gov.bt/misc/bhutan-links.html |date=2009-04-10 }} [[Butano nacionalinė biblioteka|Butano nacionalinėje bibliotekoje]]
* {{wikiatlas|Bhutan}}
* [http://www.tourism.gov.bt/ Butano turizmo taryba] ''oficiali vyriausybinė svetainė''
* {{wikivoyage|Bhutan}}

{{Azija}}
{{Monarchijos}}

[[Kategorija:Butanas| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]