Peržiūrėti šaltinį Aušrinė

{{otheruses}}
{{Baltų religija}}

'''Aušrinė''' (''Aušros deivė, Dangaus deivė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė'') [[lietuvių mitologija|lietuvių mitologijoje]] – Aušrinės [[žvaigždė]]s ([[Venera (planeta)|Veneros]]) [[deivė]], kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele. Senovės lietuviai Aušrinę siejo su [[grožis|grožiu]], jaunyste, [[sveikata]].<ref>{{VLE|2||[[Gintaras Beresnevičius]]}}</ref>

Aušra pirmoji apšviečia [[dangus|dangų]], išsklaido [[tamsa|tamsą]]. Pagal rytinę ir vakarinę žvaigždes ūkininkai pradėdavo ir baigdavo darbus.

== Lietuvių tautosakoje ==
Aušrinė tautosakoje susijusi su [[Saulė (mitologija)|Saule]], uždega jai [[rytas|rytais]] šviesą. Laikoma Saulės dukra.<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas. – Vilnius: Vaga, 1999. – 273 p.</ref> Aušrinė ir jos sesuo [[Vakarinė]] vaizduojamos mergelėmis. Aušrinė kartu su Vakarine patarnaudavo Saulei ir jos vyrui [[Mėnulis (mitologija)|Mėnuliui]]: Aušrinė kūrė [[ugnis|ugnį]], nešė [[vanduo|vandenį]], virė [[sriuba|sriubą]], rytais nušviesdavo Saulei kelią, Vakarinė klojo Saulei patalą.<ref>{{ESBE|2A|006/6555|Аушрине}}</ref> Toks siužetas užfiksuotas Liudviko Rėzos užrašytoje dainoje:
<poem><i>
Miela Saulyte, Dievo dukryte,
Kas rytais vakarėliais
Prakūrė tau ugnelę?
Tau klojo patalėlį?
Aušrinė, Vakarinė:
Aušrinė ugnį prakūrė,
Vakarinė
patalą klojo…
</poem></i>

Tyrinėtojai linkę manyti, kad Aušrinė ir Vakarinė lietuvių tradicijoje laikytos skirtingomis žvaigždėmis, nors nemaža pavyzdžių, kur jiedvi gretinamos arba tapatinamos.<ref name="tautosmenta17">[[Dainius Razauskas]]. [http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_BMVJ_LK_2011_6.pdf Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių: AUŠRINĖ (ir VAKARINĖ)]. ''[[Liaudies kultūra]]'', 2011, Nr. 6 (141), p. 17–25.</ref>

[[Algirdas Julius Greimas]] bandė nustatyti Aušrinės šeimą, jos pusbroliu laikė [[Auštrinis|Auštrinį]]. Greimas tapatina Aušrinę su tautosakoje minima Marių Merga. Jis daro išvadą Aušrinę turėjus savo bandą ir galėjus pasireikšti „jūros kumelės“ pavidalu. Aušrinė daugelyje baltų ir slavų tekstų vadinama karalaite, jos papuošalai – žvaigždės, [[rasa]]. Tautosakoje minimą Aušrinės tarną A. J. Greimas
laiko Aušrinės karvių [= žvaigždžių?] piemeniu, kasryt genančiu jas „per mares (dangų) į ganyklas“.<ref>Algirdas Julius Greimas. ''Tautos atminties beieškant''; Apie dievus ir žmones. Vilnius: Mokslas–Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1990.</ref> [[Pranė Dundulienė]] ir [[Jonas Vaiškūnas]] Aušrinės tarnu laiko [[Merkurijus (planeta)|Merkurijaus planetą]].<ref>Jonas Vaiškūnas. Lietuvių liaudies žinios apie žvaigždes // ''Romuva'', 1997, Nr. 3.</ref> [[Vladimiras Toporovas|Vladimiro Toporovo]] teigimu, Aušrinė galėjo būti dangiškoji [[Perkūnas|Perkūno]] partnerė. Pasak [[Norbertas Vėlius|Norberto Vėliaus]], Aušrinė yra dangiškasis binarinių opozicijų mediatorius: Danguje priešpriešą naktis–diena atitinka mėnulis–saulė, nes mėnulis šviečia naktį, o saulė – dieną. Vidurinysis šios priešpriešos narys, yra Venera – Vakarinė ir Aušrinė, kuri vakare pirmiausia pasirodo, o ryte vėliausiai prapuola, tarsi sujungia naktį su diena, mėnulį su saule.<ref>Norbertas Vėlius. Velnias ir Aušrinė // ''Lietuvos mokslas'', 1994, II/1(2).</ref>

Bene žymiausias mitas, susijęs su Aušrine pateiktas [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] užrašytoje dainoje:<ref>[https://www.xn--altiniai-4wb.info%2Ffiles%2Fliteratura%2FLG00%2FLiudvikas_R%25C4%2597za._Lietuvi%25C5%25B3_liaudies_dainos.LG6000.pdf&usg=AOvVaw3FNDXi8XvaAEjQJtyl_Qh2]</ref>
<poem><i>
Mėnuo saulužę vedė
Pirmą pavasarėlį.
Saulužė anksti kėlės,
Mėnužis atsiskyrė.
Mėnuo viens vaikštinėjo,
Aušrinę pamylėjo.
Perkūns, didžiai supykęs,
Jį kardu perdalijo.
– Ko saulužės atsiskyrei?
Aušrinę pamylėjai?
Viens naktį vaikštinėjai?
</i>
</poem>

Panašus siužetas randamas ir [[baltarusiai|gudų]] liaudies dainose. Šis įvaizdis siejamas su astronominiu reiškiniu, kai Mėnuliui leidžiantis ryte ir šviečiant Aušros žvaigždei pateka Saulė. Po šitokios dangaus šviesulių sandūros Mėnuo ima dilti. Liaudyje tada sakoma, kad Saulė sugauna Mėnulį su Aušrine ir jį daužo, dalina, pagauna. Toks metas dar vadinamas „padaužais“.<ref name="tautosmenta17"/>

== Sąsajos ==
Aušros žvaigždė – labai svarbus [[simbolis]] daugelio tautų mitologijoje. Dažniausiai įsivaizduojama kaip graži mergelė. Indoeuropiečių pasaulėvaizdyje Aušra dažnai siejama su [[karvė|karve]] – taip vadinama senovės indų deivė [[Ušasė]] („Aušra“), o pačios karvės – „aušrinėmis“. Artimuosiuose Rytuose su Aušra visųpirm sieta deivė [[Ištar]], kurios ženklas – [[pentagrama]]. Pagal romėnų aušros deivę [[Venera (mitologija)|Venerą]] astronomijoje pavadinta ir pati planeta. Latvių mitologijoje aušrinę atstovauja vyriškas dievaitis [[Auseklis (mitologija)|Auseklis]], o prūsiškai Aušros žvaigždė vadinama *''Deinainā''.

[[Krikščionybė|Krikščioniškame]] pasaulėvaizdyje Aušrinės įvaizdį perima [[Šv. Marija]],<ref name="tautosmenta17"/> ypač jos hipostazė – Jūrų Žvaigždė (''Stella Maris'').

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Lietuvių dievai]]