Peržiūrėti šaltinį Balkarai

{{Šaltiniai}}
{{etninės grupės|
|grupė=  Balkarai
|paveikslėlis=
|gyvskaičius= ~130 000
|popvieta= {{flag|Rusija}}: 108 426<br />
{{flag|Kazachija}}: 3000<br />
{{flag|Kirgizija}}: 1512<br />
{{flag|Turkija}} <br />
|religija= [[sunitai|musulmonai (sunitai)]]
|kalba= [[karačiajų-balkarų kalba|karačiajų-balkarų]]
|gim= [[karačiajai]], [[totoriai]] 
}}
'''Balkarai''' (''малкъар/malqar/balqar'') yra [[taulai|taulų]] („taulu“ – „kalniečiai“) tautos etnografinė grupė, gyvenanti Rusijos [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukazo]] regione, daugiausia [[Kabarda-Balkarija|Karbardos-Balkarijos]] respublikoje. [[karačiajų kalba|Taulų (karačiajų-balkarų) kalba]], kuria jie kalba, priklauso [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] šiaurės vakarų ([[kipčiakų kalbos|kipčiakų]]) grupės Ponto-Kaspijos pogrupiui.

Manoma, kad taulų (įskaitant balkarus) protėvių pirminė kalba priklausė Rytų Kaukazo kalbinės šeimos vainachų grupei, kuriai šiuo metu priklauso [[čečėnų kalba|čečėnų]], [[ingušų kalba|ingušų]] ir [[bacbiečių kalba|bacbiečių]] kalbos. VIII–IX a. ją išstumė indoeuropiečių kalbinės šeimos iranėnų grupei priklausanti [[alanų kalba]], gimininga dabartinėms [[digorų kalba|digorų]] ir [[osetinų kalba|osetinų]] kalboms, o XII–XIV a. – [[kumanų kalba]], iš kurios išsivystė dabartinė taulų kalba.
 
Nuo XVI iki XIX a. vidurio priešinosi rusų užkariavimams Kaukaze. Dalis taulų pasitraukė į tuometinę [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]]. Iki [[1922]] taulai ([[karačiajai]] ir balkarai) rusiškai buvo vadinami „totoriais kalniečiais“ (''gorskije tatary''), tačiau vėliau, siekdama suskaldyti Šiaurės Kaukazo tautų vienybę (1918–1919 m. egzistavo nepriklausoma Kalniečių Respublika, o 1921–1922 m. – [[Kalniečių ASSR]] Rusijos SFSR sudėtyje), Rusijos valdžia dalį taulų (balkarus) įjungė į vieną teritorinį darinį su viena iš [[adygai|adygų]] tautos etnografinių gupių – [[kabardiečiai]]s, o kitą – karačiajus – su kita adygų etnografinę grupe – vadinamaisiais [[čerkesai]]s. Šio taulų ir kai kurių kitų Šiaurės Kaukazo tautų politinio ir teritorinio suskaldymo pasekmės nėra pašalintos iki šiol. 1923 m. taulai pradėjo naudoti lotynų raidyną (vietoje ankstesnio arabiško), tačiau jau 1938 m. Rusijos valdžia privertė taulus pereiti prie [[kirilica|kirilicos]]. 1944 m. taulai (karačiajai ir balkarai), taip pat kaip [[čečėnai]], [[ingušai]], [[Krymo totoriai]], [[Meschetijos turkai]] ir [[kalmukai]], buvo deportuoti į rytinius [[TSRS]] regionus; dalis jų žuvo. Grįžti į tėvynę jiems buvo leista tik 1956 m.

Tikintieji daugiausia musulmonai [[sunitai]]. Tradiciniai verslai – žemdirbystė ([[miežiai]], [[kviečiai]], [[kukurūzai]], [[daržininkystė]]) ir gyvulininkystė (arklių, galvijų, ožkų ir avių auginimas); tradiciniai amatai – [[kalvystė]], [[auksakalystė]], [[audimas]], odos ir vailoko gaminių gamyba.
{{Rusijos tautos}}
[[Kategorija:Tiurkai]]
[[Kategorija:Šiaurės Kaukazo tautos]]