Peržiūrėti šaltinį Biržų pilis

{{coord|56|12|18|N|24|45|14|E|type:landmark|display=title}}
{{Dvaras
| Pavadinimas = Biržų pilis 
| Paveiksliukas = Lithuania Birże Radziwiłł Castle.jpg
| Vieta = [[Biržai]]
| Įkurtas = XVI a.
| Stilius = [[Renesansas]]
| Giminės = [[Radvilos]]<br>[[Tiškevičiai]] (1811-1939)
| Parkas =
| Dabar = Rūmai restauruoti, įrengta ekspozicija, atstatomi kiti pastatai
| Savininkas = [[Biržų krašto muziejus]]
| Paveikslėlio apibūdinimas =
|vikiteka= Biržai Castle
}}

'''Biržų pilis''' (arba '''''Biržų tvirtovė''''') – [[pilis]] [[Biržai|Biržuose]], [[Širvėna|Širvėnos]] ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas [[Biržų krašto muziejus]] „Sėla“ ir [[Biržų biblioteka]]. Pilis yra [[bastionas|bastioninio]] tipo [[tvirtovė]], geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė pilis, istorijos ir architektūros paminklas.

== Statyba ==

Pilis pradėta statyti apie [[1586]] m. [[Kristupas Radvila Perkūnas|Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno]] iniciatyva pagal [[italai|italų]] [[Bastioninė pilis|bastioninių pilių]] planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus [[Apaščia|Apaščios]] ir [[Agluona (Biržai)|Agluonos]] upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. [[Širvėnos ežeras]]). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su [[bastionas|bastionais]] kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.

Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki [[1589]] m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, [[arsenalas]], [[arklidės]], maisto sandėliai, kiti pastatai.

== Karų metai ==
[[Vaizdas:Siege of Biržai by Swedes in 1704.PNG|250px|thumb|right|1704 m. apšaudoma Biržų pilis.]]
Per [[1600]]–[[1629]] m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] karą su [[Švedija]] ir per [[1655]]–[[1660]] m. [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]] Biržų pilis buvo svarbi Lietuvos tvirtovė.

{{main|ATR-Švedijos karas (1600–1629)}}
[[1625]] m. [[rugpjūčio 7]] d. pilis buvo apgulta apie 8000 žmonių Švedijos kariuomenės, kuriai vadovavo pats [[Švedijos karalius]] [[Gustavas II Adolfas]]. Po antrojo šturmo [[rugsėjo 7]] d. pilies įgula pasidavė, pilis buvo sugriauta. Švedai išsivežė 60 patrankų. Pagal [[1627]] m. [[sausio 19]] d. sutartį pilis grąžinta Radviloms.

[[1637]]–[[1682]] m. pilis buvo atstatinėta. [[1637]]–[[1652]] m. pagal [[Nyderlandai|nyderlandiškų]] [[Bastioninė pilis|bastioninių pilių]] planą architektas G. Pirkas pradėjo perdaryti pylimus. Atsisakyta mūrinio sutvirtinimo. Pagal magistro [[Jonas Ulrichas|Jono Ulricho]] (projektavo ir [[Radvilų rūmai|Radvilų rūmus Vilniuje]]) projektą pastatyti nauji rūmai, o senieji rūmai buvo nugriauti.

{{main|Švedų tvanas}}
Pagal [[1655]] m. [[rugpjūčio 10]] d. Radvilų ir švedų [[Radvilų Rygos sutartis|Rygos sutartį]] nebaigta rekonstruoti Biržų pilis vėl atiteko švedams.

[[1657]] m. [[sausio 24]] d. 190 žmonių švedų įgula pasidavė [[Lietuvos lauko etmonas|LDK lauko etmono]] [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis|Vincento Gosievskio]] vadovaujamai kariuomenei, kuri apgriovė pilį, sudegino miestą. [[1659]] m. [[rugpjūčio 20]] d. pilį atsiėmė [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] [[dragūnai]]. [[1659]]–[[1669]] m. pagal architektas T. Krel-Spinovskio projektą pataisyti pylimai, užtvanka, pastatyti rūmai, kareivinės, arsenalas, vartų bokštas (inžinierius S. Arciševskis).

{{main|Šiaurės karas}}
Per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], [[1701]] m. [[vasario 26]] d. pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovas Saksonijos kurfiurstas [[Augustas II]] ir [[Rusijos caras]] [[Petras I]] pasirašė antišvedišką [[Biržų sutartis|Biržų sutartį]]. [[1704]] m. [[rugsėjo 14]] d. pilį vėl užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus.

== Architektūra ==
[[Vaizdas:Rumaiarsenalas.JPG|alt=Biržų pilis žiema.|left|thumb|250x250px|Biržų pilis žiema.]]
[[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] Biržų pilis yra reikšmingas Lietuvos ir šiaurės rytų Europos civilinės bei karinės statybos pavyzdys.

=== Pirmosios pilies fortifikacijos ===
[[Vaizdas:Biržai XVII a. pradžioje.jpg|thumb|right|Biržų pilis ir miestas XVII a. pradžioje ([[Tomašas Makovskis]])]]
Biržų pilis buvo statyta ir fortifikuota, atsižvelgiant į naujus kariavimo būdus ir efektyvią [[gynyba|gynybą]] nuo ištobulėjusios [[artilerija|artilerijos]]. Buvo atsisakyta tuo laiku statytų Lietuvoje, kitose šiaurės Europos šalyse uždarų mūrinių pastatų ir gynybinių sienų su kampiniais bei tarpiniais bokštais. Vietoj jų buvo įrengti itališkų bastioninų pilių pavyzdžiu žemės [[Bastionas|bastionai]], o apsauginių žemės pylimų šlaitai iš lauko pusės apmūryti plytomis ir akmenimis. Pylimų aukštis 3–5 m. Šlaitų kiautas 2,5–3,0 m storio, iš lauko pusės 10–12 m aukščio; visas pylimų ilgis buvo 900 m. Mūru buvo sutvirtinti ir kai kurių bastionų bei perkasų šlaitai. Smailiakampiai bastionai buvo įrengti visuose keturiuose pilies kiemo kampuose. Apsauginis perkasas supo bastionus ir juos jungusius pylimus. Kiemo vakariniame pakraštyje buvo sumūrytas pailgas trijų aukštų rezidencinis korpusas, o šalia jo – [[Biržų evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčia]] su aukštu bokštu. Bastionų susiaurėjimuose įrengti 2–3 aukštų [[kazematas|kazematai]] su langais ir [[šaudymo anga|šaudymo angomis]]. Kazematų viršuje buvo gynybinės aikštelės su dantytais [[Brustveras|brustverais]]. Bastionų kampuose po pylimais įrengti [[Parako rūsys|parako]] ir ginklų rūsiai, viršuje pastatyti nedideli stebėjimo bokšteliai, vakariniame pilies šone – dviaukštės [[kareivinės]].

Labai svarbus ne tik gynybinis statinys, bet ir architektūros akcentas – pilies vartų dviaukštis mūrinis bokštas, pastatytas teritorijos simetrijos ašyje, rytinėje kiemo pusėje, priešais vienintelį kelią į pilį – medinį tiltą. Bokštas stovėjo išilgai rytinio pylimo. Į pilies kiemą buvo galima patekti per koridorių vartų pastate; 16 m ilgio, 4,5 m pločio koridorius ėjo lygiagrečiai su pylimu. Nei vartų, nei kitų pirmosios pilies pastatų neišliko: mūriniai rūmai ir įtvirtinimai [[1625]] m. švedų kariaunos buvo gerokai apgriauti. Rasti tik stačiakampio vartų statinio pamatai (19,5×11,7 m)<ref name="info">Jonas Minkevičius. Lietuvos architektūros istorija, Tomas 1: Nuo seniausių laikų iki [[XVII a.]] vidurio. [[Vilnius]]: Mokslas, [[1987]] m. 223-224 psl.</ref>.

Pirmosios pilies įrenginių komplekso planavimas [[Renesansas|renesansinis]], bet pastatų konstrukcijose kartu su renesanso bruožais pasitaiko ir [[Gotika|gotikos]] reliktų.

=== Pilis po rekonstrukcijos ===
[[Vaizdas:Biržai Castle.jpg|thumb|right|Biržų pilis [[XVI a.]]]]
[[1626]] m. pradėtus [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupo Radvilos]] rekonstrukcijos darbus tęsė [[Jonušas Radvila]], kuris siekė sumoderninti fortifikaciją pagal Nyderlandų bastioninių pilių tipą. Kai kuriuos projektavimo darbus atliko [[Adomas Freitagas]]<ref>[http://www.liuteronai.lt/titulinis/straipsniai/2008/freitagas/freitagas.htm Europinio garso evangelikas liuteronas iš Kėdainių]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ({{pl|Adam Freytag}}). Buvo įrengti nauji bastionai su pylimais ir perkasais, supilti keturi [[Redutas|redutai]]. Vietoj buvusio pylimo su mūro kiautu ir perkasų iškilo 5–7 m aukščio, 19,4 m (dabar 21–23 m) pločio pylimas, iškastas 4–7 m gylio ir 31,4 m (dabar 30–37 m) pločio perkasas<ref name="info"/>.

=== Pilis po atstatymo ===
Po karo su švedais pilies atstatymą organizavo Boguslavas Radvila. Jo pavedimu architektas Teofilis Spinovskis ir inžinierius Samuelis Arciševskis ruošė Biržų miesto planą, kareivinių, vartų pastato ir kitų statinių brėžinius, prižiūrėjo statybos darbus<ref>[http://www.birzai.lt/index.php?856918480 Biržų kalendorius]</ref>. Pilį statė mūrininkai iš Biržų, [[Kėdainiai|Kėdainių]] ir [[Vilnius|Vilniaus]]. Perstatytoji Biržų pilis buvo gerokai didesnė už pirmąją ir užėmė 13 ha plotą. Joje buvo daug įvairių mūrinių ir medinių pastatų, iš kurių ypač išsiskyrė rezidenciniai rūmai bei senųjų vartų vietoje pastatytas naujas vartų pastatas.

[[Vaizdas:Birzai.Lietuva.jpg|thumb|left|Biržų pilis XIX a. [[Napoleonas Orda|Napoleono Ordos]] graviūra]]
Biržų pilies rūmų planas simetriškas, stačiakampis – 24,9 m pločio ir 71,1 m ilgio. Rūmus sudarė trys pagrindinės dalys: triaukščiai galai, dviaukštė vidurinė dalis. Vidurinės dalies fasade į kiemo pusę abiejuose aukštuose buvo atviros arkadų galerijos. Tokia vidurinės rūmų fasado dalies kompozicija yra unikalus reiškinys Lietuvos renesanso architektūroje. Greta abiejų triaukščių [[Rizalitas|rizalitų]], turėjusių keturšlaičius stogus ir paauksuotus šalmus su herbais, buvo įrengti dveji puošnūs vidiniai laiptai. Pastate buvo apie keturiasdešimt patalpų: erdvių salių ir svetainių, gyvenamųjų kambarių. Patalpos buvo stačiakampės arba beveik kvadratinės su 1,3 m storio išorinėmis ir 1,2 m vidinės sienomis<ref name="info"/>.

=== Interjeras ===
Interjero įranga buvo puošni, ištaiginga: kai kurių patalpų sienos aptaisytos medžio buazerijomis, lubos papuoštos ornamentinėmis bei figūrinėmis gipsatūromis, tapytomis kompozicijomis. Kambariuose stovėjo krosnių iš glazūruotų koklių su ornamentiniais motyvais ir Radvilų heraldiniais ženklais. Rūmuose buvo daug (apie 1000) paveikslų ir skulptūrų. Ypač meniškai buvo įrengtas valgomasis – didelė salė, kurios sienos išklotos buazerijomis, o lubos dekoruotos karinės tematikos tapyba. Sienose ir laiptinėse buvo renesansiniais apvadais apjuostų nišų dekoratyvinėms skulptūroms. Abiejų aukštų patalpos buvo dengtos skliautais<ref name="info"/>.

Rūmų architektūros kompozicijoje ryškūs vėlyvojo renesanso bruožai: simetriškas ir aiškus planas, paprastos sienų plokštumos, ilgos tiesios tarpaukštinių karnizų juostos, griežtai simetriškas langų ritmas, rustuoti triaukščių galinių rizalitų kampai, laužyti langų apvadai, atvira arkadų galerija, vietines klimato sąlygas atitinkantis stogo siluetas. Tačiau kai kur (lipdiniuose, plokštėse ir skyduose) pasitaiko ir [[Manierizmas|manieristinių]] elementų.

Originalus buvo vartų pastato [[dekoras]] ir išdėstymo kompozicija. Vartai dviejų aukštų, trijų dalių, stačiakampio (32x22 m) formos pastatas su dviem bokštais. Pilies statybos metu jame buvo Radvilų gyvenamieji kambariai. Priekinė vartų pastato dalis buvo išpuošta dekoratyviais skydais, akmens skulptūromis. Daug vartų pastato ir rūmų dekoro detalių, skulptūrų iškalta iš vietinės medžiagos: smiltainio, dolomito, gipso luitų. Minima, kad kai kuriuos dekoravimo darbus pilyje (arsenalo lubas, vartų fasadą ir kt.) atliko vietinis dailininkas Jonas Bodašauskas<ref>[http://www.archeologijosdraugija.lt/itvirtinimai/piliakalnis.php?piliakalnis_id=8 Gynybiniai įtvirtinimai (XIII–XVIII a.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160304142350/http://www.archeologijosdraugija.lt/itvirtinimai/piliakalnis.php?piliakalnis_id=8 |date=2016-03-04 }}</ref>.
[[Vaizdas:Birzai rebuilt castle.jpg|thumb|Biržų pilies vartai]]

=== Tiltas ===
{{main|Biržų pilies tiltas}}
Labai svarbus inžinerinis ir gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platų apsauginį griovį. Tiltas turėjo ketverius vartus. Jo viršus buvo medinis, turėjo du keltuvus, važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų takus. Tiltą laikė aštuonios poros mūrinių aštuoniakampių stulpų. Miesto pusėje už ravelino buvo antras apie 15 m ilgio tiltas su vartais ir pakeliamąja dalimi. Ravelinas, abu tiltai ir vartų pastatas sudarė stiprų priekinį gynybinį pilies kompleksą<ref name="info"/>.

== Restauracija ==
[[1811]] m. Biržų pilis atiteko [[Grafas (titulas)|grafams]] [[Tiškevičiai|Tiškevičiams]]. [[1822]] m. Rusijos imperijos imperatorius [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandras I]] įsakė saugoti pilies liekanas. [[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje pilies kieme užveistas sodas. [[1931]] m. kieme pastatytas [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] skulptūrinis biustas (skulptorius [[Juozas Zikaras]]).

[[Vaizdas:195406Biržųpilis2.jpg|thumb|right|Biržų pilis [[1954]] m.]]
Išliko pylimų ir vandens griovių gynybinė sistema, [[1955]]–[[1962]] m. rūmų liekanos konservuotos. [[1984]] m. ir [[1994]] m. atstatytos rytinio bastiono parakinės, vartų pastato griuvėsiai. [[1970]] m. atstatytas, o [[2001]] m. perstatytas pilies tiltas (architektas [[Napalys Kitkauskas]]). [[1978]]–[[1986]] m. atstatyta rūmų centrinė dalis ir vakarinė siena (architektas [[Evaldas Purlys]]).

[[1989]] m. pilies rūmuose atidarytas Biržų krašto muziejus „Sėla“.

2011–2013 m. po kelerius metus trukusių archeologinių kasinėjimų atstatytas pilies arsenalas. Jame įrengta XVII–XVIII a. karybos ekspozicija. 

== Tyrimai ==
[[Vaizdas:1985 07 01 5Biržųpilis6.jpg|thumb|left|Biržų pilies atstatymas 1985 m.]]
Pilies teritoriją [[1884]] m. kasinėjęs Biržų dvaro savininkas [[Mykolas Tiškevičius III|M. Tiškevičius]] surado [[šovinys|šovinių]], [[auksas|auksinių]] ir [[sidabras|sidabrinių]] statulėlių. Nuo [[1930]] m. su pertraukomis pilį tiria Paminklų restauravimo institutas, Biržų krašto muziejus „Sėla“. Ištirti sklypai prie rūmų fasadų, vartų pastatas, [[redutas]], [[priešpilis]], rūmų rūsiai, arsenalas, pilies teritorija šiaurės vakarų pusėje, pietų pusės parakinė (dab. atstatyta), dalis kareivinių. Atkasta pirmosios pilies rūmų, trečiosios pilies kareivinių, parakinių ir kitų statinių liekanų.

Manoma, kad renesansiniai pirmosios pilies rūmai, kaip ir dabartiniai, buvo dviaukščiai, su triaukščiais rizalitais galuose, dviaukšte arkine 54,5 m ilgio ir 18 m pločio galerija rytiniame fasade. Jų pietvakarinė išorinė siena buvo po vėliau supiltu pietvakarių pylimu, vidinė – prie dabartinių rūmų pietvakarių fasado, išorinė šiaurės rytų siena – po rūmais.

Rasta daug įvairių laikotarpių neglazūruotų ir polichrominių koklių, tarp jų su Liudvikos Karolinos Radvilaitės ir Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno herbais, sviedinių, keramikos šukių, architektūrinių detalių iš smiltainio ir dolomito.
2009–2010 m. archeologė Roma Songailaitė atliko Biržų tvirtovės teritorijoje buvusio Arsenalo pastato teritorijos archeologinius tyrimus. Ištirtas visas 700 m² buvusio pastato plotas. Po tyrimų pradėtas atstatinėti Arsenalo pastatas, kurį numatoma baigti 2014 m.

== Literatūra ==
* [[Jonas Yčas]]. Biržai: Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė. [[Kaunas]] [[1931]] m.
* S. Pinkus. Biržų pilis. Lietuvos pilys. Vilnius 1971 m.
* Biržų pilis. Vilnius 1986 m.<ref>{{VLE|I|239|[[Evaldas Purlys]], [[Roma Songailaitė]]|Biržų pilis}}</ref>
* Jonas Minkevičius. Lietuvos architektūros istorija, Tomas 1: Nuo seniausių laikų iki [[XVII a.]] vidurio. [[Vilnius]]: Mokslas, [[1987]] m. PLA-MI-720.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commonscat|Biržai Castle}}
* [http://www.birzumuziejus.lt/ Biržų krašto muziejaus „Sėla“ svetainė]
* [http://www.muziejai.lt/Birzai/Birzu_krasto_muziejus.htm Biržų krašto muziejus]
* [http://www.birzai.lt/index.php?1439502129 Biržų rajono savivaldybės svetainė]

{{Biržų rajono dvarai}}

{{Lietuvos dvarai}}

[[Kategorija:Lietuvos pilys]]
[[Kategorija:LDK pilys]]
[[Kategorija:Biržų rajono dvarai]]
[[Kategorija:Lietuvos renesanso architektūra]]
[[Kategorija:Biržai]]