Peržiūrėti šaltinį Bubių piliakalnis

{{Paminklas
 |foto = Bubiupiliakalnis.jpg
  |plotis = 290
  |fotoinfo = Bubių piliakalnis nuo Dubysos užtvankos
 |herb = 
 |žeml = 
 |PL=55|PM=51|PS=43|IL=23|IM=07|IS=46
 |sav = Šiaulių rajonas
 |sen = [[Bubių seniūnija]]
 |aukštis = 14 
 |plotas = 80x35
 |priešpilis = gyvenvietė
 |naudotas = [[XI a.]]–[[XIV a.]] 
 |žvalgytas = [[1902]]–[[1906]]
 |tirtas = [[1909]], [[1911]], [[1997]], [[1999]], [[2008]]
 |registro Nr. = A657K / 3286
}}
[[Vaizdas:Bubiai.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|3D modelis]]
[[Vaizdas:Bubiai1550.JPG|thumb|left|250px|Bubių piliakalnis nuo Šiaulių jūros]]'''Bubių piliakalnis su gyvenviete''' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A657KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1006) – [[piliakalnis]] (Nr. 11193) ir senovinė gyvenvietė (Nr. 23884) [[Bubiai (Šiauliai)|Bubiuose]], [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių raj]]., 14 km į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], [[Dubysa|Dubysos]] upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale. Greta piliakalnio užtvenkus Dubysą susidarė [[Bubių tvenkinys]], tačiau piliakalnis buvo išsaugotas. Pasiekiamas nuo plento [[Šiauliai]]-[[Tauragė]] ({{A12}}) pasukus į vakarus dešinėn šiauriniu Bubių apvažiavimu, juo 2 km pavažiavus iki užtvankos per Dubysą ir nuo jos paėjus į kairę pietų kryptimi 250 m.

[[Vaizdas:Bubiu piliakalnis.jpg|thumb|kairėje|250x250px]]
== Istorija ==
Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau [[V a.]] Gyvenvietėje galėjo gyventi apie 200–250 žmonių. Dubysos pilis {{de|Dobitzen}} prie senojo prekybinio kelio, vedusio iš [[Ryga|Rygos]] į [[Tilžė|Tilžę]] ant greta Dubysos upės buvusio kalno pastatyta prieš [[1230]] m. Kalnas buvo paaukštintas ir perkasa atskirtas nuo kalvos, ant kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė. Pilyje galėjo būti 50-70 ginkluotų vyrų įgula.

Manoma, kad pilies apylinkėse [[1236]] m. vasarą plėšikavo [[kalavijuočiai]]. Pilies jie nepaėmė, bet apiplėšė gyvenvietę ir priešpilius. Pilies įgulos pasipriešinimas leido kunigaikščiams [[Bulioniai|Bulioniams]] suorganizuoti ir sutelkti pakankamas pajėgas, kurios plėšikams pastojo kelią prie [[Mūša|Mūšos]] upės, kur jie buvo sumušti [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]].[[Vaizdas:Bubiu piliakalnis arti.jpg|thumb|Bubių piliakalnis nuo Dubysos|kairėje|250x250px]]Dubysos pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minima [[1348]] m. vasario mėnesį, kai [[VO|Vokiečių ordino]] Livonijos magistras [[Gosvinas fon Gerikė|Gosvinas iš Gerikės]] Šiaulių žemėje užėmė 4 pilis. Neišlikusios Baltramiejus Hionekės „Naujosios eiliuotosios Livonijos kronikos“ ([[1315]]–1348 m.) duomenis atpasakojantis Johanas Reneris pažymėjo, kad pultoji Dubysos pilis „buvo stipriausia pilis šioje Lietuvos vietoje“ (''Dobisen, dat was dat vasteste slott in Littouwen disses ordes''). Kaip rašė [[Hermanas Vartbergė]], [[1358]] m. [[sausio 24]] d. Livonijos magistras Gosvinas vėl įsiveržė į Lietuvą ir „sugriovė tik ką pastatytą Dubysos pilį Šiaulių žemėje; ir čia žuvo 100 sielų tų laukinių žmonių. Ir du ordino broliai, būtent Johanas Hanė ir Klavenbekė, buvo negyvi numesti nuo sienos“.

== Fortifikacija ==
Dubysos pilis buvo viena iš Šiaurės Lietuvos fortifikacinės sistemos grandžių. Už 5 km į šiaurės vakarus stovėjo [[Sauginiai|Sauginių]] pilis, 15 km į šiaurės rytus – Šiaulių pilis, už 25 km – Kulių pilis ant Jurgaičių piliakalnio, dabar geriau žinomo kaip [[Kryžių kalnas]], 12 km į pietryčius – Bauskės pilis ant [[Normančių piliakalnis|Normančių piliakalnio]], už 23 km į pietus – [[Burbaičių piliakalnis]], už 23 km į pietvakarius – [[Pažvarkulio piliakalnis]], 7 km į vakarus – galbūt, pagrindinė Bulionių pilis ant kol kas netyrinėto [[Girnikų piliakalnis|Girninkų]] kalno, o 18 km į vakarus – Biržės pilis ant [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)|Kalniškių piliakalnio]], už 36 km į vakarus – [[Šatrija]].

Medinė pilis stovėjo piliakalnyje, kuris įrengtas Dubysos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės, vakarų ir pietų piliakalnį supo Dubysos slėnis, be to, iš vakarų piliakalnį saugojo ir padubysio [[pelkė]]s. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 10–14 m aukščio. Piliakalnio aikštelė keturkampė, ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, apie 80 m ilgio ir 35 m pločio. Jos pietrytiniame gale, kur, manoma, stovėjo pilies kuoras ir vartai, supiltas 35 m ilgio, 4,5 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 10 m aukščio šlaitas leidžiasi į 26 m pločio, 5 m gylio griovį, skiriantį piliakalnį nuo aukštumos. Aikštelės šiaurės vakarų gale supiltas 0,8 m aukščio, 13 m pločio pylimas.

Pilis buvo aptverta 5–6 m aukščio statinių rastų siena, sutvirtinta akmenimis. Prie sienos iš vidinės pusės buvo pakyla pilies gynėjams.

== Tyrinėjimai ==
Piliakalnį [[1902]]–[[1906]], [[1909]] ir [[1911]] m. tyrinėjo archeologas [[Liudvikas Kšivickis]]. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis,<ref>{{VLE|III|545||Bubių piliakalnis}}</ref> kuriame išskirti du horizontai. Apatiniame horizonte buvo pelenų ir akmenų grindinys, viršutiniame – perdegusio molio tinko, žiestos [[keramika|keramikos]]. Aikštelės pakraštyje aptikta pora židinių. Kultūriniame sluoksnyje rasti [[geležis|geležiniai]] [[peilis|peiliai]], [[pjautuvas|pjautuvų]] ir [[dalgis|dalgių]] fragmentai, [[kalavijas|kalavijo]] skersinis, sagtys, [[smeigtukas]], [[raktas]], susukta [[viela]], [[pentinai]], [[ietis|ietigaliai]], [[arbaletas|arbaletiniai]] strėlių antgaliai; žalvariniai žiedai, apkalai, pasaginė ir apskrita [[segė]]s, kabučiai, iš jų vienas su grandinėle, žvangučiai, įvijos; kabutis iš danties, kaulinė švilpynė, [[šukos]], apkalų dalys; molinis pasvaras, akmeninių galąstuvų gabalai, įvairių geležinių ir žalvarinių dirbinių fragmentų, gyvūlių kaulų. Radiniai datuojami I tūkstantmečio viduriu – XIV a., jie gali būti saugomi [[Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[Ermitažas|Ermitaže]] kartu su kitais L. Kšivickio kasinėjimų radiniais. Kultūriniame sluoksnyje rasta ir [[XI a.]]–[[XIV a.]] daiktų: lanko ir arbaleto strėlių geležinių antgalių, peilių, raktų, šiferinių verpstelių, apdegusio molio gabalų, suanglėjusių kviečių, miežių, rugių, sorų. Aikštelė ir šiaurinis šlaitas apardyti [[1944]] m. apkasų, rytinėje papėdėje, griovyje ir šalia jo buvo iškastos dvi bunkerių duobės.

[[2000]] m. piliakalnį žvalgė, o [[2008]] m. kompleksiškai tyrinėjo [[Bronius Dakanis]], [[Birutė Salatkienė]], [[Audronė Šapaitė]] ir kiti archeologai. Rasti strėlių antgaliai, peiliai, ylos, svarstyklių liekanos, keramikos dirbiniai, įvairūs žalvariniai papuošalai, būdingi [[žiemgaliai|žiemgaliams]]. Tai pirmas piliakalnio radinių [[etnologija|etnologinis]] susiejimas. Radinius saugo [[Vytauto Didžiojo karo muziejus]] ir [[Aušra (muziejus)|Aušros muziejus]] Šiauliuose.

== Gyvenvietė ==
Šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje papėdėse, 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos teritorija [[1993]] m. nustatyta gręžiniais, tyrinėta [[1997]] ir [[1999]] m. Joje aptiktas iki 1 m storio I tūkstantmčio vidurio – XIV a. kultūrinis sluoksnis su pastato liekanomis, žalvariniais kabučiais, kauline adatine, grublėta, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku.
Nuo piliakalnio apie 1 km į šiaurės rytus yra [[Jakštaičių-Meškių kapinynas]], tyrinėtas [[1973]]–[[1974]] ir [[1982]] m.

{{ltunavigacija|3
|C= Bubių piliakalnis
|Š= [[Luponių piliakalnis]] 15 km 
|ŠR= [[Šiauliai|ŠIAULIAI]] 15 km <br /> [[Jurgaičių piliakalnis]] 25 km
|R= [[Velžių piliakalnis]] 34 km
|PR= [[Normančių piliakalnis]] 12 km <br /> [[Diauderių piliakalnis]] 39 km 
|P= [[Papušinio piliakalnis]] 26 km <br /> [[Burbaičių piliakalnis]] 22 km 
|PV= [[Vainagių piliakalnis]] 17 km
|V= [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)]] 18 km <br /> [[Girnikų piliakalnis]] 7 km
|ŠV= [[Romučių piliakalnis]] 25 km <br /> [[Sauginių piliakalnis]] 5 km
}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1975. T. 2, p.&nbsp;43.
* Kultūros paminklų enciklopedija. Vilnius, 1998.
* T. Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. Lietuvos archeologija. Vilnius, 2003. T. 24, p.&nbsp;63, 80.
* B. Dakanis. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius, 1992. T. I, p.&nbsp;99–102.
* R. Jarockis. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p.&nbsp;47–49.
* R. Jarockis. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis. Baltų archeologija. Vilnius, 1994. Nr. 2, p.&nbsp;14–16.
* V. Jurkštas. Bubių piliakalnio švilpynėlės. Raudonoji vėliava, Šiauliai, 1982 m. [[rugsėjo 2]] d.
* L. Krzywicki. Piłkalnie. Wisła. Warszawa, 1891. T. V, p.&nbsp;165.
* L. Krzywicki. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p.&nbsp;15-16, 27, 39, 58, 82, 83-84, 86.
* L. Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė 1928, p.&nbsp;15, 27, 40, 59, 83, 84-85, 87.
* G. Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius, 2002, p.&nbsp;99-100, 157–158.
* B. Salatkienė. Bubių piliakalnio papėdės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p.&nbsp;99–101.
* A. Šapaitė. Bubių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p.&nbsp;122–124.

== Nuorodos ==
* [http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/bubiu_piliakalnis.htm Bubių piliakalnis su gyvenviete] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20041208183142/http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/bubiu_piliakalnis.htm |date=2004-12-08 }}
* [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=511 Bubių piliakalnis]
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=844&lg=2 Bubių piliakalnis]
* [https://opendata.latvijas-pilskalni.lv/Pilskalnu_3D_modelji/Lietuva/Zemaitija/Bubiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai]


[[Kategorija:Piliakalniai Šiaulių rajone]]
[[Kategorija:Bubiai]]