Peržiūrėti šaltinį Baikalo ežeras

{{otheruse|ežerą|kitas šio žodžio reikšmes|[[Baikalas (reikšmės)|Baikalas]]}}
{{Infolentelė ežeras 
| pavadinimas = Baikalas
| vieta = {{flag|Rusija}} (pietų [[Sibiras]])
| plotas = 31 494
| paveiksliukas = Jezioro Bajkał 2.jpg  
| krantas = 2000
| vidgylis = 740
| didgylis = 1642<ref>{{Cite web | title = MORPHOMETRIC DATA | work = users.ugent.be | accessdate = 2016-12-10 | url = http://users.ugent.be/~mdbatist/intas/morphometry.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160521143844/http://users.ugent.be/~mdbatist/intas/morphometry.htm | archivedate = 2016-05-21 | language = en | url-status=live }}</ref>
| kilme = Tektoninė
| turis = 23 000
| iteka = [[Selenga]], [[Barguzinas]], [[Aukštutinė Angara]] ir kt.
| isteka = [[Angara]]
| vikiteka = Category:Lake Baikal
| map= Rusija1
  | lat_degrees =53| lat_minutes =30|lat_seconds =0 | lat_direction =N  
  | long_degrees =108| long_minutes =0| long_seconds =0| long_direction = E
|map_width  =285
}}
[[Vaizdas:Karte_baikal2.png|thumb|265px|Baikalas žemėlapyje]]
'''Baikalas''' ({{ru|Озеро Байкал}}) – ežeras [[Rusija|Rusijoje]] (Buriatijoje ir [[irkutsko sritis|Irkutsko srityje]]) teritorijoje, pietinėje vidurio [[Sibiras|Sibiro]] dalyje. Įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

Plotas 31 500 km², ilgis 636 km, didžiausias plotis 79,4 km, didžiausias gylis 1642 m, vidutinis gylis 730 m, tūris 23 tūkst. km³<ref name="vle">{{VLE|II||Rimantas Krupickas|Baikalo ežeras}}</ref>. Tai didžiausias gėlavandenis [[Azija|Azijos]] ir giliausias [[Žemė]]s ežeras, kuriame yra apie penktadalis pasaulio paviršinio gėlo vandens. Taip pat vienas iš geologiškai seniausių ežerų (amžius apie 25-30 mln. metų).

== Etimologija ==
[[Vaizdas:Baikal sea.png|thumb|left|Schematinis Semiono Remezovo žemėlapis, ~1699–1701 m.]]
Labiausiai tikėtina, kad pavadinimas kilo iš [[jakutai|jakutiškos]] kilmės žodžio ''Baigal'', nors neatmetama ir kilmė iš [[tiurkų kalbos|turkų kalbos]] žodžių ''Bai-Kul'' – „turtingas ežeras“.

[[Mongolija|Mongolai]] šį ežerą vadino ''Baigal Dalai'' – kas išvertus reikštų „didelis ežeras“, [[evenkai]] – ''Lamu'', [[buriatai]] – ''Baigal-Nuur'', [[kinai]] – ''Beihai'' („Šiaurinis ežeras“).

Dėl savo formos Baikalas dar vadinamas „''Mėlynąja Sibiro akimi''“, dėl gamtinių turtų „''Sibiro perlu''“.

== Susiformavimas ==
Baikalas yra vienas seniausių pasaulio ežerų. Geologai mano, kad ežeras pradėjo formuotis vėlyvajame [[Paleogenas|paleogene]], maždaug prieš 25-30 mln. m., dėl tektoninių plokščių sąveikos. Manoma, kad iki Baikalo ežero čia buvo ne tokia gili ir plati upės vaga, jungusi mažesnius atskirus ežerus. Vientisu ežeru Baikalas tapo vėlyvojoje [[Pliocenas|plioceno]] epochoje, ankstyvajame kvartero periode.<ref>{{Cite web | title = Baikal Web World - formation of Lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalorigin/baikalformation.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313235726/http://www.bww.irk.ru/baikalorigin/baikalformation.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref>

Ežeras stūkso aktyvioje seisminėje zonoje, todėl čia dažni stiprūs žemės drebėjimai. [[1862]] m. dėl požeminių smūgių apie 200 km² plotas paniro į 2 m gylį, sudarydamas Provalo įlanką (viena didžiausių Baikalo įlankų).<ref>{{Cite web | title = Geology of the lake Baikal | work = irkutsk.org | date = 2006-01-18 | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.irkutsk.org/baikal/geology.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160304215822/http://www.irkutsk.org/baikal/geology.htm | archivedate = 2016-03-04 | url-status=live }}</ref>

== Geografija ==
[[Vaizdas:Baikal.A2001296.0420.250m-NASA.jpg|thumb|200px|right|Baikalo ežeras iš kosmoso, spalio mėnuo]]
[[Vaizdas:DEM Baikal lake.png|thumb|left|Topografinis Baikalo vaizdas]]
[[Vaizdas:SelengaDelta.JPG|thumb|left|Selengos, didžiausio Baikalo intako, delta]]
Baikalas iš visų pusių yra apsuptas kalnų. Pietvakariuose – Primorės kalnai, vakaruose – Primorės kalnagūbris, šiaurės vakaruose – Baikalo kalnagūbris, šiaurės rytuose – Barguzino kalnagūbris, rytuose – Ulan Burgasio kalnai, pietuose – Chamar Dabano kalnagūbris.<ref>{{Cite web | title = Baikal Lake Map | work = Way to Russia Guide | url = http://waytorussia.net/Baikal/Maps/Baikal.jpg | archiveurl = https://web.archive.org/web/20070927040550/http://www.waytorussia.net/Baikal/Maps/Baikal.jpg | archivedate = 2007-09-27 | url-status=dead| access-date = 2016-12-10 }}</ref> Žemumos yra tik prie į ežerą įtekančių upių žiočių. Ežerą iš pietvakarių juosia [[Transsibiro geležinkelis]], [[Baikalo aplinkinis geležinkelis|Baikalo aplinkinio geležinkelio]] dalis.

Ežeras yra pailgos, išlenktos į pietryčius formos.

Nuomonė apie salų kiekį ežere skirtinga, suskaičiuojama nuo 22 iki 30 salų. Didžiausia yra [[Olchono sala]] (730&nbsp;km²), esanti arčiau ežero vakarinio kranto ir atskirianti įlanką, vadinamąją Mažąją jūrą. Tai buvo ir lietuvių tremties vieta. Kitos paminėtinos – Uškano salynas, susidedantis iš Didžiosios, Ilgosios, Siaurosios ir Apvaliosios Uškano salų.<ref>{{Cite web | title = Baikal Adventures - Ushkany Islands, Baikal Seal, Holy Nose Peninsula, Chivyrkuiski and Barguzinski Bay | work = baikaladventures.com | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.baikaladventures.com/eng/where/baikal1.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160624190540/http://www.baikaladventures.com/eng/where/baikal1.htm | archivedate = 2016-06-24 | url-status=live }}</ref>

Iš rytų kranto išsikiša Sviatoj Noso pusiasalis sudarydamas Barguzino ir Čivyrkujo įlankas. Dar viena didesnė įlanka yra Provalo.

Į Baikalą suteka iki 336 upių. Didžiausios jų yra [[Selenga]], [[Barguzinas]], [[Aukštutinė Angara]], Turka. Išteka tik viena upė – [[Angara]], dešinysis Jenisiejaus intakas.

Vanduo šviesiai žalios spalvos, labai skaidrus. Vandens horizontas yra 456 m aukštesnis už pasaulinio vandenyno lygį.<ref name="vle"/> Vandens temperatūra kinta tik paviršiniuose sluoksniuose, giliau 250 m ji laikosi 3,5-3,7&nbsp;°C ribose. Užšąla ežeras lėtai ir vėlai, tarp gruodžio 21 ir sausio 16 d. Ledas susidaro labai kietas ir storas (0,7-1,3 m storio).

=== Klimatas ===
Baikalo klimatas yra švelnesnis, negu jį supančios teritorijos. Žiemą temperatūra nukrenta iki vidutiniškai – 25&nbsp;°C, o vasarą vidutinė temperatūra būna 17&nbsp;°C. Ežero paviršius užšąla sausį, ledo storis, priklausomai nuo vietos, 80–110 cm, atitirpsta gegužės (kartais birželio) mėnesį. Metinis kritulių kiekis siekia 450 mm.

Dėl ypatingos geografinės padėties (pailgos formos, iš visų pusių ribojamo kalnais) ir temperatūrų skirtumo (tarp žemės ir vandens temperatūrų skirtumas rudenį gali siekti 1-4&nbsp;°C), kuris sukelia slėgio kaitą, Baikalo ežere susidaro daug įvairių vėjų (suskaičiuojama iki 30 vardų, nors dažnai vėjas yra vadinamas keletu vardų). Stipriausi vėjai pučia rudenį (58 iš 100 būna stiprių vėjų dienos), pasiekdami 18–20 m/s greitį, tai Baikale sukelia iki 3 m aukščio bangas. Žinomiausi vėjai: ''Viršutinis'', ''Kultukas'', ''Kalnų'', ''Barguzino'', ''Sarmos'', ''Selengos''.<ref>{{Cite web | title = Baikal Web World - Winds and Waves of lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalclimate/baikalwinds.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313235421/http://www.bww.irk.ru/baikalclimate/baikalwinds.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref>

== Biologija ==
[[Vaizdas:Omul Fish.jpg|thumb|right|Rūkyti omuliai paruošti pardavimui, Baikalo simboliu tapusi žuvis]]
[[Vaizdas:Baikal seal 200507 hakone japan.JPG|right|thumb|Baikalo ruonis]]

=== Fauna ===
Ežere ir jo apylinkėse aptinkama apie 1200 skirtingų gyvūnų rūšių iš kurių apie 60 % yra [[endemikas|endemikai]]. Vandens gyvūnai Baikalo ežere yra įvairūs ir neįprasti, kaip [[Baikalinis ruonis|baikaliniai ruoniai]], [[Omulis|omuliai]] (''Coregonus autumnalis migratorius''), [[gėlavandeniai kūjagalviai]], [[skaidriosios plernės]], [[baikalinės plernės]] ir kt. Randama pinčių rifai, 255 rūšys [[Šoniplaukos|šoniplaukų]], 147 rūšys [[Pilvakojai|pilvakojų]] ir 80 [[Plokščiosios kirmėlės|plokščiųjų kirmėlių]] rūšių. Plaukioja tankūs mažų [[Vėžiagyviai|vėžiagyvių]] (''Epischura baicalensis'') debesys, sudarantys apie 96 % viso zooplanktono. Gilios hidroterminės angos pritraukia keistų, niekur kitur nematytų gyvūnų rūšių.

Miškuose, aplink Baikalą, veisiasi dažnesnės rūšys.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - Lake Baikal Wildlife | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalfauna/baikalwildlife.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160515011309/http://www.bww.irk.ru/baikalfauna/baikalwildlife.html | archivedate = 2016-05-15 | url-status=live }}</ref> Šiauriniams Baikalo krantams, kaip, pavyzdžiui, Barguzino draustiniui, būdingi taigos gyvūnai, iš viso 39 rūšys žinduolių: [[Šiaurinė pika|šiaurinės pikos]] (''Ochotona hyperborea''), [[Azijinis burundukas|azijiniai burundukai]] (''Eutamias sibiricus''), [[Švilpikai|pilkieji švilpikai]] (''Marmota baibacina''), [[Voverė skraiduolė|voverės skraiduolės]] (''Pteromys volans''), [[Rudoji lapė|rudosios lapės]] (''Vulpes vulpes''), [[Rudasis lokys|rudieji lokiai]] (''Ursus arctos''), [[Šermuonėlis|šermuonėliai]] (''Mustela erminea''), [[Žebenkštis|žebenkštys]] (''Mustela nivalis''), [[Altajinė žebenkštis|altajinės žebenkštys]] (''Mustela altaica''), [[Sibirinis šeškas|Sibiriniai šeškai]] (''Mustela sibirica''), [[Ūdra|ūdros]] (''Lutra lutra''), [[Sabalas|sabalai]] (''Martes zibellina''), [[Ernis|erniai]] (''Gulo gulo''), Sibirinės [[Kabarga|kabargos]] (''Moschus moschiferus''), Sibiro [[taurusis elnias|taurieji elniai]] (''Cervus elaphus sibiricus''), [[Briedis|briedžiai]] (''Alces alces''), [[Šiaurinis elnias|šiauriniai elniai]] (''Rangifer tarandus'') ir kt.

Suskaičiuojama iki 261 paukščių rūšių: [[Sibirinė gervė|sibirinės gervės]] (''Grus leucogeranus''), [[Karališkasis erelis|karališkieji ereliai]] (''Aquila heliaca''), [[griežlė]]s (''Crex crex''), [[Jūrinis erelis|jūriniai ereliai]] (''Haliaeetus albicilla''), [[Kurtinys|kurtiniai]] (''Tetrao urogallus'') ir kt. Kasmet peri 138 000 [[Antiniai|antinių]] šeimų, 5-7 milijonai pelkių ir vandens paukščių praskrenda virš Selengos deltos.

=== Flora ===
Ežero krantai yra apaugę spygliuočių miškais. Baikalo ekosistemoje aptinkama 1085 augalų rūšių iš kurių apie 40 % yra endemikai. Kaip ir gyvūnai, augalai yra prisitaikę prie atšiauraus taigos klimato.<ref>{{Cite web | title = Plants of the lake Baikal | work = irkutsk.org | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.irkutsk.org/baikal/plants/page_01.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160415182552/http://www.irkutsk.org/baikal/plants/page_01.htm | archivedate = 2016-04-15 | url-status=live }}</ref>

== Istorija ==

=== Priešistorė ===
Žmogus prie Baikalo apsigyveno seniai, kaip rodo archeologiniai kasinėjimai – jau akmens amžiuje, daugiau nei prieš 100 tūkstančių metų. Pastoviai apsigyventa prieš 25 tūkst. metų, tam įtakos turėjo patogi aplinka: gėlas vanduo, daug medžiojamų gyvūnų, kuras (apsiginti nuo šalčio). Manoma, kad turėjo primityvius kalendorius, religines apeigas. Aptinkama [[neolitas|neolito]] kapavietės, sienų piešiniai.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - Archaeological sites of Lake Baikal | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalarchaeology.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160313234030/http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalarchaeology.html | archivedate = 2016-03-13 | url-status=live }}</ref>

=== Tyrinėjimai ===
[[Sibiras]] ilgam buvo neįdomi ir nesvarbi vieta tyrinėtojams, bei keliautojams, tai lėmė sunkus priėjimas ir atšiaurus klimatas. Pirmoji rusų ekspedicija pasiekusi Baikalo ežerą buvo [[xVII amžiaus 5-as dešimtmetis|1643]] m., jai vadovavo Kurbatas Ivanovas. Po ketverių metų – [[xVII amžiaus 5-as dešimtmetis|1647]], vykusiai ekspedicijai vadovavo Vasilijus Kolesnikovas. Šios dvi kelionės praturtino žinias apie Baikalą, jo šiaurines apylinkes, jų metu buvo įkurtas Verchneangarsko fortas.

Pirma mokslinė ekspedicija įvyko [[1723]]–[[1724]] metais, caro [[Petras I|Petro I]] pavedimu. Kelionės metu buvo sužinota naujų faktų apie apylinkių gyventojus ir gamtą.<ref>{{Cite web | title = Baikal World - History of Lake Baikal explorations | work = bww.irk.ru | accessdate = 2016-12-10 | url = http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalexplorations.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160211074134/http://www.bww.irk.ru/baikalhistory/baikalexplorations.html | archivedate = 2016-02-11 | url-status=live }}</ref>

Paminėtina ir lietuvių kilmės keliautojo [[Jonas Čerskis|Jono Čerskio]] [[1877]]–[[1880]] m. kelionė, kurios metu geografas tyrė Baikalo krantus, sudarė pirmąjį jo geologinį žemėlapį.

[[Transsibiro geležinkelis]], pastatytas ~ 1898 (linija iki Baikalo ežero), labai pagyvino susidomėjimą Baikalu, jo tyrinėjimą, bei kolonizaciją.

Naujas tyrinėjimų etapas prasidėjo, kai pirmą kartą buvo padaryta spalvota Baikalo nuotrauka iš kosmoso, [[1976]] metais.

== Ekologija ==
[[Vaizdas:Baikal-Russia.A2002224.0430.250m.jpg|thumb|200px|Miškų gaisrai į šiaurę nuo Baikalo]]

=== Apsauga ===
Šiaurės rytinėje dalyje [[1916]] m. įkurtas [[Barguzino draustinis]], pirmasis gamtos rezervatas Baikalo pakrantėje. [[1969]] pietinėje dalyje įkurtas [[Baikalo draustinis]]. [[1986]] m., šiaurės vakaruose įkurtas Baikalo – Lenos gamtos rezervatas, Užbaikalės nacionalinis parkas rytuose ir Pabaikalės nacionalinis parkas pietvakariuose. [[1994]] m. Selengos upės delta (12 100 ha) įtraukta į Ramsaro vietovių sąrašą.

Baikalo ežeras pripažintas viena unikaliausių ekosistemų pasaulyje ir [[1996]] m. įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

=== Baikalo popieriaus gamykla ===
Baikalo popieriaus gamykla buvo pastatyta [[1966]] metais (tada tai buvo karo pramonės fabrikas). Šios gamyklos [[chloras|chloro]] (skirto balinti popierių) ir [[dioksinas|dioksino]] (per metus ~ 135–175&nbsp;kg) junginiai patenka į ežerą, kenkdami visai Baikalo ekosistemai.

Gamtosaugininkai yra susirūpinę dėl šios gamyklos padarinių aplinkai, buvo pasiūlymų uždaryti fabriką, tačiau 3000 gamyklos darbuotojų liktų be darbo. Todėl dabar siekiama į fabriką įdiegti technologiją, kuri nenaudotų ar naudotų mažiau dioksino turinčių junginių. Šis problemos sprendimas kainuotų 600 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>{{Cite web | title = Foreign investment in Russia's pulp and paper industry | work = profundo.nl | url = http://www.profundo.nl/english/publications/russianpaper2.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20071021140224/http://www.profundo.nl/english/publications/russianpaper2.html | archivedate = 2007-10-21 | url-status=dead| access-date = 2007-05-30 }}</ref>

=== Naftotiekis ===
2006 metų balandžio mėnesį buvo numatyta tiesti „Transneft“ naftotiekį einantį šalia Baikalo ežero (kai kur tik 800 m atstumu), pastačius naftotiekį šioje aktyvioje [[Seismologija|seisminėje]] zonoje kiltų rizika naftos nutekėjimui.

Protestų bangai augant [[Rusija|Rusijos Federacijos]] prezidentas [[Vladimiras Putinas]] „patarė“ pakreipti naftotiekio statybą toliau į šiaurę, aplenkiant Baikalo ežerą.<ref>{{Cite web | title = Bitter row over Siberia oil route | work = news.bbc.co.uk | date = 2006-04-27 | accessdate = 2016-12-10 | url = http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4950448.stm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160307185825/http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4950448.stm | archivedate = 2016-03-07 | url-status=live }}</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{UNESCO|754}}

* [http://www.bww.irk.ru www.bww.irk.ru] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061107104400/http://www.bww.irk.ru/ |date=2006-11-07 }}
* [http://www.livinglakes.org/baikal www.livinglakes.org/baikal] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070531200029/http://www.livinglakes.org/baikal/ |date=2007-05-31 }}
* [http://www.irkutsk.org/baikal www.irkutsk.org]
* [http://www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20050314124835/http://www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html |date=2005-03-14 }}
* [http://www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070610200246/http://www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm |date=2007-06-10 }}
* [http://www.spauda.lt/history/russian/baikala.htm Baikalas ir jo apylinkės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091201062422/http://www.spauda.lt/history/russian/baikala.htm |date=2009-12-01 }}
* [http://www.spauda.lt/history/russian/baikal.htm Baikalas ir jo paslaptys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090428043115/http://www.spauda.lt/history/russian/baikal.htm |date=2009-04-28 }}
* [http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=233:glaciers-and-meltwater-flux-to-lake-baikal-during-the-last-glacial-maximum&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 Eduard Y. Osipov ., Oleg M. Khlystov. Glaciers and meltwater flux to Lake Baikal during the Last Glacial Maximum // Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology 294 (2010) 4–15.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171012050311/http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=233:glaciers-and-meltwater-flux-to-lake-baikal-during-the-last-glacial-maximum&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 |date=2017-10-12 }}

{{UNESCORusija}}
{{verta}}

[[Kategorija:Sibiras]]
[[Kategorija:Rusijos ežerai]]