Peržiūrėti šaltinį Burgundų karalystės

{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = {{lot|Regnum Burgundiae}}
|ilgas pavadinimas = Burgundų karalystė
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = 
|šalis          = 
|statusas       = buvusi karalystė
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = Viduramžiai
|valdymo_forma    = monarchija
|parlamentas = 
|year_start   = 411
|year_end     = 534
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Atsiskyrimas nuo Romos imperijos
|event_end    = Prijungta prie Frankų imperijos
|p1           = Romos imperija
|vėliava_p1      = 
|s1           = Frankų imperija
|vėliava_s1      = 
|image_coat   = 
|simbolio_tipas  = 
|simbolis       = 
|image_flag   = 
|vėliavos_tipas    = 
|vėliava         = 
|image_map    = Le royaume Burgonde au Ve siècle la.svg
|nacionalinis_devizas   = 
|valstybinis_himnas  = 
|sostinė          = [[Lionas]], [[Viena]], [[Valensija]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos = [[Burgundų kalba]]
|valiuta        = 
|valdovo_titulas = 
|valdymo_metai1  = 
valdovas1       = 
|valdymo_metai2  = 
|valdovas2       = 
|atstovo_titulas     = 
|atstovavimo_metai1  = 
|atstovas1           = 
|atstovavimo_metai2  = 
|atstovas2           = 
}}
'''Burgundų karalystės''' – [[Ankstyvieji viduramžiai|Ankstyvaisiais viduramžiais]] Vidurinėje Europoje egzistavusios valstybės, kurias sukūrė germanų tauta [[burgundai]]. Jos egzistavo [[411]]–[[534]] m. dabartinės šiaurės [[Italija|Italijos]], vakarų [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir pietryčių [[Prancūzija|Prancūzijos]] teritorijose.

== Pirmoji karalystė ==
411 m. [[burgundai|burgundų]] karalius [[Gundaharas]] ar ''Gundikaras'' su [[Goaras|Goaru]], alanų karaliumi, pasodino į sostą jiems paklusnų imperatorių [[Jovinas|Joviną]]. Su jo autoritetu Gundaharas įsikūrė kairiajam Reino krante, tarp [[Najė]]s ir Lauterio upių, užimdami [[Vormsas|Vormso]], Speyer ir [[Strasbūras|Strasbūro]] miestus. Pagal taikos sutartį imperatorius [[Honorijus]] oficialiai jiems „davė“ tas žemes.

Nepaisant naujo [[federatai|federatų]] ({{lot|foederati}}) statuso, burgundų išpuoliai į aukštutinę [[Belgijos Galija|Belgijos Galiją]] tapo netoleruotini ir buvo užbaigti [[436]] m., kai Romos generolas [[Etijus]], kuris pasikvietė hunų samdinius, o šie nugalėjo šią Burgundų karalystę [[437]] m. Gundaharas buvo nužudytas mūšyje su didžiąja genties dalimi. Burgundų karalystės žlugimas pavaizduotas [[Nybelungų giesmė]]je.

== Antroji karalystė ==
=== Gunderiko valdymas ===
Dėl šaltiniuose neminimų priežasčių 443 m. burgundai antrąkart gavo federatų statusą, ir Etijus juos perkėlė į Sapaudijos regioną. Spėjama Sapaudijos vieta greičiausiai buvo dabartinės [[Šveicarija|Šveicarijos]] teritorijoje. Vėliau burgundų įtaka išsiplėtė [[Lugdunas|Lugduno]] (šių dienų [[Lionas|Liono]]). Naujas burgundų karalius [[Gundiokas]] (ar Gunderikas), laikomas Gundaharo sūnum, valdžiusiu po tėvo mirties.

[[451]] m. kaip Romos sąjungininkai burgundai drauge su Etijumi, [[Vestgotai|Vizigotų konfederacija]] ir kitomis germanų gentimis kovėsi prieš [[Atila|Atilą]] [[Katalaunijos mūšis|Chalonų mūšyje]] (kitaip „Katalaunų laukų mūšis“). Burgundų ir vizigotų sąjunga atrodo buvo stipri, nes Gundiokas ir jo brolis Chilperikas I lydėjo [[Teodorikas II|Teodoriką II]] į [[Ispanija|Ispaniją]] kovoti su [[svebai]]s 455 m.

Nuo pat įsitvirtinimo burgundai plėtė savo įtaką [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijoje]], dalyvaudami rūmų perversmuose ir naudodamiesi imperatoriais kaip marionetėmis. 455 m. neaiški nuoroda ''infidoque tibi Burdundio ductu'' įvelia neįvardintą maištingą burgundų lyderį į imperatoriaus [[Petronijus Maksimas|Petronijaus Maksimo]] nužudymą prieš Romą nusiaubiant vandalams. Tuo taip pat kaltinamas Patricijus [[Ricimeris]], kuris spėjama buvo Gundioko žentas ir Gundobado dėdė. Burgundai, tikintys savo augančia galia 456 m. derėjosi su vietiniais Romos senatoriais dėl savo teritorijos išplėtimo.

457 m. Ricimeris nuvertė kitą imperatorių - [[Avikas|Aviką]], pasodindamas į sostą [[Majorianas|Majorianą]]. Tačiau naujasis imperatorius greit pasirodė nepravartus Ricimeriui, kadangi nedavė burgundams žemių, kurių jie prašė prieš dvejus metus. Po kitų nepriklausomybės ženklų pademonstravimo, Ricimeris jį nužudė [[461]] m. Po metų 462 m. Ricimeris, kuris tada buvo imperatoriaus [[Antemijus|Antemijaus]] žentas, planavo su Gundobadu nužudyti uošvį. Gundobadas nukirto galvą imperatoriui (atrodo asmeniškai), ir Ricimeris imperatorium paskyrė [[Olibrijus|Olibrijų]]. 

Netrukus mirus Ricimeriui, Gundobadas vietoj dėdės tapo patricijumi ir į imperijos sostą pasodino [[Glicerijus|Glicerijų]].
[[vaizdas:Map Gaul divisions 511-fr.svg|thumb|Burgundijos karalystė (žalia) ir frankų karalystės 511 m.]]
=== Susiskaldymas ===
Prieš mirdamas burgundų karalius Gundiokas padalino karalystę keturiems sūnums: Gundobadui, Godigiseliui, Čilperikui II, ir Gundomarui I. Todėl 437 m. jam mirus, Gundobadas buvo priverstas sugrįžti į Burgundiją. Tai pabaigė burgundų įtaką Romos imperijai, o Glycerijų nušalino [[Julijus Neposas]].

Gregoras iš Tūro (nors ne visai teisingai nurodo chronologiją) teigia, kad Gundobadui sugrįžus į Burgundiją prasidėjo kraujo praliejimas siekiant sutvirtinti valdžią. Gundobadas nužudė brolį Čilperiką, nuskandino jo žmoną ir ištrėmė dukras. Viena iš jų, princesė Klotilda, 493 m. tapo [[Chlodvigas|Chlodvigo]] žmona ir atvertė jį į katalikybę. 

Apie 500 m. kai Gundobadas ir [[frankai|frankų]] [[Chlodvigas I]] kariavo tarpusavy, Godegiselis atrodo išdavė brolį ir prisijungė prie frankų, su kuriais nugalėjo Gundobado armiją. Pats Gundobadas pasislėpė [[Avinjonas|Avinjone]], bet sugebėjo atkurti armiją ir nusiaubti Vieną, kur buvo nužudytas Godegiselis ir daug jo pasekėjų. Tuo metu Gundomaras turėjo būti miręs nors jokie šaltiniai to tiesiogiai nenurodo.

=== Nukariavimas ===
[[vaizdas:Le royaume des Francs en 561.png|thumb|left|Burgundijos karalystės teritorija Frankų Orleano karalystės sudėtyje (žalia spalva) 561 m.]]
Nuo 501 m. Gundobadas tapo vieninteliu Burgundijos karaliumi. Tuo metu Burgundų valdos buvo pietryčių [[Galija]], t. y. šiaurės [[Italija]], vakarų Šveicarija, pietryčių [[Prancūzija]]. Susitaikęs su frankais ar dėl ankstesnio pralaimėjimo turėjęs pripažinti jų pranašumą, Gundobadas padėjo frankams pergalėje prieš [[Alarikas II|Alariko II]] vizigotus 507 m. 

Be to, per neramumus kažkur 483-501 m. Gundobadas pradėjo rengti [[Gundobado teisynas|Gundobado teisyną]] (''Lex Gundobada''), išleidęs tik pirmą dalį, paremtą [[Vestgotų teisynas|Vestgotų teisynu]] (''Lex Visigothorum''). Po valdžios sutvirtinimo, t. y. tarp 501 m. ir jo mirties 516 m., Gundobadas išleido antrąją dalį, kuri buvo labiau burgundiška.

Po Gundobado mirties valdė du jo sūnūs, tačiau karalystė silpo. Iš pradžių buvę sąjungininkais su Chlodvigo frankais prieš vizigotus, [[534]] m. burgundai buvo užkariauti [[Frankų imperija|Frankų imperijos]]. Taip Burgundija tapo [[Merovingai|Merovingų]] karalystės dalimi. 

Frankų imperijoje Burgundų karalystė buvo administraciškai suskaldyta, o [[561]]- m. ji buvo valdoma kaip [[Orleano karalystė]]s dalis.

== Burgundų karaliai ==
{{Šveicarijos istorija}}
* [[Gebika]] (iki [[407]])
* [[Gundomaras]] (c.407 – [[411]])
* [[Gislaharijus]] (c.407 – [[411]])
* [[Gundaharijus]] (Gunteris) (c.407 – [[436]])

Įkuriama II Burgundų karalystė
* [[Gunderikas (burgundų karalius)|Gunderikas]] (Gundiokas) ([[436]]–[[473]]) kartu su
** [[Čilperikas]] ([[443]]–c. [[480]])
* Karalystė padalinta tarp keturių Gunderiko sūnų:
** [[Gundobadas]] ([[473]]–[[516]] Lione),
** [[Čilperikas II]] ([[473]]–[[493]] Valencijoje)
** [[Gundomaras]] (Godomaras) ([[473]]–[[486]] Vienoje)
** [[Godegiselis]] ([[473]]–[[500]], Vienoje ir Ženevoje)
* [[Sigismundas Burgundietis]], Gundobado sūnus ([[516]]–[[523]])
* [[Godomaras]] (Gundimaras), Gundobado sūnus ([[523]]–[[532]])

{{Frankų valstybės sritys}}
[[Kategorija:Šveicarijos istorija]]
[[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]]