Peržiūrėti šaltinį Bažnyčia

{{Krikščionybė}}

[[Vaizdas:St. Peter and St. Paul's Church Exterior, Vilnius, Lithuania - Diliff.jpg|right|thumb|Lietuvos [[katalikų bažnyčia|katalikų]] bažnyčia]]
[[Vaizdas:Oscarskyrkan Stockholm södervy 20060425.jpg|thumb|Švedijos [[liuteronai|liuteronų]] bažnyčia]]
[[Vaizdas:Methodist.central.hall.london.arp.jpg|thumb|Anglijos [[metodistai|metodistų]] bažnyčia]]
[[Vaizdas:Успенский собор Владимир 3.jpg|miniatiūra|Rusijos [[stačiatikybė|stačiatikių]] cerkvė]]
'''Bažnyčia''' (iš [[baltarusių kalba|bltr.]] ar sen. lenkų ''božnica'' „Dievo namai“) – krikščionių [[malda|maldos]] namai.

Bažnyčia vadinami ne tik maldos namai, bet ir visa tikinčiųjų bendruomenė, organizacija, turinti (hierarchinę) struktūrą, patalpas, reglamentuotas religines institucijas.

Vietinėms bažnyčioms priklausanti tikinčiųjų bendruomenė vadinama [[parapija]]. Tokiu atveju žodis ''bažnyčia'' priskiriamas prie rūšinių terminų ir rašomas mažąja raide.

Religinių bendrijų pavadinimai, sutrumpintai ''Bažnyčia'', rašoma iš didžiosios raidės.

Religiniuose raštuose ''bažnyčia'' – tai pastatas, o didžiąja raide žodis ''Bažnyčia'' naudojamas kalbant apie visą tikinčiųjų bendruomenę (Dievo tautą) ir hierarchus.

Bažnyčios skirstomos pagal planą (lotyniškojo ar graikiškojo kryžiaus).

Pagal tūrinę kompoziciją ([[bazilika|bazilikos]], halinės, centriškosios), pagal rangą ([[bazilika|bazilikos]], katedros, [[parapija|parapijinės]] bei neparapijinės bažnyčios, vienuolynų bažnyčios).

Bažnyčių aplinka – [[šventorius]], vidus puošiamas įvairiais meno kūriniais (freskomis, paveikslais, [[vitražas|vitražais]], skulptūromis, mozaikomis).

Būdingos bažnyčių patalpos:
* [[nava]],
* [[prienavis]]
* [[presbiterija]],
* [[zakristija]]
* [[koplyčia]]
* [[vargonų choras]]
Interjero elementai:
* [[krikštykla]]
* [[altorius]]
* [[stalė]]s
* [[sakykla]]
* [[klauptai]]
* [[klausykla|klausyklos]]
* [[kripta]].

[[Stačiatikiai|Stačiatikių]] ir [[Sentikiai|sentikių]] bažnyčiose kai kurių iš šių detalių nėra, t. y. nėra klausyklų, krikštyklų, vargonų, nėra ir kai kurių iš šių patalpų. Paprastai stačiatikių ir sentikių bažnyčioms būdingos [[Ikona|ikonos]], kitokie altoriai, daug kur uždegtos žvakės. Patalpų dažniausiai būna viena arba dvi, kartais prieš įėjimą į pamaldų salę būna kaip prieškambaris arba laukiamasis, kuriame žmonės prieš įeidami į pamaldų salę persižegnoja prie ikonų, jei reikia – pakabina savo aprangą, paaukoja pinigų į tam tikras aukojimo dežes arba, jeigu parduodadama, nusiperka tai, kas parduodama bažnyčioje. Atskirų bažnyčios dalių, kaip koplyčios ar zakristijos nėra, gali būti tik laukiamasis, kur žmonės laukia, kada prasidės naujos pamaldos, arba atskirai nuo bažnyčios pastato atskirta priklausanti jai [[varpinė]].

== Istorija ==
[[II amžius|II]]-[[VI amžius|VI]] a. vietoje šventovių naudoti krikščionių dvasininkų namai. Po [[Milano ediktas|Milano edikto]] (313) m. pradėtos statyti bažnyčios pagal [[Roma|Romos]] teismo rūmų (bazilikų) pavyzdį. Vėliau rytų krikščioniai pradėjo statyti graikiškojo kryžiaus plano bažnyčias, dengtas kupolu, vakarų krikščioniai statė lotyniško kryžiaus plano su transeptu. Nuo viduramžių pradėtos statyti varpinės, bokštai, XI a. pradėtos statyti vis sudėtingesnės halinės bažnyčios.

== Bažnyčios Lietuvoje ==
Pirmosios bažnyčios [[Lietuva|Lietuvoje]] atsirado dar prieš [[krikščionybė]]s įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. [[Sąrašas:Lietuvos didieji kunigaikščiai|Lietuvos didieji kunigaikščiai]] intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. [[XV amžius|XV a.]] gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, [[XVII amžius|XVII a.]] – 410, [[XVIII amžius|XVIII a.]] – 600. [[XX amžius|XX a.]] viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885.
 
Lietuvoje pirmoji bažnyčia – spėjama [[Mindaugas|Mindaugo]], [[XIII amžius|XIII a.]] statyta [[Vilniaus katedra]]. Seniausia išlikusi mūrinė bažnyčia yra [[Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia|Vilniaus Šv. Mikalojaus]] – [[Gotika|gotikinė]], su [[Romaninis stilius|romaninio]] stiliaus bruožais, statyta [[XIV amžius|XIV]]-[[XV amžius|XV]] a. Vėlyvosios gotikos palikimas – [[XVI amžius|XVI a.]] pradžioje statyta [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia]]. Gotiką pakeitusio [[Renesansas|renesanso]] bruožų galima rasti [[Vilnius|Vilniaus]] [[Aušros Vartai|Aušros Vartuose]], [[Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra]], [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]], [[Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia|Rykantų Švč. Trejybės]] bažnyčiose. [[Barokas|Baroko]] architektūros kūrinys – [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]]. [[Neogotika|Neogotikos]] stilius aptinkamas [[Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia|Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato]] ir aukščiausioje Lietuvoje [[Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia|Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato]] bažnyčioje. Seniausia medinė bažnyčia – liaudiško baroko stiliaus [[Palūšės šv. Juozapo bažnyčia]], statyta [[1747]]–[[1757]]<ref>http://www.lithuania.travel/lt/objektai/baznycios-/483 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141129014947/http://www.lithuania.travel/lt/objektai/baznycios-/483 |date=2014-11-29 }}</ref>.

[[Katalikybė|Katalikų]] Bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima 687 religines bendruomenes - parapijas, kurias vienija 52 [[dekanatas|dekanatai]], pasiskirstę į 7 [[vyskupija]]s ir 2 [[vyskupija|arkivyskupijas]]. 261 bažnyčia ar koplyčia yra neparapijinė.

[[1945]] m. pradžioje Lietuvoje buvo 711 bažnyčių. [[1948]] m. pabaigoje įregistruotos 677 bažnyčios, o kitos buvo uždarytos, ypač didmiesčiuose ([[Kaunas|Kaune]] liko 10, [[Vilnius|Vilniuje]] – 8). Po [[1950]] metų nusistovėjo apie 670 bažnyčių skaičius.
{{commonscat|Churches}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Vikižodynas|bažnyčia|no=T}}

[[Kategorija:Bažnyčios| ]]