Peržiūrėti šaltinį Buriavimas

[[Vaizdas:Hro 20100105 2075802670.jpg|thumb|300px|Hanse Sail festivalis, [[Rostokas|Rostoke]]]]
[[Vaizdas:Freiheitu.jpg|thumb|Medinis Burlaivis]]
[[Vaizdas:Trakai-sailboats.jpg|thumb|Buriuotojai [[Galvė|Galvės ežere]].]]
'''Buriavimas''' – judėjimas [[Burė|burėmis]], kurios [[Vėjas|vėją]] naudoja kaip energijos šaltinį. Daugiausiai buriuojama vandenyje burlaiviais (jachtomis ir burvaltėmis), rečiau ant ledo [[ledrogės|ledrogėmis]] bei sausumoje [[buriavimas sausumoje|vėjaračiais]].

== Istorija ==
VI a. prieš [[Jėzus Kristus|Kristų]] [[Egiptas|egiptiečiai]] naudojo vėjo jėgą plaukiodami Nilo [[Upė|upe]] savo iš papiruso surištais [[plaustas|plaustais]], polineziečiai naudojo plūdurus, kad jų iš medžio skobtos kanojos su burėmis – dabartinių daugiakorpusinių laivų pirmtakai – plauktų greičiau. [[Antika|Antikos]] laikais [[romėnai]], [[finikiečiai]], [[graikai]] ir [[kinai]] toliau tobulino savo naudojamus laivus, vėliau prie to prisidėjo [[Ispanija|ispanai]], [[Portugalija|portugalai]], [[Prancūzija|prancūzai]] ir [[Anglija|anglai]]. [[1660]] m. [[Anglija|Anglijoje]] įvyko pirmoji [[regata]] tarp Jorko hercogo ir Karolio II laivų. [[1749]] m. [[Velsas|Velso]] princas įsteigė pirmąjį prizą burlaivių varžyboms [[Temzė]]s žiotyse. [[1851]] m. įvyko Šimto ginėjų taurės regata, kurią laimėjo [[Amerika|amerikiečių]] laivas, taip gimė žinoma [[Amerikos taurė|Amerikos taurės]] regata. XX a. pradžioje populiarino buriavimą. Šiandien buriavimas yra kartu ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir rimta [[sportas|sporto]] šaka, tapusi [[Olimpinės žaidynės|Olimpine rungtimi]] [[1896]] m.

[[Buriavimo varžybos|Varžybas]] organizuoja Tarptautinė buriavimo federacija TBF (International Sailing Federation).

== Buriavimas Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2004-11.jpg|thumb|250px|Buriavimui skirtas Lietuvos pašto ženklas]]
Lietuvoje buriavimo populiarinimu užsiima [[LBS|Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS)]]. Buriavimo varžyboms dažniausiai naudojamos [[Kauno marios|Kauno]], [[Kuršių marios]] ir [[Baltijos jūra]], taip pat didesni vandens telkiniai (pavyzdžiui [[Galvė|Galvės ežeras]]).

[[1869]] m. įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata. [[1884]] m. įkurta vokiška Klaipėdos buriavimo draugija (''Memeler Segel-Verein, MSV'') – pirmasis buriavimo klubas dabartinėje Lietuvos teritorijoje.<ref>[https://lse.lt/buriavimas/ Buriavimas]</ref> [[1921]] m. Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas. [[1926]] m. Lenkijos buriavimo lygos Vilniaus skyriaus visuotiniame susirinkime įsteigė Trakų jachtklubą, kuris [[1940]] m. perduotas Šaulių sąjungai, [[1946]] m. – Klaipėdos jachtklubo skyriui Vilniuje.  Nuo [[1948]] m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). [[1959]] m. įvyko pirmosios varžybos Kauno mariose (Finn klasės vienviečių burvalčių regata). [[1961]] m. įkurta Lietuvos buriavimo federacija.

[[1990]] m. [[spalio 20]] d. atkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Tais pačiais metais pirmoji Lietuvos įgula pasirodė pasaulio čempionate - varžytasi paauglių Cadet klasės rungtyje.

== Olimpinė trasa ==
Ši trasa dažniausia naudojama visų klasių burlaivių regatose. Kiekvienai klasei nustatomas skirtingas atstumas tarp trikampiu išdėstytų plūdurų. Trasos ilgis nustatomas atsižvelgiant į laivų klasę ir skaičių, [[Vanduo|vandens]] telkinio dydį ir oro sąlygas. Plūdurai turi būti apvalūs, kad juos aplenkdamas laivas plauktų laviruodamas į vėją, pavėjui ir šoniniu vėju. Lenktynės trunka nuo 45 minučių iki 1,5 valandos.

== Vėjo kryptis ==
[[Jachta|Jachtos]] kursas vėjo atžvilgiu nustatomas pagal jos padėtį vėjo krypties atžvilgiu. Kursai vadinami: įvėjinis arba aštrus beidevindas bei bukas beidevindas; šoninis arba halfvindas; nugarinis arba aštrus bakštagas bei bakštagas; ir pavėjinis arba fordevindas. Halsas – burlaivio padėtis vėjo atžvilgiu: jei vėjas pučia į dešinį bortą – dešinysis halsas, jei į kairį – kairysis halsas. Jachtos halso keitimas pavėjiniuose kursuose vadinamas halsavimu, o įvėjiniuose - vendavimu arba overštagu.

== Vandenyno lenktynės ==
'''Pavienių'''
[[Vaizdas:Contender sailing dinghy.jpg|thumb|Pavieniai buriuotojai]]
'''The Europe 1-Star''' – seniau vadintos OSTAR (Observer Singlehanded Transatlantic Race), tai seniausios pavienių transokeaninės lenktynės. Jos pradedamos Plymute (Didžioji Britanija) ir baigiamos Njuporte, [[Rod Ailandas (sala)|Rodo saloje]] ([[JAV]]). Šios 3000 [[Jūrmylė|jūrmylių]] (5555 km) lenktynės rengiamos kas ketverius metus nuo [[1960]] m.

'''Romo kelias (The Rum Route)''' – lenktynės prasideda Sen Malo ([[Prancūzija]]) ir baigiasi Pointe – a Pitre, [[Gvadelupa|Gvadelupėje]]. Jose dalyvauja ir vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai burlaiviai, distancija sudaro {{Convert|3700|NM|km|0}}. Jos rengiamos kas ketverius metus nuo [[1978]] m.

'''Komandinės'''
[[Vaizdas:US Navy 031209-N-3503S-002 The U.S. Sailing Team jockeys for position and tries to find the best wind during the 6th race of the 3rd World Military Games sailing competition.jpg|thumb|JAV buriuotojų komanda]]
'''Mini transantlantinės (The Mini-Transat)''' – lenktynės su pastoviais rengiamos kas dvejus metus nuo [[1977]] m. Jų trasa eina iš Concaneau ([[Prancūzija]]) į [[Tenerifė|Tenerifę]] [[Kanarų salos]]e, distancija 1370 jūrmylių (2537 km), po to į [[For de Fransas|For de Fransą]] [[Martinika|Martinikoje]], distancija 2700 jūrmylių (5000 km). Lenktynės unikalios tuo, kad visi burlaiviai turi būti vienodi: ilgis 6,5 m, plotis 3 m, stiebo aukštis 14 m, grimzlė 2 m. Šioms lenktynėms reikia drąsos ir techninių įgūdžių.

'''Kvebeko-Sen-Malo transatlantinės (Quebec-Saint-Malo Transat)''' – lenktynių istorija prasidėjo [[1984]] m., nuo tada jos rengiamos kas dvejus metus iš Kvebeko ([[Kanada]]) į Sen-Malo ([[Prancūzija]]). Lenktynių distancija – 2900 jūrmylių (5370 km). Prieš kirsdami [[Atlanto vandenynas|Atlantą]] burlaiviai turi nusileisti Šv. Lauryno upe į Šv. Lauryno įlanką. Šiose lenktynėse, vienintelėse, kuriose Atlantas kertamas nuo rytinio iki vakarinio pakraščio, gali dalyvauti įvairių dydžių vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai laivai.

'''Žako Vabre transatlantinės (Jacques Vabre Transat)''' – kadaise vadintos Kavos kelio lenktynėmis (kadangi baigiasi [[Kolumbija|Kolumbijoje]]) nuo [[1993]] m. jos vyksta kas 4 metus. Jų trasa eina iš Le Havro ([[Prancūzija]]) į Kartageną ([[Kolumbija]]). Šiose lenktynėse gali dalyvauti vienkorpusiniai ir daugiakorpusiniai, nuo 13,72 m iki 18,29 m ilgio burlaiviai. Trasos ilgis vienkorpusiniams laivams 4420 jūrmylių (8185 km), daugiakorpusiniams – 5520 jūrmylių (10222 km).

== Lenktynės aplink pasaulį ==
'''Volvo arba Vitbred lenktynės (The Volvo Ocean Race (former Whitbread))'''

Pradėtos rengti nuo [[1973]] m. tai seniausios lenktynės su įgula aplink [[Žemė|pasaulį]]. Burlaiviai turi 9 etapais įveikti 31600 [[Jūrmylė|jūrmylių]] (58523 km). Lenktynėse dalyvauja W60 klasės jachtos, specialiai sukurtos šioms lenktynėms (ne trumpesnės, kaip 18,3 m ir ne siauresnės, kaip 5,25 m, esant palankiam vėjui galinčios iškelti 500 m² burių). Lenktynės prasideda Southempton’e ([[Anglija]]) ir baigiasi Larošėje ([[Prancūzija]]).
2005–2006 metų VOR startavo Galicijoje ([[Ispanija]]), finišavo Geteborge ([[Švedija]]). 2001–2002 metų VOR distancija driekėsi nuo Southempton’o ([[Anglija]])iki Kylio ([[Vokietija]])

== Admirolo Taurė (ADMIRAL`S CUP) ==
Taurės varžybas sudaro 6 lenktynių serija [[Airijos jūra|Airijos jūroje]] ir prie pietvakarinių [[Anglija|Anglijos]] krantų: 2 [[Olimpinės žaidynės|Olimpinės]] trasos, 2 trasos pakrante ir 2 trasos atviroje jūroje. Sunkiausias etapas – Fastnet prie [[Airija|Airijos]] krantų dėl tose vietose vyraujančių oro sąlygų. Nuo [[1957]] m. šios lenktynės rengiamos kartą per dvejus metus, jas organizuoja Karališkasis vandenyno lenktynių klubas (Royal Ocean Racing Club). Jose dalyvauja įgulos iš daugelio šalių.

== Inventorius ==
Saugumo priemonės yra kiekvienoje jachtoje. Be kitų reikmenų tarp jų yra įvairių spalvos raketos, avariniai radijo švyturėliai, kurių signalus gali užfiksuoti palydovas, plūdurai, gelbėjimo liemenės ir, kai kuriais atvejais pripučiamas gelbėjimo plaustas. Globali padėties nustatymo sistema (Global Positioning System – [[GPS]]) naudojant šią sistemą galima nustatyti laivo buvimo vietą (ilgumą ir platumą) susisiekus su palydovu iš bet kurios [[Žemė|pasaulio]] vietos.

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

{{Commons|Sailing|no=T}}
{{olimpinės sporto šakos}}

[[Kategorija:Buriavimas| ]]
[[Kategorija:Neįgaliųjų sportas]]