Peržiūrėti šaltinį Bostono Celtics

{{šaltiniai}}
{{NBA komanda
| color1 = #ffffff
| color2 = #008348
| pavadinimas = Bostono „Celtics“
| web = celtics
| logo = Boston Celtics.svg
| imagesize = 150px
| konferencija = [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų]]
| pogrupis = [[Atlanto pogrupis (NBA)|Atlanto]]
| įkurta = 1946
| istorija = '''Bostono „Celtics“''' <br /> (nuo 1946–ųjų m. iki ''dabar'')
| arena = [[TD Garden arena|„TD Garden“ arena]]
| miestas = [[Bostonas]] ([[Masačusetsas|Masačusetso]] valstija)
| spalvos = Keltų žalia ir balta
{{spalvos langelis|#009E60}} {{spalvos langelis|white}}
| savininkas = Boston Basketball Partners
| generalinis direktorius = [[Brad Stevens]]
| treneris = [[Joe Mazzulla]]
| dukterinė komanda = [[Meino Celtics|Meino „Celtics“]]
| čempionų titulai = '''18''' ([[1957 m. NBA finalo serija|1957]], [[1959 m. NBA finalo serija|1959]], [[1960 m. NBA finalo serija|1960]], [[1961 m. NBA finalo serija|1961]], [[1962 m. NBA finalo serija|1962]], [[1963 m. NBA finalo serija|1963]], [[1964 m. NBA finalo serija|1964]], [[1965 m. NBA finalo serija|1965]], [[1966 m. NBA finalo serija|1966]], [[1968 m. NBA finalo serija|1968]], [[1969 m. NBA finalo serija|1969]], [[1974 m. NBA finalo serija|1974]], [[1976 m. NBA finalo serija|1976]], [[1981 m. NBA finalo serija|1981]], [[1984 m. NBA finalo serija|1984]], [[1986 m. NBA finalo serija|1986]], [[2008 m. NBA finalo serija|2008]], [[2024 m. NBA finalo serija|2024]])
| konferencijos nugalėtojų titulai = '''11''' (1974, 1976, 1981, 1984, 1985, 1986, 1987, 2008, 2010, 2022, 2024)
| pogrupio nugalėtojų titulai = '''34''' (1957, 1958, 1959, 1960, 1961, 1962, 1963, 1964, 1965, 1972, 1973, 1974, 1975, 1976, 1980, 1981, 1982, 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1991, 1992, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2017, 2022, 2023, 2024)
| įamžinti marškinėlių nr. = '''23''' ([[Robert Parish|00]], [[Walter A. Brown|1]], [[Red Auerbach|2]], [[Dennis Johnson|3]], [[Kevin Garnett|5]], [[Bill Russell|6]], [[JoJo White|10]], [[Bob Cousy|14]], [[Tom Heinsohn|15]], [[Satch Sanders|16]], [[John Havlicek|17]], [[Dave Cowens|18]], [[Don Nelson|19]], [[Bill Sharman|21]], [[Ed Macauley|22]], [[Frank Ramsey|23]], [[Sam Jones|24]], [[K. C. Jones|25]], [[Cedric Maxwell|31]], [[Kevin McHale|32]], [[Larry Bird|33]], [[Paul Pierce|34]], [[Reggie Lewis|35]], [[Jim Loscutoff|LOSCY]])
| oficiali svetainė = [http://www.nba.com/celtics celtics.com]
| h_body=008040
| h_pattern_b=_bb_trimnumbersonwhite
| h_shorts=ffffff
| h_pattern_s=_blacktop
| a_body=008040
| a_pattern_b=_bb_whitetrimnumbers
| a_shorts=008040
| a_pattern_s=_blacktop
}}

'''Bostono „Celtics“''' ({{en|Boston Celtics}}) – profesionalus [[Krepšinis|krepšinio]] klubas, įsikūręs [[Bostonas|Bostone]] ([[Masačusetsas|Masačusetso valstijoje]]), bei žaidžiantis [[NBA|Nacionalinės krepšinio asociacijos]] (''NBA'') [[Rytų konferencija (NBA)|Rytų konferencijos]] [[Atlanto pogrupis (NBA)|Atlanto pogrupyje]]. Komandos savininkas yra [[Wycliffe Grousbeck|Viklifas Grousbekas]], ją treniruoja Bradas Stevensas, o krepšinio operacijų prezidentas yra [[Danny Ainge|Denis Eindžas]]. Nuo įkūrimo 1946-aisiais metais, klubas laimėjo 17 [[NBA finalo serija|NBA čempionatų]] – daugiausiai iš visų NBA komandų kartu su [[Los Andželo "Lakers"|Los Andželo „Lakers“]]. „Celtics“ labiausiai dominavo nuo 1957 m. iki 1969 m., kai per 13 metų laimėjo 11 čempionatų (iš jų – aštuonis iš eilės – tai ilgiausia iš eilės laimėtų čempionatų serija tarp visų [[Pagrindinės profesionalios Jungtinių Valstijų ir Kanados sporto lygos|Šiaurės Amerikos profesionalių sporto komandų]]). Šiuo metu namų rungtynes klubas žaidžia [[TD Garden arena|„TD Garden“ arenoje]].

Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo vidurio „Celtics“ arba dominavo NBA lygoje arba vaidino svarbų vaidmenį [[NBA atkrintamosios varžybos|atkrintamosiose varžybose]]. Po to, kai 1986 m. mirė antruoju numeriu NBA naujokų biržoje pašauktas [[Len Bias|Lenas Bajasas]], o 1993 m. – [[Reggie Lewis|Redžis Luisas]], komanda nuolat smuko – nuo 1996 m. iki 2007 m. į atkrintamąsias varžybas pateko tik keturis kartus. Po [[2007–2008 m. Bostono „Celtics“ sezonas|2007-ųjų m. sezono]] įsigijęs [[Kevin Garnett|Keviną Garnetą]] ir [[Ray Allen|Rėjų Aleną]] klubas sugrįžo į aukštumas. 2008-ųjų m. birželio 17-ąją laimėjusi [[2008 m. NBA finalo serija|2008-ųjų m. NBA finalo seriją]] prieš [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] 4–2 Bostono „Celtics“ komanda iškovojo 17-ąjį NBA čempionų titulą. Keturi eikipos žaidėjai ([[Bob Cousy|Bobas Kuzis]], [[Bill Russell|Bilas Raselas]], [[Dave Cowens|Deivas Kauensas]] ir [[Larry Bird|Laris Berdas]]), kartu sudėjus, 10 kartų yra pripažinti [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|naudingiausiais lygos žaidėjais]] (daugiausiai tarp visų NBA komandų).

== Komandos istorija ==
=== 1946 m. – 1956 m.: Dinastijos kūrimas ===
„Celtics“ klubas įkurtas 1946-aisiais m. kaip [[Amerikos krepšinio asociacija|Amerikos krepšinio asociacijos]] (''BAA'') komanda, o, 1949-ųjų m. rudenį ''BAA'' susijungus su Nacionaline krepšinio lyga ir susiformavus [[NBA|Nacionalinei krepšinio asociacijai]] (''NBA''), tapo pastarosios nariu. 1950-aisiais m. „Celtics“ tapo pirmąja komanda, [[NBA Naujokų birža|pašaukusia]] afroamerikietį žaidėją ([[Chuck Cooper|Čaką Kuperį]]).

Pirmuosius keletą metų „Celtics“ komandai sekėsi sunkiai, tačiau po to buvo pasamdytas treneris [[Red Auerbach|Redas Auerbekas]]. Vienas iš pirmųjų svarbių žaidėjų, prisijungusių prie „Celtics“, buvo [[Bob Cousy|Bobas Kuzis]], kurį R. Auerbekas iš pradžių pasirinkti atsisakė. Tad B. Kuzis galiausiai atiteko [[Čikagos Stags|Čikagos „Stags“]] klubui. Pastarajam bankrutavus iš bedarbiais likusių žaidėjų „Celtics“ įsigijo būtent B. Kuzį. Po [[1955–1956 m. NBA sezonas|1955–56 m.]] sezono R. Auerbekas atliko stulbinamus mainus. Jis perdavė nuolatinį Visų žvaigždžių rungtynių dalyvį [[Ed Macauley|Edą Makolį]] ir teisę naujokų biržoje pašaukti [[Cliff Hagan|Klifą Heiganą]] [[Atlantos Hawks|Sent Luiso „Hawks“]] klubui, o mainais gavo „Hawks“ priklausiusį antrąjį šaukimą pirmame naujokų biržos ture. Po derybų su [[Sakramento Kings|Ročesterio „Royals“]] klubu R. Auerbekas pasinaudojo teise ir pašaukė [[Vidurio puolėjas|vidurio puolėją]] iš [[San Francisko universitetas|San Francisko universiteto]] [[Bill Russell|Bilą Raselą]]. Treneris taip pat įsigijo Šv. Kryžiaus koledže išskirtinai rungtyniavusį [[Tommy Heinsohn|Tomį Hainsoną]], kuris 1957-aisiais m. tapo NBA metų naujoku. B. Raselas ir T. Hainsonas ypač gerai susižaidė su B. Kuziu – aplink šiuos žaidėjus R. Auerbekas daugiau kaip dešimtmetį vėliau būrė „Celtics“ klubą. B. Raselas, prie komandos prisijungęs 1957-ųjų m. sezono viduryje, nes atstovavo [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|JAV rinktinei]], iškart ženkliai prisidėjo gerinant komandą.

=== 1957 m. – 1969 m.: Dinastija ===
[[Vaizdas:Bob Cousy NYWTS.jpg|thumb|left|Bobas Kuzis (kairėje) padėjo „Celtics“ klubui pirmą kartą iškovoti čempiono titulą 1957–aisais m.]]
B. Raselas žaidė beveik visose sezono rungtynėse, ir „Celtics“ pateko į [[1957 m. NBA finalo serija|NBA finalą]], kuriame septynerių varžybų serijoje nugalėjo [[Atlantos Hawks|Sent Luiso „Hawks“]] bei iškovojo savo pirmąjį iš 17–os (daugiausiai lygoje) NBA čempionų titulų. 1958–aisiais „Celtics“ vėl nužygiavo iki [[1958 m. NBA finalo serija|NBA finalo]], kurį šįkart pralaimėjo „Hawks“ komandai šešerių rungtynių serijoje. Tačiau tais metais įsigijęs [[K. C. Jones|K. S. Džounsą]] „Celtics“ klubas pradėjo dinastiją, kuri tęsėsi ilgiau kaip dešimtmetį. 1959–aisiais m. [[Bob Cousy|B. Kuziui]] žaidžiant [[Įžaidėjas|įžaidėju]], B. Raselui – [[Vidurio puolėjas|vidurio puolėju]], o T. Hainsonui – [[Krepšinio pozicijos|puolėju]] „Celtics“, „sausai“ nugalėję [[Los Andželo Lakers|Mineapolio „Lakers“]] komandą, laimėjo NBA čempionatą. Vis dar treniruojama R. Auerbako „Celtics“ laimėjo dar septynis čempionatus paeiliui – iš viso aštuoni iš eilės laimėti čempionų titulai. Per tuos metus „Celtics“ šešis kartus finalo serijose žaidė prieš „Lakers“ – taip prasidėjo įtempta ir neretai nuožmi konkurencija tarp šių klubų. Finale „Celtics“ su „Lakers“ iš viso susitiko 11 kartų. 1964–aisiais R. Auerbeko vedama „Celtics“ komanda tapo pirmąja, kurios startinę sudėtį sudarė vien afroamerikiečiai. Daugelis pripažįsta, kad nuo 6–o dešimtmečio vidurio iki 8–o dešimtmečio Bostono „Celtics“ buvo viena iš visų laikų geriausių komandų.

Po 1966–ųjų m. čempionato R. Auerbekas paliko trenerio postą, o jį pakeitė žaidžiančiuoju treneriu tapęs B. Raselas. Naujasis treneris taip pat tapo pirmuoju afroamerikiečiu treneriu NBA lygoje. R. Auerbekas komandoje liko kaip generalinis direktorius, šiose pareigose jis buvo iki antros 9-ojo dešimtmečio pusės. Tačiau tais metais nutrūko „Celtics“ komandos laimėtų čempionų titulų serija, kadangi klubas Rytų konferencijos finalo serijoje nusileido [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] ekipai. Senstanti komanda dar du kartus (1968 m. ir 1969 m.) sugebėjo iškovoti čempionų žiedus, abu kartus ji finaluose nugalėjo [[Los Andželo Lakers|„Lakers“]]. Po 1969-ųjų m. sezono iš komandos pasitraukė B. Raselas, tuo iš esmės baigdamas dominuojančią „Celtics“ dinastiją, kuri per 13 metų iškovojo 11 čempionų titulų. 8-ių iš eilės laimėtų NBA čempionatų serija yra ilgiausia tokia serija visų Jungtinių Valstijų profesionalių sporto šakų istorijoje.

=== 1970 m. – 1978 m.: Dinastijos atgaivinimas ===
1970-ųjų sezoną „Celtics“ bandė grįžti į pergalių kelią, tačiau šiais metais komanda pirmą kartą nuo [[1949–50 m. NBA sezonas|1949–50 m.]] sezono (tie metai buvo paskutiniai, kai komandai dar nevadovavo R. Auerbekas) patyrė daugiau pralaimėjimų negu iškovojo pergalių. Tačiau įsigijusi [[Dave Cowens|Deivą Kauensą]], [[Paul Silas|Polą Sailasą]] bei  [[Jo Jo White|Džo Džo Vaitą]] „Celtics“ komanda vėl pradėjo dominuoti. Po pralaimėjimo Rytų konferencijos finale 1972 m. „Celtics“ persigrupavo ir ryžtingai užbaigė 1973-iųjų reguliarųjį sezoną puikiui rezultatu – 68 pergalės ir 14 pralaimėjimų. Tačiau čempionatas baigėsi nusivylimu, kai Konferencijos finale klubą 7–erių rungtynių serijoje įveikė [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]. Kitais metais „Celtics“ sugrįžo į atkrintamąsias varžybas, [[1974 m. NBA finalo serija|NBA finale]] įveikdamas [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] ir iškovodamas 12–ąjį [[NBA finalo serija|čempionų titulą]]. Po pirmų ketverių rungtynių komandos turėjo po dvi pergales, o, „Celtics“ klubui laimėjus 5–ąsias varžybas Milvokyje, finalo serija grįžo į Bostoną, šio miesto komandai pirmaujant 3–2 bei turint galimybę seriją užbaigti tarp savų sienų. Tačiau 6–ąjį susitikimą laimėjo „Bucks“, kai, iki antro pratęsimo pabaigus likus 3 sekundėms, [[Kareem Abdul-Jabbar|Karimas Abdul–Džabaras]] „įsūdė kablį“, o finalo serija vėl iškeliavo į Milvokį. Bet 7–ųjų rungtynių herojumi tapo D. Kauensas, pelnęs 28 taškus, ir padėjęs „Celtics“ komandai susigrąžinti čempionų titulą po penkerių metų pertraukos. 1976 m. klubas laimėjo dar vieną čempionatą, 6–erių rungtynių finalo serijoje nugalėdamas [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]]. Ši serija padovanojo vienas iš įspūdingiausių rungtynių per visą NBA istoriją. Serijos rezultatui esant lygiam – 2–2 – 5–osiose varžybose „Boston Garden“ arenoje „Suns“ komanda ilgą laiką atsilikinėjo, tačiau atsitiesė ir išplėšė pratęsimą. Antro pratęsimo pabaigoje [[Gar Heard|Garo Herdo]] metimas apsisukus iš už baudos aikštelės pratęsė rungtynes iki tol dar neregėto trečiojo pratęsimo, kuriame „Celtics“ įrodė savo pranašumą. [[Tommy Heinsohn|Tomis Hainsonas]] treniravo tas abi čempionų komandas. Po 1976 m. čempionato ir pasirodymo [[1977 m. NBA atkrintamosios varžybos|1977 m. atkrintamosiose varžybose]] Bostono „Celtics“ vėl pradėjo atsistatymo etapą.

[[1977 m. NBA naujokų birža|1977 m. NBA naujokų biržoje]] „Celtics“ pasirinko jauną puolėją iš [[Šiaurės Karolinos universitetas Šarlotėje|Šiaurės Karolinos universiteto Šarlotės mieste]] [[Cedric Maxwell|Sedriką Maksvelą]]. Naujokas nežibėjo pirmame sezone, tačiau teikė vilčių. Po [[1977–78 m. NBA sezonas|1977–78 m. sezono]], kuriame „Celtics“ iškovojo 32 pergales ir patyrė 50 pralaimėjimų, R. Auerbeko darbas tapo dar sunkesnis, nes komandą paliko rezultatyviausias visų laikų klubo žaidėjas [[John Havlicek|Džonas Havličekas]], komandai atidavęs 16 metų.

=== 1979 m. – 1992 m.: L. Berdo metai ===
[[1977–78 m. NBA sezonas|1977–78 m. sezoną]] „Celtics“ komandai priklausė du iš pirmųjų aštuonių šaukimų [[1978 m. NBA naujokų birža|1978 m. NBA naujokų biržoje]]. R. Auerbekas, turėdamas tai omenyje, surizikavo ir 6–uoju šaukimu pasirinko trečiakursį ([[Indianos valstybinis universitetas|Indianos valstybiniame universitete]]) [[Larry Bird|Larį Berdą]], nors ir žinojo, kad krepšininkas nuspręs pasilikti koledže paskutiniams savo mokymosi metams. „Celtics“ išlaikė teises į žaidėją vieneriems metams (taisyklė, leidusi tai padaryti, vėliau buvo pakeista), o R. Auerbekas manė, kad L. Berdo potencialas yra vertas laukimo. Treneris taip pat tikėjosi, jog, pasibaigus koledžo sezonui, „Celtics“ turės puikią galimybę su žaidėju pasirašyti sutartį. Jis buvo teisus – L. Berdas prisijungė iškart po to, kai nuvedė savo komandą iki NCAA finalo, kuriame pralaimėjo [[Mičigano valstybinis universitetas|Mičigano valstybinio universiteto]] komandai, vedamai [[Magic Johnson|Medžiko Džonsono]].

[[Vaizdas:Larrybird.jpg|thumb|right|L. Berdas buvo pašauktas 6–u numeriu [[1978 m. NBA naujokų birža|1978 m. NBA naujokų biržoje]] ir visą savo karjerą praleido Bostono „Celtics“ komandoje.]]
Kita svarbi istorija „Celtics“ klubo [[1978–79 m. NBA sezonas|1978–79 m.]] sezone buvo konfliktas tarp R. Auerbeko ir naujojo savininko [[John Y. Brown, Jr.|Džono V. Brauno]]. Nesutarimai beveik privedė prie to, kad treneris atsistatydintų iš generalinio direktoriaus pareigų ir pereitų į [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] komandą. Visuomenė tvirtai palaikė R. Auerbeką, tad Dž. Braunas nusprendė geriau parduoti komandą, negu patirti miesto įtūžį dėl konflikto su treneriu. Per trumpą valdymo laikotarpį Dž. Braunas atliko mainus, per kuriuos gavo [[Bob McAdoo|Bobą Makedu]], kurio R. Auerbekas nepakentė. Taip buvo suformuotas komandos branduolys. Tą sezoną „Celtics“ sekėsi nekaip – žaisdami be L. Berdo jie iškovojo 29 pergales bei patyrė 53 nesėkmes. Naujokams [[Chris Ford|Chrisui Fordui]], [[Rick Robey|Rikui Robiui]], [[Cedric Maxwell|Sedrikui Maksvelui]] ir [[Tiny Archibald|Tainiui Arčibaldui]] nepavyko atvesti komandos į pergalių kelią.

[[1979–80 m. NBA sezonas|1979–80 m. sezoną]], praėjus metams po pašaukimo, „Celtics“ komandoje debiutavo L. Berdas. Klubą perėmus naujam savininkui, R. Auerbekas atliko keletą mainų, padėjusių komandą sugrąžinti į lyderių gretas. Treneris iškeitė nepatenkintą B. Makedu, buvusį rezultatyviausią lygos žaidėją, į [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] komandoje žaidusį gynybos specialistą [[M. L. Carr|M. L. Karą]] bei du šaukimus [[1980 m. NBA naujokų birža|1980 m. NBA naujokų biržos]] pirmajame rate. Be to, iš [[Žemyninė krepšinio asociacija|CBA]] jis paėmė įžaidėją [[Gerald Henderson|Džeraldą Hendersoną]]. M. L. Karas, T. Arčibaldas, Dž. Hendersonas ir Ch. Fordas sudarė gana neblogą unikalaus meistriškumo gynėjų grandį, kuri puikiai derėjo su priekine linija, sudaryta iš talentigųjų D. Kauenso, S. Maksvelo bei L. Berdo, kuris vėliau tapo [[NBA metų naujoko apdovanojimas|NBA metų naujoku]]. „Celtics“ reguliarųjį sezoną baigė turėdama 32 pergalėmis daugiau nei ankstesniame sezone (tuo metu tai buvo didžiausias sezono pokytis [[NBA]] istorijoje). Komanda iškovojo 61–ą pergalę ir pralaimėjo 21–ą kartą, tačiau Rytų konferencijos finale nusileido [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] klubui.

Po sezono R. Auerbekas atliko bene vienapusiškiausius mainus per visą NBA istoriją. Treneris visada buvo mėgėjas atsargoje turėti keletą šaukimų naujokų biržoje, tad net ir po sėkmingo 1979–80 m. sezono „Celtics“ klubui priklausė pirmasis ir tryliktasis šaukimai [[1980 m. NBA naujokų birža|1980 m. naujokų biržoje]], likę po mainų su [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]]. R. Auerbekas bemat įžvelgė galimybę pagerinti komandą: už šiuos du šaukimus [[Oklendo Golden State Warriors|Oklendo „Golden State Warriors“]] atidavė [[Vidurio puolėjas|vidurio puolėją]] [[Robert Parish|Robertą Perišą]] ir 3–iąjį šaukimą pirmajame naujokų biržos rate. Juo R. Auerbekas pasirinko [[Sunkusis krašto puolėjas|sunkųjį krašto puolėją]] iš [[Minesotos universitetas|Minesotos universiteto]] [[Kevin McHale|Keviną Makeilą]]. Šie trys būsimi Šlovės muziejaus nariai sudarė branduolį, leidusį „Celtics“ tapti dominuojančia komanda [[NBA|NBA lygoje]].

Nepaisant to, kad dar treniruočių stovyklos pabaigoje karjerą baigė [[vidurio puolėjas]] [[Dave Cowens|Deivas Kauensas]], „Celtics“, treniruojama [[Bill Fitch|Bilo Fičo]], [[1980–81 m. NBA sezonas|1980–81 m. sezoną]] baigė su 62 pergalėmis ir 20 pralaimėjimų. Rytų konferencijos finale komanda vėl susigrūmė su „76ers“ klubu. Iš pradžių „Celtics“ serijoje atsiliko 1–3, tačiau atsitiesė ir laimėjo klasiškas 7–ąsias rungtynes, rezultatu 91–90. Finalo serijoje komanda įveikė [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] ir iškovojo 1981 m. NBA čempionų titulą – praėjus vos dvejiems metams po L. Berdo pašaukimo. S. Maksvelas buvo pripažintas [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|naudingiausiu finalo žaidėju]].

[[1983–84 m. NBA sezonas|1983–84 m. sezoną]] „Celtics“ pelnė 62 pergales ir patyrė 20 pralaimėjimų, ir, po trejų metų pertraukos, vėl nukeliavo į [[1984 m. NBA finalas|finalą]]. Nors jame komanda iš pirmų trejų rungtynių prieš [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] laimėjo tik vienas, tačiau atsitiesė ir 15–ą kartą tapo NBA čempione. Finalo serijoje L. Berdas vėl konkuravo su „Lakers“ žvaigžde [[Magic Johnson|Medžiku Džonsonu]], su kuriuo kovojo dar koledže. Po finalo iš generalinio direktoriaus pareigų oficialiai pasitraukė R. Auerbekas, tačiau jam atiteko komandos prezidento postas. Jį pakeitė Dženas Volkas (''Jan Volk''). Prie komandos jis prisijungė 1971 m., tik baigęs [[Kolumbijos teisės mokykla|Kolumbijos teisės mokyklą]], ir nuo 1976 m. buvo vyriausiuoju komandos advokatu, o nuo 1980 m. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tarpsezoniu Dž. Volkas atliko pirmuosius savo, kaip generalinio direktoriaus, mainus – „Celtics“ išsiuntė Dž. Hendersoną, kurio dramatiškas perimtas kamuolys antrosiose finalo serijos rungtynėse pakeitė finalo eigą ir suteikė komandai galimybę tapti čempione, į [[Sietlo SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]] komandą, mainais gaudamas šaukimą pirmajame [[1986 m. NBA naujokų birža|1986 m. naujokų biržos]] rate.

1985 m. finale vėl susitiko „Lakers“ ir „Celtics“, tačiau tąkart čempionais tapo Los Andželo komanda. Po sezono „Celtics“ iš [[Los Andželo Clippers|Los Andželo „Clippers“]] įsigijo [[Bill Walton|Bilą Voltoną]], mainais atiduodami [[Cedric Maxwell|Sedriką Maksvelą]]. B. Voltonas buvo ryški žvaigždė [[Portlend Trail Blazers|Portlendo „Trail Blazers“]] komandoje, tačiau patirtos traumos neleido pateisinti į jį dėtų vilčių. Žaidėjas daug prisidėjo prie pergalingo „Celtics“ 1986 m. sezono.

[[1985–86 m. NBA sezonas|1985–86 m. sezoną]] „Celtics“ surinko vieną iš galingiausių komandų per visą NBA istoriją. Reguliariajame sezone komanda laimėjo 67–erias rungtynes, o namuose – [[Boston Garden arena|„Boston Garden“ arenoje]] – iškovojo 40 pergalių ir patyrė vos vieną nesėkmę. L. Berdas trečią kartą iš eilės tapo naudingiausiu sezono žaidėju, o B. Voltonui atiteko [[NBA metų atsarginio žaidėjo apdovanojimas|metų atsarginio žaidėjo]] titulas. „Celtics“ 16–ąjį ir paskutinį XX–ame amžiuje kartą tapo čempionais, [[1986 m. NBA finalas|finalo serijoje]] įveikę [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] 4–2.

Dėl atliktų mainų 1984 m., kurių metu „Celtics“ komandą papildė [[Gerald Henderson|Džeraldas Hendersonas]], ir [[Sietlo SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]] klubo nesėkmių, [[1985–86 m. NBA sezonas|1985–86 m. sezono]] pabaigoje Bostono komanda turėjo ne tik geriausią sudėtį NBA lygoje, bet ir antrą šaukimą [[1986 m. NBA naujokų birža|1986 m. naujokų biržoje]]. „Celtics“ pasirinko [[Len Bias|Leną Bajasą]] ir į jauną [[Merilendo universitetas|Merilendo universiteto]] žvaigždę dėjo dideles viltis. Aistruoliai tikėjo, jog L. Bajasas turėjo potencialo tapti super žvaigžde, bei kad jis bus puikus ramstis senstančiai, tačiau vis dar pajėgiai „Celtics“ komandai. Buvo tikimasi, kad žaidėjas užtikrins komandos stiprybę ir tada, kai karjerą baigs L. Berdas, K. Makeilas ir R. Perišas. Deja, L. Bajasas mirė, praėjus 48 valandoms po to, kai buvo pašauktas, – vakarėlyje perdozavo kokaino. Tai buvo pirmoji iš ilgo „Celtics“ nesėkmių ruožo, ir daugelis sirgalių mano, jog komanda taip niekada ir neatsigavo po L. Bajaso netekties.
Tačiau nepaisant šio skaudaus įvykio, [[1986–87 m. NBA sezonas|1986–87 m. sezone]] „Celtics“ buvo stipri – iškovojo 59 pergales bei patyrė 23 pralaimėjimus, – ir vėl tapo Rytų konferencijos čempionais.

Po 1987–88 m. sezono iš komandos pasitraukė vyriausiasis treneris [[K. C. Jones|K. S. Džounsas]]. Jį pakeitė asistentas [[Jimmy Rodgers|Džimis Rodžersas]]. Šiam [[1988–89 NBA sezonas|1988–89 m. sezone]] iškart iškilo sunkumų, kai, sužaidus vos 6–erias sezono rungtynes, L. Berdas nusprendė operacijos metu pašalinti kaulų ataugas abiejose savo pėdose. Dėl to krepšininkas negalėjo žaisti dar ilgokai po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos, nors buvo tikimasi, kad jis tą sezoną dar pasirodys. Tačiau, nors ir labai stengėsi tai padaryti, L. Berdui nepavyko sugrįžti į krepšinio aikštelę, tuo tarpu, komanda reguliarųjį sezoną baigė turėdama 42 pergales ir 40 pralaimėjimų, o pirmame atkrintamųjų varžybų rate nusileido [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] klubui.

L. Berdas sugrįžo [[1989–90 NBA sezonas|1989–90 m. sezoną]] ir sužaidė 75 rungtynes bei padėjo komandai pasiekti 52 pergales iš 82 rungtynių. [[1990 m. NBA atkrintamosios varžybos|Atkrintamosiose varžybose]], kuriose buvo žaidžiama iki 3 pergalių, „Celtics“, žaisdami prieš [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]], laimėjo pirmas dvejas, tačiau vėliau suklupo ir pralaimėjo 3 iš eilės, nors lemiamas 5–ąsias varžybas žaidė [[Boston Garden arena|„Boston Garden“ arenoje]]. Po tokios gėdingos nesėkmės Dž. Rodžersas buvo atleistas, jį pakeitė asistentas (ir buvęs „Celtics“ žaidėjas) [[Chris Ford|Chrisas Fordas]].

[[1990–91 NBA sezonas|1990–91 m.]], vadovaujama naujojo trenerio, „Celtics“ komanda iškovojo 4–iomis pergalėmis daugiau negu pernai ir susigrąžino Atlanto pogrupio nugalėtojos vardą, nors dėl įvairių traumų L. Berdas praleido 22 rungtynes. 1992 m. sėkmingai sužaista reguliariojo sezono pabaiga leido „Celtics“ klubui pasivyti Niujorko „Knicks“ komandą ir vėl tapti pogrupio čempionu. Sezoną komanda baigė su 51 pergale ir 31 pralaimėjimu, o pirmajame atkrintamųjų varžybų rate vėl susigrūmė su [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komanda, kurią sutriuškino 3–0. Rytų konferencijos pusfinalyje „Celtics“, rezultatu 3–4, pralaimėjo varginančią 7 rungtynių seriją su [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] komanda. Dėl problemų su nugara L. Berdas sužaidė tik 45–erias iš 82 reguliariojo sezono rungtynių ir tik 4 iš 10 atkrintamosiose varžybose.

1992 m., po trylikos sezonų „Celtics“ komandoje, [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|Barselonos olimpiadoje]] su [[JAV nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Svajonių komanda]] laimėjęs aukso medalį, L. Berdas baigė krepšininko karjerą. Tokį sprendimą jį vertė priimti patirtos nugaros traumos.

=== 1993 m. – 1998 m.: Tragedija bei nuosmukis ===
Tuo metu, kai iš „Celtics“ komandos pasitraukė L. Berdas, ją treniravo buvęs klubo gynėjas [[Chris Ford|Chrisas Fordas]]. 26–erių metų [[Reggie Lewis|Redžis Luisas]] (iš Bostono [[Šiaurės rytų universitetas (Bostonas, Masačusetso valstija)|Šiaurės rytų universiteto]]) buvo laikomas pamaina istoriniam komandos žaidėjui L. Berdui. [[Lengvasis krašto puolėjas]] R. Luisas nualpo [[1993 m. NBA atkrintamosios varžybos|1993 m. atkrintamųjų varžybų]] pirmo rato rungtynėse su [[Naujojo Orleano Hornets|Šarlotės „Hornets“]] komanda. Vėliau paaiškėjo, kad krepšininkas turėjo problemų su širdimi, tačiau jam pavyko įtikinti gydytojus, kad šie leistų grįžti į aikštelę. Tarpsezoniu, per atsitiktines krepšinio varžybas, R. Luisas patyrė [[Miokardo infarktas|širdies smūgį]] ir mirė. Kitą sezoną „Celtics“ pagerbė jo atminimą, įamžinama jo marškinėlius, pažymėtus 35–uoju numeriu.

1994 m. „Celtics“ pasamdė buvusį žaidėją [[M. L. Carr|M. L. Karą]] tapti naujuoju komandos Krepšinio operacijų viceprezidentu bei dirbti kartu su generaliniu direktoriumi Dženu Volku. Pirmasis jo nuveiktas darbas buvo [[Šiaurės Karolinos universitetas Čeplhile|Šiaurės Karolinos universiteto]] žvaigždės [[Eric Montross|Eriko Montroso]] pašaukimas [[1994 m. NBA naujokų birža|naujokų biržos]] pirmajame rate. [[Acie Earl|Eisio Erlo]] era artėjo link pabaigos, tad E. Montrosas tapo jo įpėdiniu baudos aikštelėje.

[[1994–95 m. NBA sezonas|1994–95 m. sezonas]] buvo paskutinis, kurį „Celtics“ žaidė [[Boston Garden arena|„Boston Garden“ arenoje]]. Komanda pasamdė senstantį, tuo metu laisvuoju agentu buvusį, [[Dominique Wilkins|Dominiką Vilkinsą]], kuris tapo rezultatyviausiu „Celtics“ žaidėju, pelnydavusiu po 17,8 taško per rungtynes. Antrus metus lygoje žaidęs sunkusis krašto puolėjas iš [[Kroatija|Kroatijos]] [[Dino Radja|Dinas Radža]] sustiprino komandos priekinę liniją, kuriai [[1993–94 m. NBA sezonas|1993–94 m.]] trūko aukštaūgių. „Celtics“ pateko į atkrintamąsias varžybas, kuriose 4–erių rungtynių serijoje nusileido visų pranašesne laikomai [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] ekipai.

1995 m. „Celtics“ išsikėlė iš [[Boston Garden arena|„Boston Garden“]] į „Fleet Center“ areną (2005–aisiais pervadintą [[TD Garden|„TD Banknorth Garden“]]). M. L. Karas atleido [[Chris Ford|Chrisą Fordą]] ir pats ėmėsi treniruoti komandą. Naujokų biržoje komanda pašaukė [[Providenso koledžas|Providenso koledžo]] žvaigždę [[Eric Williams|Eriką Viljamsą]], tačiau sezoną baigė tik su 33 pergalėmis ir 49 pralaimėjimais. Reikalai dar suprastėjo [[1996–97 m. NBA sezonas|1996–97 m.]], kai „Celtics“ pralaimėjo 67–erias rungtynes – daugiausiai per visą komandos istoriją - ir laimėjo tik 15 kartų, nors komandoje ir sužibėjo pirmajame naujokų biržos rate pasirinktas [[Antoine Walker|Antuanas Volkeris]].

M. L. Karas pasitraukė ir organizacijoje užėmė kitas pareigas, o pagrindinis „Celtics“ komandos savininkas Polas Gestonas (''Paul Gaston'') įtikino [[Rick Pitino|Riką Pitiną]] tapti klubo prezidentu, Krepšinio operacijų direktoriumi bei vyriausiuoju treneriu. R. Pitino paskyrimas komandos prezidentu buvo prieštaringas, kadangi R. Auerbekas, tame poste pradirbęs daugiau kaip 25 metus, apie pokyčius sužinojo tik iš vietinės spaudos. Deja naujasis vadovas netapo komandos gelbėtoju, kaip visi tikėjosi, nors įsigijo keletą talentingų jaunų žaidėjų.

[[1997 m. NBA naujokų birža|1997 m. naujokų biržoje]] „Celtics“ gavo trečiąjį ir šeštąjį šaukimus, kuriuos panaudojo formuojant visiškai naują gynėjų grandį. Komanda pasirinko [[Chauncey Billups|Šonsį Bilapsą]] ir [[Ron Mercer|Roną Merserį]] bei pakeitė daugumą jaunų žaidėjų, praėjusiais metais su komanda pralaimėjusių 67 rungtynes. Buvo atsisakyta [[David Wesley|Deivido Veslio]], [[Dino Radja|Dino Radžos]] ir [[Rick Fox|Riko Fokso]] paslaugų, o E. Viljamsas išsiųstas į [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] komandą, mainais gaunant porą šaukimų antrajame naujokų biržos rate.

=== 1998 m. – 2007 m.: Bandymai atsitiesti ===
[[Vaizdas:Paul Pierce 2008-01-13.jpg|thumb|left|P. Pirsas buvo pasirinktas 10–uoju numeriu 1998 m. NBA naujokų biržoje]]
Kitais metais [[1998 m. NBA naujokų birža|naujokų biržoje]] „Celtics“ pasirinko koledžo žvaigždę [[Paul Pierce|Polą Pirsą]], nors buvo tikimasi, kad jis bus pašauktas daug anksčiau, nei 10–uoju. Tarp kitų žymių žaidėjų, kuriuos įsigijo R. Pitinas, buvo [[Walter McCarty|Volteris Makartis]] bei veteranas [[Kenny Anderson|Kenis Andersonas]], abu juos treneris gavo už būsimą [[Sąrašas:NBA finalo naudingiausi žaidėjai|naudingiausią finalo žaidėją]] [[2004 m. NBA finalas|2004 m. finale]] Š. Bilapsą. R. Pitinui nepavyko pasiekti išskirtinių rezultatų, tad 2001 m. jis atsistatydino.

Po R. Pitino išėjimo „Celtics“ komanda, vadovaujama trenerio [[Jim O'Brien|Džimo Obrajano]], ženkliai pagerino savo žaidimą. [[Paul Pierce|Polas Pirsas]] subrendo ir tapo NBA žvaigžde, jam sėkmingai talkino [[Antoine Walker|Antuanas Volkeris]] bei kiti per keletą metų įsigyti žaidėjai. Klubas sezono dalį, kurios metu jį treniravo Dž. Obrajanas, baigė su 24 pergalėmis ir tiek pat pralaimėjimų (iki R. Pitino atsistatydinimo komanda buvo iškovojusi 12 pergalių ir patyrusi 22 nesėkmes), tad po [[2000–01 m. NBA sezonas|2000–01 m. sezono]] naujasis treneris įsitvirtino savo poste. Dėl atliktų įvairių mainų „Celtics“ turėjo tris šaukimus [[2001 m. NBA naujokų birža|2001 m. naujokų biržoje]]. Tokia prabanga atrodė puiki galimybė suburti neblogą komandą keleriems metams į priekį. Generalinis direktorius [[Chris Wallace|Chrisas Volesas]] šaukimais pasirinko [[Joe Johnson|Džo Džonsoną]], [[Joseph Forte|Džo Fortę]] ([[Red Auerbach|Redo Auerbeko]] numylėtinį) ir [[Kedrick Brown|Kendriką Brauną]].

[[2001–02 m. NBA sezonas|2001–02 m. sezone]] iš „Celtics“ nebuvo daug tikimasi. Daugelis užmiršo sėkmingą komandos žaidimą 2000–01 m. sezono pabaigoje, ir kritikai nustebo, kai klubas, drauge su [[Naujojo Džersio Nets|Naujojo Džersio „Nets“]] komanda, aplenkė tokią ekipą kaip [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]], kuri praėjusį sezoną buvo nukeliavusi iki [[2001 m. NBA finalas|finalo]]. Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate „Celtics“ laimėjo atkaklią penkerių rungtynių seriją su „76ers“ komanda, rezultatu 3–2. Paskutinėse serijos rungtynėse [[TD Banknorth Garden|„Fleet Center“ arenoje]] Bostono klubas sutriuškino komandą iš Filadelfijos, o P. Pirsas pelnė 46 taškus. Konferencijos pusfinalyje „Celtics“ įveikė favorite laikytą [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] ekipą, 4–1. Įsimintiniausias tos serijos mačas buvo nerezultatyvus 3–iasis susitikimas, kurį „Celtics“ laimėjo 66–64. Tad Bostono klubas pirmą kartą nuo [[1988 m. NBA atkrintamosios varžybos|1988 m.]] pateko į [[Rytų konferencija|Rytų konferencijos]] finalą, kuriame susitiko su Naujojo Džersio „Nets“. Trečiosiose finalo rungtynėse „Celtics“ panaikino 21 taško deficitą 4–ajame kėlinyje, ir serijoje išsiveržė į priekį, 2–1. Tačiau po to sekė 3 pralaimėjimai iš eilės, tad Bostono komanda konferencijos finalą pralaimėjo 2–4.

2003 m. „Celtics“ savininkas Polas Gestonas pardavė komandą bendrovei „Boston Basketball Partners“, vadovaujamai [[H. Irving Grousbeck|H. Irvingo Grousbeko]], [[Wycliffe Grousbeck|Viklifo Grousbeko]], [[Steve Pagliuca|Stivo Paliukos]], Roberto Epsteino (''Robert Epstein''), Deivido Epsteino (''David Epstein'') ir Džono Svensono (''John Svenson''). Klubas grįžo į [[2003 m. NBA atkrintamosios varžybos|atkrintamąsias varžybas]], tačiau antrajame jų rate buvo sutriuškintas [[Naujojo Džersio Nets|„Nets“]] komandos, nors 4–ųjų rungtynių nugalėtojui išaiškinti prireikė dviejų pratęsimų.

Prieš komandos eliminavimą iš tolesnės kovos atkrintamosiose varžybose klubas pasamdė [[Danny Ainge|Denį Eindžą]], kad šis perimtų valdžią, o Chrisui Volesui buvo pasiūlytas kitas darbas organizacijoje. D. Eindžas manė, kad komanda jau pasiekė savo potencialą, tad tuojau pat nustebino klubą išsiųsdamas [[Antoine Walker|Antuaną Volkerį]] ir [[Tony Delk|Tonį Delką]] į [[Dalaso Mavericks|Dalaso „Mavericks“]] komandą. Mainais „Celtics“ gavo dažnai traumuotą [[Raef LaFrentz|Reifą Lafrensą]] ir pirmojo rato šaukimą [[2004 m. NBA naujokų birža|2004 m. naujokų biržoje]].

„Celtics“ pateko į [[2004 m. NBA atkrintamosios varžybos|atkrintamąsias varžybas]], tačiau visuose 4–iuose susitikimuose su [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komanda Bostono klubas buvo sutriuškintas dideliais taškų skirtumais.

2004 m. sezoną „Celtics“ komandą treniravo naujasis treneris [[Doc Rivers|Dokas Riversas]]. Klubo branduolį sudarė neblogi jauni žaidėjai, vienas kurių buvo lygos naujokas [[Al Jefferson|Elas Džefersonas]], bei keletas svarbių veteranų. „Celtics“ reguliarųjį sezoną baigė savo sąskaitoje turėdamas 45 pergales ir 37 pralaimėjimus bei pirmąjį [[Atlanto pogrupis|Atlanto pogrupio]] nugalėtojo titulą nuo [[1991–92 m. NBA sezonas|1991–92 m.]] Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate komandą vėl įveikė „Pacers“, 7–osiose serijos rungtynėse [[TD Garden arena|„Fleet Center“ arenoje]] šventusi pergalę 27 taškų skirtumu.

[[Vaizdas:Celtics game versus the Timberwolves, February, 1 2009.jpg|thumb|280px|[[TD Garden]]]]
[[2006 m. NBA naujokų birža|2006 m. naujokų biržos]] išvakarėse Bostono „Celtics“ tęsė savo komplektavimą. Denis Eindžas atidavė teisę į septintuoju numeriu pasirinktą [[Randy Foye|Rendį Fojų]], [[Dan Dickau|Deną Dikau]] ir [[Raef LaFrentz|Reifą Lafrensą]] [[Portlendo Trail Blazers|Portlendo „Trail Blazers“]] komandai, mainais gaudamas [[Sebastian Telfair|Sebastianą Telferą]], [[Theo Ratliff|Tijų Ratlifą]] ir antrojo rato šaukimą būsimoje naujokų biržoje. Toliau buvo kalbama apie galimus abiem pusėms naudingus mainus su [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] klubu, kurių metu į „Celtics“ būtų atvykęs [[Allen Iverson|Alenas Aiversonas]], tačiau šis sandėris taip niekada ir neįvyko, o A. Aiversonas gruodžio mėn. išvyko į [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] ekipą. Buvo atsisakyta [[Orien Greene|Oriano Gryno]] paslaugų, o jo vietą užėmė lygos naujokas [[Rajon Rondo|Ražonas Rondas]], už kurį „Celtics“ [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] komandai atidavė pirmojo rato šaukimą [[2007 m. NBA naujoku birža|2007 m. naujokų biržoje]]. Antrajame naujokų biržos rate Bostono komanda pasirinko [[Leon Powe|Lioną Pou]], o vėliau pasirašė sutartį su [[Vilanovos universitetas|Vilanovos]] žvaigžde [[Allan Ray|Alanu Rėjumi]], tuo metu buvusiu naujokų biržoje nepašauktu laisvuoju agentu.

[[2006–07 m. NBA sezonas|2006–07 m. sezonas]] „Celtics“ komandai buvo niūrus. Jis prasidėjo 89 m. [[Red Auerbach|Redo Auerbeko]] mirtimi. Šis žmogus buvo vienas iš nedaugelio gyvųjų, buvusių NBA dalimi nuo lygos įkūrimo 1946–aisiais m. Dėl [[Paul Pierce|Polo Pirso]] traumos, gautos pertempus kairiąją pėdą, „Celtics“ prarado savo lyderį ir laikotarpyje nuo 2006 m. gruodžio pabaigos iki 2007 m. vasario vidurio komanda laimėjo vos 2 rungtynes ir patyrė net 22 pralaimėjimus (P. Pirsas vėliau ant atsarginių žaidėjų suolelio praleido ir antrą kovo pusę bei visą balandį dėl tinstančios kairiosios alkūnės). Iš pradžių su lyderio vaidmeniu puikiai tvarkėsi gynėjas [[Tony Allen|Tonis Alenas]], tačiau 2007 m. sausio 10 d. rungtynėse su [[Indianos Pacers|Indianos „Pacers“]] komanda po švilpuko jis be jokio reikalo bandė įdėti į krepšį, tačiau, nesėkmingai nusileidęs, nusitraukė [[Kryžminiai raiščiai|kryžminius raiščius]]. „Celtics“ sezoną baigė su 24 pergalėmis ir 58 pralaimėjimais (tai buvo antras nuo galo rezultatas lygoje), o vienu metu (nuo sausio 5 d. iki vasario 14 d.) [[Nacionalinės krepšinio asociacijos ilgiausių pralaimėtų rungtynių serijų sąrašas|pralaimėjo 18 rungtynių iš eilės]]. Nesėkmių serijai augant kai kurie žmonės siūlė, kad P. Pirsui tą sezoną jau būtų leista ilsėtis, o jauniems žaidėjams – [[Al Jefferson|Elui Džefersonui]], [[Gerald Green|Džeraldui Grynui]], [[Rajon Rondo|Ražonui Rondui]] ir [[Delonte West|Delontei Vestui]] suteikta proga įgyti daugiau patirties.

=== 2007 m. – 2009 m.: Sugrįžimas į šlovę ===
[[Vaizdas:Your 2008 NBA Finals MVP - The Truth.jpg|left|thumb|Švenčianti „Celtics“ komanda po pergalingo 2008 m. čempionato.]] Po tragiško 2006–2007 m. sezono sklandė gandai, kad P. Pirsas nori palikti komandą. Be to, klibėjo vyriausiojo trenerio [[Doc Rivers|Doko Riverso]] ir generalinio direktoriaus [[Danny Ainge|Denio Eindžo]] kėdės. Komandai reikėjo pagalbos, todėl buvo tikimasi, jog pirmajame [[2007 m. NBA naujokų birža|2007 m. naujokų biržos]] rate jai bus skirtas pirmasis arba antrasis šaukimas (o toks scenarijus buvo labiausiai tikėtinas), kuriuo būtų galima pasirinkti [[Greg Oden|Gregą Oudeną]] arba [[Kevin Durant|Keviną Diurantą]]. Tačiau netikėtai „Celtics“ klubui buvo paskirtas 5–asis šaukimas, o pirmąjį gavo [[Portlendo Trail Blazers|Portlendo „Trail Blazers“]] komanda, kuri ir pasirinko Gregą Oudeną, o po jo [[Sietlo SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]] ekipa (kuri 2008–2009 m. persikėlė į Oklahoma Sitį ir pasivadino „Thunder“) pašaukė Keviną Diurantą. Realiausiu kandidatu tapti „Celtics“ nariu buvo laikomas [[Jeff Green|Džefas Grynas]], tačiau Denis Eindžas atidavė teisę į šį žaidėją, taip pat [[Delonte West|Delontę Vestą]] ir [[Wally Szczerbiak|Volį Serbiaką]] „SuperSonics“ komandai, už kuriuos pastaroji paaukojo [[Ray Allen|Rėjų Aleną]] bei teisę į [[Glen Davis|Gleną Deivisą]]. Žiniasklaidoje plito gandai, kad Kevinas Garnetas ruošiasi atvykti į Bostono komandą, kadangi, pasak krepšininko, tuometinė jo ekipa [[Minesotos Timberwolves|Minesotos „Timberwolves“]] nebuvo pajėgi suteikti žaidėjui čempiono žiedą. Iš pradžių K. Garnetas taip pat buvo minėjęs, jog nenori prisijungti prie Bostono „Celtics“ komandos, kadangi ši irgi nebuvo ta, kuri galėtų kovoti dėl čempionės titulo. Bet po to, kai į „Celtics“ iš [[Sietlo SuperSonics|Sietlo „SuperSonics“]] perėjo [[Ray Allen|Rėjus Alenas]], K. Garnetas pagaliau įsitikino Bostono komandos ryžtu nugalėti čempionate bei panoro prie jos prisijungti. Taigi buvo atlikti įspūdingi mainai. Už K. Garnetą „Celtics“ atidavė [[Al Jefferson|Elą Džefersoną]], [[Gerald Green|Džeraldą Gryną]] (pirmąjį „Celtics“ žaidėją, laimėjusį [[2007 m. NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA dėjimo konkursą]] nuo tada, kai 1991 m. tai padarė [[Dee Brown|Dy Braunas]]), [[Sebastian Telfair|Sebastianą Telferą]], [[Ryan Gomes|Rajaną Goumsą]], [[Theo Ratliff|Tijų Ratlifą]], šaukimą pirmajame 2009 m. naujokų biržos rate bei tam tikrą sumą pinigų. Dinastija buvo suformuota iš naujo – jos pagrindą sudarė būsimasis [[Didysis trejetas]] (kitaip dar vadinamas „Boston Three Party“ (''„Bostono trijulės kompanija“'').

„Celtics“ sužaidė sėkmingą reguliarųjį sezoną: jį baigė geriausiu rezultatu lygoje – 66 pergalės ir 16 pralaimėjimų (42 pergalėmis daugiau negu praėjusiame sezone). Šis rezultatas kol kas yra didžiausias pokytis per sezoną per visą NBA istoriją, bei yra 6–ojoje vietoje tarp visų laikų geriausių lygos sezono rezultatų.

[[2008 m. NBA atkrintamosios varžybos|2008 m. atkrintamosiose varžybose]] pirmasis „Celtics“ komandos varžovas buvo aštuntąją vietą užėmusi [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] ekipa. Tarp savų sienų „Celtics“ dominavo: mažiausias skirtumas, kokiu komanda namie įveikė „Hawks“, buvo 19 taškų, kuriais „Celtics“ laimėjo 2–ąsias serijos rungtynes. Tačiau Atlantos komanda visus nustebino laimėdama visas trejas varžybas savo arenoje. Taigi serija užsitęsė iki septynerių rungtynių, kuriose pergales visada šventė namų komanda. Antrajame rate Bostono komandos varžovu tapo [[LeBron James|Lebronas Džeimsas]] ir [[Klivlando Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] komanda. Nugalėtojui išaiškinti vėl prireikė septynerių rungtynių. Lemiamas mačas tapo Polo Pirso ir Lebrono Džeimso dvikova - abu jie pelnė daugiau kaip po 40 taškų –, bet vis dėlto pergalę šventė „Celtics“, rezultatu 97–92. Rytų konferencijos finale komanda iš Bostono susitiko su [[Detroito Pistons|Detroito „Pistons“]] klubu. 2–osiose serijos rungtynėse „Celtics“ pirmą kartą atkrintamosiose varžybose suklupo namuose. Tačiau komanda atsigavo bei laimėjo 3–iąjį susitikimą, vykusį Detroite. Konferencijos finalas baigėsi „Celtics“ klubo pergale – Detroite jis laimėjo lemiamą 6–ąjį susitikimą.

[[2008 m. NBA finalas|2008 m. NBA finale]] „Celtics“ varžovais tapo [[Kobe Bryant|Kobė Brajantas]], [[Pau Gasol]]is ir [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komanda, kuri atkrintamosiose varžybose atrodė labai pajėgi. Pirmajame rate ji „sausai“ sutriuškino [[Denverio Nuggets|Denverio „Nuggets“]] ekipą, antrajame – šešerių rungtynių serijoje įveikė [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] klubą, o Vakarų konferencijos finale per penkerias rungtynes palaidojo [[San Antonijo Spurs|San Antonijo „Spus“]] viltis antrąkart iš eilės laimėti čempionatą. Dėl tokio sėkmingo „Lakers“ pasirodymo ir „Celtics“ komandos sunkaus kelio (dvi septynerių rungtynių serijos) iki NBA finalo, Los Andželo komanda, atrodė, turėjo puikią galimybę nugalėti pavargusią Bostono ekipą. Pirmosiose dvejose rungtynėse „Celtics“ vėl dominavo savo aikštelėje. Pirmojo susitikimo pradžioje kelio traumą patyrė Polas Pirsas, tačiau netrukus grįžęs jis pataikė 70 procentų savo metimų, o „Celtics“ laimėjo, 98–88. 2–osiose rungtynėse Bostono klubas vos neišbarstė 24 taškų persvaros, tačiau galiausiai nugalėjo, 108–102. Serijai persikėlus į [[Staples Center arena|„Staples Center“ areną]], 3–iąjį susitikimą, rezultatu 87–81, laimėjo „Lakers“. Kai antrajame 4–ųjų varžybų kėlinuke „Lakers“ susikrovė 24 taškų persvarą, atrodė, jog „Celtics“ komandai iš rankų slysta sėkminga finalo baigtis. Tačiau vedina savo atsarginių žaidėjų suolelio, surinkusio 20 taškų daugiau nei „Lakers“ rezervas, Bostono ekipa susikaupė ir išplėšė pergalę, 97–91. Tai didžiausias pranašumas, kurį komandai yra pavykę panaikinti per visą NBA finalų istoriją. Nors 5–ąsias varžybas „Lakers“ ir laimėjo, 103–98, tačiau, finalo serijai vėl sugrįžus į Bostoną, 6–osiose rungtynėse „Celtics“ galutinai palaužė savo priešininkus bei šventė įtikinamą pergalę, rezultatu 131–92. Ši pergalė buvo pasiekta didžiausiu taškų skirtumu NBA finalų istorijoje nuo to laiko, kai [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] 42 taškais sutriuškino [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] ekipą [[1998 m. NBA finalas|1998 m. finale]]. Tai taip pat didžiausia persvara, įgyta lemiamose rungtynėse. Polas Pirsas tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Po 22 metų pertraukos „Celtics“ vėl (17–ąjį kartą) tapo čempionais. Ta proga pirmą kartą „TD Banknorth Garden“ arenoje iškeltas čempionų pergalę liudijantis plakatas.

2008–2009 m. „Celtics“ pradėjo iškovodama 27 pergales ir patirdama vos 2 nesėkmes, taip pasiekdama geriausią sezono startą per visą lygos istoriją. Komanda taip pat porą kartų laimėjo 10 ir daugiau rungtynių iš eilės (vieną kartą ji nepralaimėjo 19 rungtynių (komandos rekordas), kitą – 12). Tokias serijas paskutinį kartą Bostono komanda buvo pasiekusi 1985–86 m. Tačiau jas abi nutraukė praėjusių metų varžovai NBA finale – [[Los Andželo Lakers|Los Andželo „Lakers“]] komanda (kuri vėliau laimėjo [[2009 m. NBA finalas|2009 m. finalą]]). Pirma pergalių serija buvo nutraukta 2008 m. gruodžio 25 d. (92–83), o antra – 2009 m. vasario 5 d. (110–109, po pratęsimo). Čempionės titulą ginančiai komandai reikalai dar pablogėjo, kai po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos pralaimėjimu pasibaigusiose rungtynėse su [[Jutos Jazz|Jutos „Jazz“]] traumą patyrė [[Kevin Garnett|Kevinas Garnetas]]. Vėliau, norėdama įsigyti keletą vertingų laisvųjų agentų ir taip pasiruošti atkrintamosioms varžyboms, „Celtics“ komanda išsiuntė [[Sam Cassell|Semą Kaselą]] į [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] ekipą, o [[Patrick O’Bryant|Patriką Obrajantą]] – į [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] klubą, mainais gaudama šaukimus antrajame ateinančios naujokų biržos rate. Po savaitės Bostono klubas, norėdamas sustiprinti priekinę liniją, pasirašė sutartį su iš „Kings“ atleistu [[Mikki Moore|Mikiu Muru]] bei iš [[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]] įsigijo [[Stephon Marbury|Stefoną Marburį]]. Tačiau nors „Celtics“ ir sustiprino savo sudėtį, dėl įvairių žaidėjų traumų, ypač dėl Kevino Garneto, kuris dėl jos praleido daugiausiai rungtynių per savo 14 metų karjerą, komanda po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos iškovojo tik 12 pergalių ir patyrė 8 pralaimėjimus, bei Rytų konferencijoje iš pirmos vietos nusmuko į antrąją. Nors ir išretintas traumų, „Celtics“ klubas vėl iškovojo daugiau nei 60 pergalių (62 iš 82 reguliariojo sezono rungtynių), ir savo konferencijoje užėmė antrąją vietą. Kaip ir pernai, taip ir šių metų atkrintamųjų varžybų pirmajame rate Bostono komandai prireikė septynerių rungtynių, kad įveiktų [[Čikagos Bulls|Čikagos „Bulls“]] komandą. Antrajame rate vėl buvo žaisti septyni susitikimai, tačiau šįkart seriją laimėjo [[Orlando Magic|Orlando „Magic“]] klubas ir taip užbaigė „Celtics“ sezoną. Pirmą kartą komandos istorijoje „Celtics“ pralaimėjo atkrintamųjų varžybų seriją, joje pirmaudama 3–2.

=== 2009 m. tarpsezonis ===
Pasibaigus 2008–2009 m. sezonui pradėjo sklisti gandai, jog D. Eindžas iškeis Ražoną Rondą ir Rėjų Aleną. Tokius gandus komandos savininkas galiausiai paneigė, tvirtindamas, kad šiais metais yra surinkta nesustabdoma komanda, tačiau, reikalui esant, jis nedvejotų ir atliktų reikalingus keitimus. 2009 m. liepos 2 d. Denis Eindžas kartu su partneriu Viku Grousbeku, Kevinu Garnetu, Rėjumi Alenu bei Polu Pirsu nuvyko į [[Detroitas|Detroitą]] susitikti su „Pistons“ komandos [[Laisvasis agentas|laisvuoju agentu]] [[Sunkusis krašto puolėjas|sunkiuoju krašto puolėju]] [[Rasheed Wallace|Rašidu Volesu]] bei pasiūlyti šiam kontraktą. Po atidžių svarstymų, 2009 m. liepos 8–ąją – pirmą dieną, kai laisviesiems agentams yra leidžiama pasirašyti sutartis,– R. Volesas sutiko prisijungti prie „Celtics“ komandos. Nors ši sutartis viršija Bostono komandos viršutinę atlyginimų ribą, D. Eindžas pasinaudojo išimtimi, kuri leidžia pasirašyti sandėrį su laisvuoju agentu, jei jo alga neviršys vidutinės NBA žaidėjo algos. Todėl R. Volesui 3 metus bus mokama nuo 5,6 iki 5,8 mln. JAV dolerių per sezoną. „Celtics“ komandai nepavyko prisivilioti [[Finikso Suns|Finikso „Suns“]] laisvojo agento puolėjo [[Grant Hill|Granto Hilo]]. Jis nusprendė likti Finikso komandoje. 2009 m. liepos 18 d. prie komandos nusprendė prisidėti ir [[Marquis Daniels|Markisas Denielsas]], kurio alga taip pat viršija atlyginimų limitą, tačiau buvo pasinaudota dar viena išimtimi, leidžiančia kas antrus metus pasirašyti sutartį su laisvuoju agentu bei mokėti jam ne daugiau kaip 2 milijonus dolerių per metus. Rugpjūčio 7 d. „Celtics“ įsigijo laisvąjį agentą vidurio puolėją/puolėją [[Shelden Williams|Šeldeną Viljamsą]]. Komanda dėl savo politikos neatskleidė sandėrio sąlygų. 206 cm, 113 kg Š. Viljamsą [[2006 m. NBA naujokų birža|2006 m. naujokų biržoje]] penktuoju numeriu pašaukė [[Atlantos Hawks|Atlantos „Hawks“]] komanda.
== Istorinės priešpriešos ==
Jau ilgą laiką vyksta priešprieša, laikoma dižiausia tarp visų lygos komandų – tarp Bostono „Celtics“ ir [[Los Angeles Lakers|Los Andželo „Lakers“]] –, kadangi šios dvi komandos [[NBA finalas|NBA finale]] yra susitikusios 11 kartų, paskutinį iš jų – [[2008 m. NBA finalas|2008 m.]] Komandos iš viso yra laimėjusios 32 [[NBA čempionų sąrašas|NBA čempionatus]] per 63 [[Šablonas:NBA sezonai|sezonus]], taigi ekipos laimėjo daugiau kaip pusę visų NBA čempionų titulų. 7–ajame dešimtmetyje NBA finaluose „Celtics“ įveikė „Lakers“ komandą šešis kartus, nors tam ir bandė priešintis [[Jerry West|Džeris Vestas]] ir [[Elgin Baylor|Eldžinas Beiloras]]. Komandų dvikova atsinaujino 9–ajame dešimtmetyje, per kurį „Lakers“ ir „Celtics“ laimėjo 8 iš 9 čempionatų, surengtų nuo 1980 m. iki 1988 m. („Lakers“ komanda laimėjo 5, o „Celtics“ – 3 kartus). Per tuos metus tarpusavyje [[NBA finalas|finale]] ekipos susigrūmė 3 kartus. Konkurencija atvėso, kai „Celtics“ 9–ojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje tapo vidutiniokais, tačiau komandos vėl susitiko [[2008 m. NBA finalas|2008 m. finale]].

Rytų konferencijoje ilgalaikiais „Celtics“ klubo konkurentais buvo [[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]] komanda, 6–ajame dešimtmetyje vedina [[Wilt Chamberlain|Vilto Čemberleno]], 8–ajame ir 9–ajame – [[Julius Erving|Džulijaus Irvingo]] bei [[Moses Malone|Mousizo Melouno]]. 8–ojo dešimtmečio „Celtics“ – „Sixers“ priešpriešose ryškiausios būdavo asmeninės [[Larry Bird|Lario Berdo]] ir Džulijaus Irvingo dvikovos. Paskutinį kartą atkrintamosiose varžybose šios komandos susitiko pirmajame [[2002 m. NBA atkrintamosios varžybos|2002 m. varžybų]] rate. Tuomet akis į akį susitiko puikios to laikmečio „taškų mašinos“ – „Sixers“ žaidėjas [[Allen Iverson|Alenas Aiversonas]] bei [[Paul Pierce|Polas Pirsas]].

8–ajame dešimtmetyje atsirado dar viena arši priešprieša – tarp „Celtics“ ir [[Detroit Pistons|Detroito „Pistons“]] komandų. Šios ekipos atkrintamosiose varžybose nuo 1985 m. iki 1991 m. susitiko penkis kartus, ir ne kartą įvykdavo fizinis susigrūmimas tarp kokio nors „Celtics“ žaidėjo bei [[Bill Laimbeer|Bilo Lembiro]] iš „Pistons“. Kaip ir dvikovos su „Lakers“, taip ir kovos su „Pistons“ paskutiniame dešimtmetyje atslūgo, nes „Celtics“ komanda pateko į ilgai besitęsusį nuosmukį. Tačiau komandos vėl susitiko [[2002 m. NBA atkrintamosios varžybos|2002 m. Rytų konferencijos pusfinalyje]] bei [[2008 m. NBA atkrintamosios varžybos|2008 m. Rytų konferencijos finale]].

Palyginti neseniai susiformavo konkurencija tarp „Celtics“ ir [[Cleveland Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] ekipų. Jų dvikova pasiekė apogėjų [[2008 m. NBA atkrintamosiose varžybose]], kurių antrajame rate „Cavaliers“ su [[LeBron James|Lebronu Džeimsu]] priešaky susidūrė su atsinaujinusia „Celtics“ komanda. Itin įsimintina buvo asmeninė L. Džeimso ir [[Paul Pierce|Polo Pirso]] dvikova. Tačiau, apskritai, toje serijoje dominavo gynyba – abi komandos stengėsi įklampinti savo priešininkus savuose gynybos gniaužtuose. 

Iš kitų aršių Bostono komandos konkurentų galima paminėti [[Atlanta Hawks|Atlantos „Hawks“]] (priešprieša prasidėjo 6–ojo dešimtmečio pabaigoje, vėliau atsinaujino, kai komandų lyderiai buvo [[Larry Bird|Laris Berdas]] ir [[Dominique Wilkins|Dominikas Vilkinsas]], o paskutinį kartą komandos susitiko [[2008 m. NBA atkrintamosios varžybos|2008 m.]]), [[Milwaukee Bucks|Milvokio „Bucks“]] (9–ojo dešimtmečio viduryje), [[Indiana Pacers|Indianos „Pacers“]] (1991 m. – 1992 m. ir 2003 m. – 2005 m.; šiuose susitikimuose Laris Berdas dalyvavo ir kaip žaidėjas, ir kaip vadovas), [[New York Knicks|Niujorko „Knicks“]] (tiek „Celtics“, tiek „Knicks“ lygoje žaidžia nuo pat jos įkūrimo ir nėra pakeitusios nei miesto, nei pavadinimo) ir [[New Jersey Nets|Naujojo Džersio „Nets“]] ([[2002 m. NBA atkrintamosios varžybos|2002 m.]] ir [[2003 m. NBA atkrintamosios varžybos|2003 m.]]). Be jų, ekipai iš Bostono sunkiu riešutėliu tapo [[San Antonio Spurs|San Antonijo „Spurs“]] komanda, ypač nuo [[1997 m. NBA naujokų birža|1997 m.]], kada naujokų biržoje pastaroji [[Pirmuoju numeriu NBA naujokų biržose pašauktų žaidėjų sąrašas|pirmuoju numeriu]] pasirinko [[Tim Duncan|Timą Dankaną]]. Nuo to laiko „Spurs“ 18 kartų iš eilės nugalėjo Bostono komandą, ir tik 2007 m. Šv. Patriko dieną (kovo 17 d.) ši serija, kartu su dar vienu nesėkmių ruožu, trukusiu 17 metų ir per kurį „Celtics“ [[San Antonijus|San Antonijuje]] buvo pralaimėjęs 15 kartų iš eilės, buvo nutraukta.

Asmeniškai, [[Paul Pierce|Polo Pirso]] konkurentais aikštelėje yra buvę [[LeBron James|Lebronas Džeimsas]], [[Chris Bosh|Chrisas Bošas]], [[Ron Artest|Ronas Artestas]], [[Quentin Richardson|Kventinas Ričardsonas]], [[John Salmons|Džonas Salmonsas]] ir [[Keon Clark|Kionas Klarkas]]. „Celtics“ rungtynėse su [[Cleveland Cavaliers|„Cavaliers“]] klubu P. Pirsas ir L. Džeimsas dažnai pelno daug taškų ir stengiasi ypač gerai gintis.
== Žaidėjai ==
{{Bostono Celtics sudėtis}}

== Sezonai ==
{| class="wikitable" cellpadding=3
! Sezonas !! Pogrupis !! Vieta !! Atkrintamosios varžybos !! Pergalės !! Pralaimėjimai
|-
| 2005–2006 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 11 vieta || Nepateko || 33 || 49
|-
| 2006–2007 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 15 vieta || Nepateko || 24 ||  58
|-
| 2007–2008 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 1 vieta || Finale 4–2 laimėjo prieš [[Los Angeles Lakers|Los Angeles "Lakers"]] komandą || 66 || 16
|-
| 2008–2009 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 2 vieta || Konferencijos pusfinaliuose 3–4 pralaimėjo [[Orlando Magic|Orlando "Magic"]] komandai || 62 || 20
|-
| 2009/2010 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 4 vieta || Finale 3-4 pralaimėjo [[Los Angeles Lakers|Los Angeles "Lakers"]] komandai || 50 || 32
|-
| 2010–2011 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 3 vieta || Konferencijos pusfinaliuose 1–4 pralaimėjo [[Miami Heat|Miami "Heat"]] komandai || 56 || 26
|-
| 2011-2012 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 4 vieta || Konferencijos finaluose 3-4 pralaimėjo [[Miami Heat|Miami "Heat"]] komandai || 39 || 27
|-
| 2012-2013 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 7 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžtybų rate 2-4 pralaimėjo [[New York Knicks|New York "Knicks"]] komandai || 41 || 40
|-
| 2013-2014 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 12 vieta || Nepateko || 25 || 47
|-
| 2014-2015 m. || Atlanto (Rytų konferencija) || 7 vieta || Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0-4 pralaimėjo [[Klivlando Cavaliers|Klivlando "Cavaliers"]] komandai || 40 || 42
|-
|2015-2016 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|5 vieta
|Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 2-4 pralaimėjo [[Atlantos Hawks|Atlantos "Hawks]]" komandai
|48
|34
|-
|2016-2017 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|1 vieta
|Konferencijos finaluose 1-4 pralaimėjo [[Klivlando Cavaliers|Klivlando "Cavaliers"]]  komandai
|53
|29
|-
|2017-2018 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|2 vieta
|Konferencijos finaluose 3-4 pralaimėjo [[Klivlando Cavaliers|Klivlando "Cavaliers"]]  komandai
|55
|27
|-
|2018-2019 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|4 vieta
|Konferencijos pusfinaliuose 1-4 pralaimėjo [[Milvokio Bucks|Milvokio "Bucks"]]  komandai
|49
|33
|-
|2019-2020 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|3 vieta
|Konferencijos finaluose 2-4 pralaimėjo [[Majamio Heat|Majamio "Heat"]]  komandai
|48
|24
|-
|2020-2021 m.
|Atlanto (Rytų konferencija)
|4 vieta
|Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1-4 pralaimėjo [[Bruklino Nets|Bruklino "Nets"]] komandai
|36
|36
|}

== Rekordai, įamžinti marškinėliai ir apdovanojimai ==
{{Main|Bostono Celtics pasiekimai ir rekordai}}
'''Įamžinti marškinėliai'''
* 00	Robert Parish	C,	1980–1994		
* 1	Walter A. Brown	 P,	1946–1964	
* 2	[[Red Auerbach]] P,	1950–2006	
* 3	[[Dennis Johnson]] G,	1983–1990	
* 6	[[Bill Russell]] C,	1956–1969	
* 10	Jo Jo White	G,	1969–1979
* 14	[[Bob Cousy]]	G,	1950–1963	
* 15	Tom Heinsohn	P,	1956–1965	
* 16	Satch Sanders	P,	1960–1973	
* 17	[[John Havlicek]]	P,	1962–1978		
* 18	Dave Cowens	C,	1970–1980	
* 19	Don Nelson	P,	1965–1976		
* 21	Bill Sharman	G,	1951–1961		
* 22	Ed Macauley	C,	1950–1956		
* 23	Frank Ramsey	P,	1954–1964	
* 24	Sam Jones	G,	1957–1969
* 25	K. C. Jones	G,	1958–1967	
* 31	Cedric Maxwell	P,	1977–1985	
* 32	Kevin McHale	P,	1980–1993		
* 33	[[Larry Bird]]	P,	1979–1992	
* 34	[[Paul Pierce]]	P,	1998–2013		
* 35	Reggie Lewis

== Namų arenos ==
* [[Matthews arena|Bostono arena (''„Boston Arena“'')]] (1946 m.), pirmųjų „Celtics“ rungtynių vieta, joje iš pradžių buvo išklotos [[Parketas|parketo grindys]]. Pirmaisiais komandos gyvavimo metais tarnavo kaip antrinė varžybų vieta. Dabar žinoma [[Šiaurės rytų universitetas (Bostonas, Masačusetso valstija)|Šiaurės rytų universiteto]] [[Matthews arena|„Matthews“ arenos]] vardu
* [[Boston Garden arena|„Boston Garden“ arena]] (1946 m. – 1995 m.)
* [[XL Center arena|Hartfordo miesto centras]] (1975 m. – 1995 m.), kartais naudota namų rungtynėms
* '''[[TD Garden arena|„TD Garden“ arena]]''' (nuo 1995 m. iki šiol), anksčiau vadinosi „Fleet Center“ (1995 m. – 2005 m.) ir „TD Banknorth Garden“ (2005 m. – 2009 m.) arena
== Emblemos ir apranga ==
=== Emblemos ===
[[Vaizdas:Boston Celtics.svg|thumb|right|100px|Dabartinė emblema<br />(nuo [[1996–97 m. NBA sezonas|1996 m.]] iki ''šiol'')]]
[[Vaizdas:LT 250px-Boston Celtics alternate logo.svg.png|thumb|right|100px|Alternatyvi emblema<br />(nuo [[1998–99 m. NBA sezonas|1998 m.]] iki ''šiol'')]]
[[1996–97 m. NBA sezonas|1996–97 m. sezonui]] Bostono „Celtics“ sukūrė naują emblemą, nors krepšinio kamuolį sukančio [[Leprekonas|gnomo]] vaizdas jau buvo naudojamas nuo 6–ojo dešimtmečio pradžios. Emblemos su gnomu autorius – vyriausiojo „Celtics“ trenerio [[Red Auerbach|Redo Auerbeko]] brolis Zengas Auerbekas (''Zang Auerbach''). Bėgant metams ji dažnai buvo tobulinama; paskutinį kartą, norint paminėti 50–ąsias klubo metines, gnomas buvo apvilktas auksine liemene.

Tačiau žinomiausia emblemos versija yra vienspalvė, naudota [[Larry Bird|Lario Berdo]] laikotarpiu. Joje gnomas nupieštas juodai ir tik su žaliais bei baltais drabužiais. Tokia emblema vis dar naudojama kai kurių TV tinklų, kada negaunama dabartinio logotipo, arba istoriniuose archyvuose. „Celtics“ taip pat turi įvairių alternatyvių emblemų, iš kurių populiariausia vaizduoja baltą [[Trilapis|trilapį dobilą]] su žodžiu „Celtics“ viršuje, patalpintus žaliame skritulyje. Šis logotipas naudojamas nuo [[1998–99 m. NBA sezonas|1998–99 m. sezono]]. Alternatyvioji emblema sukurta pagrindu tų emblemų, kurios „Celtics“ personalą puošė iki Zengo Auerbeko gnomo.

=== Apranga ===
Nuo įkūrimo 1946 m. „Celtics“ komandos marškinėliai išvykose visada buvo žali, o namuose – balti. Nepaisant kelių pakeitimų, kurių ryškiausias – paryškintas komandos pavadinimas, naudotas [[Bill Russell|Bilo Raselo]] laikotarpiu,– ekipos marškinėliai bėgant metams nepakito.

Nuo [[2005–06 m. NBA sezonas|2005–06 m.]] „Celtics“ klubas, žaisdamas išvykose, pradėjo naudoti alternatyvius žalius su juodais kraštais marškinėlius, ant kurių priekio buvo užrašas „[[Bostonas|Boston]]“ („''Bostonas''“). Per ateinančius 2 metus ši alternatyva naudota buvo retai, tačiau [[2007–08 m. NBA sezonas|2007–08 m. sezone]] tokie marškinėliai buvo dėvimi daugiau kaip pusėje rungtynių išvykose. Tradiciškai pirmą kartą alternatyviąją aprangą žaidėjai apsivelka per paskutinįjį lapkričio penktadienį vykstančias namų rungtynes, o po to ši apranga jau pradedama naudoti ir išvykoje.

Taip pat [[2005–06 m. NBA sezonas|2005–06 m.]], prisidėdama prie [[Nacionalinė krepšinio asociacija|NBA]] lygos kiekvieną kovo savaitę švenčiamos [[Šv. Patriko diena|Šv. Patriko dienos]], „Celtics“ komanda savo žaliuosius marškinėlius papuošė aukso spalvos kraštais. Be užrašo „Boston“ ant priekio ir aukso spalvos kraštų marškinėliai niekuo nesiskiria nuo įprastos išvykos aprangos.

[[2006–07 m. NBA sezonas|2006–07 m. sezoną]] „Celtics“ žaidėjai dėvėjo marškinėlius, ant kurių dešinėje viršutinėje jų dalyje buvo pavaizduotas juodas [[trilapis]] ir žaliomis raidėmis užrašyta pravardė „Red“ [[Red Auerbach|Redui Auerbekui]], mirusiam prieš pat sezono pradžią, atminti.

[[2007 m. NBA Europe Live turas|„NBA Europe Live“ turo]], įvykusio prieš [[2007–08 m. NBA sezonas|2007–08 m. sezoną]], metu, rungtynėse su [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] [[Roma|Romoje]], „Celtics“ komanda vilkėjo alternatyviuosius išvykos marškinėlius, tik žodis „Boston“ jų priekyje bei trilapis ant trumpikių ir ant marškinėlių užpakalinės dalies buvo sudaryti iš žalios, baltos ir raudonos [[Italijos vėliava|Italijos vėliavos]] [[Trispalvė|trispalvės]]. Antrosiose turo rungtynėse [[Londonas|Londone]] ant įprastų išvykos marškinėlių buvo priklijuotas lipdukas, vaizduojantis [[Jungtinės Karalystės valstybės vėliava|Jungtinės Karalystės valstybės vėliavą]].

Pirmosiose [[2008–09 m. NBA sezonas|2008–09 m. sezono]] rungtynėse, kuriose „Celtics“ susitiko su [[Cleveland Cavaliers|Klivlando „Cavaliers“]] komanda, ekipos iš Bostono marškinėliai turėjo šiek tiek aukso spalvos, norint paminėti pergalę praėjusių metų čempionate.

„Celtics“ pagerbė mirusius komandos narius prisisegdami juodą juostelę ant kairiosios marškinėlių petnešėlės. Ekipos istorijoje toks įvykis užfiksuotas septynis kartus: [[Walter A. Brown|Volteriui Braunui]] ([[1964–65 m. NBA sezonas|1964–65 m.]]), [[Robert Schmertz|Bobui Šmertsui]] ([[1975–76 m. NBA sezonas|1975–76 m.]]), Džoanui Kouhenui (''Joan Cohen'') ([[1989–90 m. NBA sezonas|1989–90 m.]]), [[Johnny Most|Džoniui Moustui]] ([[1993–94 m. NBA sezonas|1993–94 m.]]), [[Reggie Lewis|Redžiui Luisui]] ([[1993–94 m. NBA sezonas|1993–94 m.]]), Dorotei Auerbek (''Dorothy Auerbach'') ([[2000–01 m. NBA sezonas|2000–01 m.]]) ir  [[Dennis Johnson|Denisui Džonsonui]] ([[2006–07 m. NBA sezonas|2006–07 m.]]) paminėti.

Per visą „Celtics“ ekipos istoriją komanda tradiciškai avėjo juodus sportbačius, išskyrus 9–ojo dešimtmečio pradžią, kada buvo avimi žali. Nuo [[2003–04 m. NBA sezonas|2003–04 m. sezono]] ekipa namų rungtynėse pradėjo avėti baltus batelius. Rungtynėse išvykose žaidėjai vis dar avi juodus sportbačius, tačiau [[2008–09 m. NBA sezonas|2008–09 m. sezoną]] Šv. Patriko dienos savaitę išvykose jie avėjo baltus batelius su žalios ir aukso spalvų akcentais.

„Celtics“ taip pat yra vienintelė komanda, dėvinti apšilimo švarkus su žaidėjų pavardėmis ant jų nugarų. 9–ajame dešimtmetyje toks stilius buvo populiarus tarp visų NBA komandų, tačiau iki 10–ojo pabaigos jis nuslūgo. Tačiau „Celtics“ komanda nusprendė laikytis tradicijos ir toliau dėvėti būtent tokius švarkus.
<center><gallery>
Image:LT BOS 3051 KG.png|<center>Namų apranga</center>
Image:LT BOS 3052 KG.png|<center>Išvykų apranga</center>
Image:LT BOS 3053 KG.png|<center>Alternatyvioji apranga</center>
Image:LT BOS 3054.png|<center>Alternatyvioji Šv. Patriko dienos apranga</center>
</gallery></center>

== Savininkų kaita ==
* [[Walter A. Brown|Volteris Braunas]] – komandos įkūrėjas ir pirmasis savininkas (1946–64 m.)
* Lu Peris (''Lou Pieri'') (Mardžerė Braun (''Marjorie Brown''), komandos įkūrėjo žmona (1964–1965 m.)
* Marvinas Krateris (''Marvin Kratter'')/kompanija „National Equities“ (1965–68 m.)
* Balantaino alaus darykla (''Ballantine Brewery'') (1968–69 m.)
* Vudžio Erdmano (''Woody Erdman'') kompanija „Trans-National Communications“ (1969–71 m.)
* „Investors Funding Corporation“ (1971–72 m.)
* [[Robert Schmertz|Robertas Šmertsas]] („Leisure Technology“) (1972–74 m.)
* [[Robert Schmertz|Robertas Šmertsas]] ir Irvas Levinas (''Irv Levin'') (1974–75 m.)
* Irvas Levinas (1975–78 m.)
* Džonas J. Braunas jaunesn. (''John Y. Brown, Jr.'') ir Haris T. Mandžurianas jaunesn. (''Harry T. Mangurian, Jr.'') (1978–1979 m.)
* Haris T. Mandžurianas jaunesn. (1979–83 m.)
* Donas Gestonas (''Don Gaston''), Alanas N. Kouhenas (''Alan N. Cohen''), Polas Diupis (''Paul Dupee'') (1983–93 m.)
* Polas Gestonas (''Paul Gaston'') (1993–2002 m.)
* kompanija „Boston Basketball Partners LLC“ (ją valdo [[Wycliffe Grousbeck|Viklifas Grousbekas]], [[Stephen Pagliuca|Stivenas Paliuka]] ir [[H. Irving Grousbeck|H. Irvingas Grousbekas]] (nuo 2002 m. ligi ''šiol'')

== Nuorodos ==
* [http://www.nba.com/celtics/ Oficiali Bostono „Celtics“ svetainė (''angl. k.'')]
* [http://www.celticsnews.com Bostono „Celtics“ naujienos (''angl. k.'')]
* [http://celticsblog.com/ „Celtics“ tinklaraštis (''angl. k.'')]

{{Šablonas:NBA komandos}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Bostono Celtics]]