Peržiūrėti šaltinį Aukštieji Himalajai

{{Kalnynas
 | Foto = Himalaya 85.30820E 32.11063N.jpg
 | Šalis = [[Indija]], [[Nepalas]], [[Butanas]], [[KLR]] ([[Tibetas]])
 | Aukščiausi kalnai = [[Everestas]], [[Gangkhar Puensum]], [[Kančendžanga]], [[Nanga Parbat]] ir kt.
 | Kalnagūbriai = [[Zanskaro kalnagūbris|Zanskaro]], kt.
 | Upės = [[Mahakali]], [[Gangas]], [[Džamna]], [[Manasas]], [[Tista]], [[Torsa]], [[Narajani]] ir kt.
 | Ežerai = 
 | Uolienos =
 | Ilgis = 2400
 }}
'''Aukštieji Himalajai''', '''Didieji Himalajai''' – [[Himalajai|Himalajų]] kalnų sistemos gamtinė zona, kalnų grandinė, viena iš trijų pagrindinių juostų, esanti arčiausiai [[Tibeto plynaukštė]]s. Tai – aukščiausias pasaulio kalnagūbris, kur vidutinis aukštingumas yra 6000 m.

Iš pietų juos juosia [[Mahabharatos kalnagūbris]] ir „vidurio kalvų“ regionas, kuriame aukštingumas svyruoja tarp 1200–2400 m. Šiaurėje Aukštieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukštę, taip vadinamą [[Trans-Himalajai|Trans-Himalajų]] gamtinę zoną. Grandinė tęsiasi nuo [[Indas|Indo]] vakaruose iki [[Bramaputra|Bramaputros]] upės rytuose. Jų ilgis yra apie 2400 km.

Aukštųjų Himalajų kalnynas beveik sutampa su [[KLR|Kinijos]] pietvakarine siena, kartu praeidamas pro [[Indija|Indijos]] [[Džamu ir Kašmyras|Džamu ir Kašmyro]], [[Himačal Pradešas|Himačal Pradešo]], [[Utarakhandas|Utarakhando]], [[Nepalas|Nepalo]], [[Sikimas|Sikimo]] (Indija), [[Butanas|Butano]] ir [[Arunačal Pradešas|Arunačal Pradešo]] (Indija) teritorijas.

== Kalnagūbriai ir kalnai ==
Visa Aukštųjų Himalajų sistema skirstoma į šešias atkarpas, administruojamas skirtingų valstybių (ar valstijų), kurių ribas dažniausiai žymi svarbiausios upės:
* '''Vakarų (Pandžabo) Himalajai''' – Vakaruose Himalajai atsiremia į [[Karakorumas|Karakorumą]], vakariausiai esantis žymus Himalajų kalnas yra [[Nanga Parbat]] (Pakistano kontroliuojamoje teritorijoje). Pirmoji Himalajų atkarpa prasideda nuo [[Indas|Indo]] upės ir tęsiasi iki [[Satledžas|Satledžo]]. Administruojama Indijos (Džamu ir Kašmyro), šiauriausia dalis kontroliuojama [[Pakistanas|Pakistano]]. Šiai atkarpai būdinga tai, kad greta eina du kalnagūbriai: pagrindinis Himalajų kalnagūbris ir [[Zanskaro kalnagūbris]] rytuose. Tarp jų įsiterpę keli dideli slėniai.
* '''Gharvalio Himalajai''' – tęsiasi nuo Satledžo iki [[Mahakali]] upės. Administruojamas Indijos (Himačal Pradešo ir Utarakhando). Šioje atkarpoje, kaip ir Pandžabo Himalajuose, greta pagrindinio kalnagūbrio yra Zanskaro kalnagūbris. Atkarpos aukščiausia viršūnė yra [[Nanda Devi]] (7816 m).
[[Vaizdas:Himalayas.jpg|thumb|200px|left|Centrinių Himalajų aukščiausios viršūnės (vaizdas iš Tibeto pusės)]]
[[Vaizdas:Kangchenjunga.JPG|thumb|200px|Kančendžunga]]
* '''Centriniai (Nepalo) Himalajai''' – pati sudėtingiausia ir aukščiausia Himalajų atkarpa, pasidedanti ties Mahakali (kartu tai ir Nepalo vakarinė siena) ir pasibaigianti ties [[Tamuras|Tamuro]] upe. Administruojama Nepalo valstybės. Ją sudaro apie 20 atskirų kalnagūbrių, vadinamų „himaliais“. Atkarpoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas – [[Everestas]] (8,848), ir kitos viršūnės: [[Lotsė]], [[Makalu]], [[Čo Oju]], [[Dhaulagiris]], [[Manaslu]], [[Anapurna]] ir kitos.
* '''Sikimo Himalajai''' – trumpa atkarpa nuo Tamuro iki [[Čumbi slėnis|Čumbi slėnio]]. Administruojama Indijos Sikimo valstijos. Čia aukščiausia viršūnė yra [[Kančendžanga]] (8598 m).
* '''Butano Himalajai''' – tęsiasi nuo Čumbi slėnio iki [[Manasas|Manaso]] upės. Administruojamos Butano valstybės. Aukščiausios viršūnės yra [[Kula Kangri]] ir [[Gangkhar Puensum]]as.
* '''Rytų (Asamo) Himalajai''' – tęsiasi tarp Manaso ir [[Brahmaputra|Brahmaputros]]. Nors ir vadinami Asamo vardu, yra administruojami Indijos Arunačal Pradešo valstijos. Žemiausia Himalajų atkarpa. Ryčiausia svarbi Himalajų viršūnė yra [[Namča Barva]] (7756 m), ties kuria [[Brahmaputra]] daro staigų posūkį į pietus.
[[Vaizdas:Panoramic view of the Himalayas from Kausani, Uttarakhand.jpg|centre|1000px|thumb|<center>Gharvalio Himalajų peizažas</center>]]

== Gamta ==
[[Vaizdas:Valley of flowers uttaranchal full view.JPG|thumb|200px|Gėlių slėnio nacionalinis parkas]]
Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.) klimato juostos. Ištisus metus temperatūra laikosi žemiau nulio. Klimatas ypač atšiaurus, amžinas įšalas, [[ledynai]] (bendras jų plotas – 33 tūkst kv. km.). Aukštuosiuose Himalajuose, maitinamos šų ledynų, prasideda daugybė upių, kurių visos teka į [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinentą]].

Augalija ir gyvūnija labai skurdi. Žemiausiose teritorijose auga tam tikra aukštikalnių augalija. Vasarą čia iš žemumų migruoja [[snieginis leopardas|snieginiai leopardai]].

Dėl unikalios gamtos regione įkurta labai daug nacionalinių parkų ir draustinių. Tarp jų yra Didžiųjų Himalajų, Pušų slėnio (Himačal Pradešas), Gongotrio, Nanda Devi, Gėlių slėnio (Utarakhande), Šei Poksundo, Anapurnos, Manaslu, Langtango, Sagarmathos, Makalu Baruno, Kančendžungos (Nepalas) ir kiti nacionaliniai parkai. Kai kurie jų paskelbti pasaulio paveldu.

Regionas yra plačiai naudojamas turizmui, pirmiausia alpinizmui, nors kai kuriose šalyse ši veikla yra apribota dėl pasienio demarkacijos nesutarimų (jie egzistuoja tarp KLR ir Butano, taip pat tarp KLR ir Indijos Arunačal Pradeše). Geriausiai Aukštųjų Himalajų turizmą vysto [[Nepalas]], administruojantis aukščiausias pasaulio viršūnes.

== Gyventojai ==
{{Regionasd
 | Spalva = #FF6347
 | Tipas = Tibeto regionas
 | Pavadinimas = Aukštieji Himalajai
 | Foto = Ki Monastery.jpg
 | Šalis = [[Indija]], [[Nepalas]], [[Butanas]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[bhotijai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = 
 | Miestai = 
 | Žemėlapis = AHimalaju regionas.png
 | Sąrašas = Tibeto ist. regionai ir provincijos:<br>[[U-cangas]], [[Amdo]], [[Khamas]], [[Čangtangas]], [[Ladakas]], [[Ngaris]], [[Aukštieji Himalajai|A. Himalajai]], [[Sikimo karalystė|Sikimas]], [[Butanas]], [[Monjulas]]
 }}
[[Vaizdas:Dzo pair.jpg|thumb|200px|left|Dzo]]

=== Buitis ===
Aukštųjų Himalajų teritorija kaip kultūrinis regionas [[nepalų kalba]] dažnai vadinama '''Parbat'''. Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m., nors ir retai, dar yra gyvenama, ir tai yra viena atšiauriausių žmogaus gyvenamų teritorijų.

Gyvenimas yra įmanomas tik slėniuose tarp kalnų, kuriuose yra pusiau dirbamos žemės. Čia auginamos šalčiui ir aukštikalnių orui atsparios kultūros, pirmiausia [[miežis]], tačiau dėl žemės nederlingumo tik reti slėniai gali užsiauginti pakankamai. Visas ūkis paremtas gyvulininkyste: čia auginami [[jakas|jakai]] ir aukštikalnėms atsparūs jų mišrūnai ([[dzo]]).
[[Vaizdas:Zanskar Lingshed circumambulation.jpg|thumb|200px|left|Aukštikalnių bhotijai (zanskariai)]]

=== Kultūra ===
{{main|bhotijai}}
Istoriškai regionas buvo labai svarbus kaip Tibeto ir Indijos civilizacijų riba, per kurią buvo vykdoma gyvybiškai svarbi prekyba tarp Tibeto plynaukštės ir Indijos subkontinento. Šios prekybos dėka per Aukštuosius Himalajus buvo atrasta daugybė kalnų perėjų, žinomų, kaip ''la''. Ir dabar šios perėjos jungia atskiras valstybes, per jas eina svarbiausi keliai tarp Kinijos ir Indijos, kurie ilgą laiką dėl šių dviejų valstybių konflikto buvo uždaryti<ref>http://bameduniya.tripod.com/tradingroutes.html</ref>.

Visas Aukštųjų Himalajų regionas yra įtakotas [[Tibetas|Tibeto civilizacijos]]. Nuo VII a., konsoliduojantis budistinei Tibeto kultūrai ir valstybei, [[tibetiečiai]] kolonizavo Aukštuosius Himalajus, vietiniams gyventojams skleisdami kultūrą ir apgyvendindami šias atšiaurias teritorijas. Tokie tibetiečių palikuonys bendrai žinomi kaip [[bhotijai]], jie puoselėja Tibeto kultūrą, iš kitų Himalajų tautų (gyvenančių „vidurio kalvose“) išsiskiria religija: išpažįsta [[Tibeto budizmas|Tibeto budizmą]] ir [[bonas (religija)|boną]].

=== Svarbiausi slėniai ===
Nepaisant bendrų kultūrinių bruožų, Aukštųjų Himalajų gyventojai gyvena atskirtuose kalnų slėniuose, dėl ko šių mažų bendruomenių kultūros ir kalbos izoliavosi – praktiškai kiekvienas slėnis turi atskirą kalbą, kuri dažnai vadinama slėnio vardu.
[[Vaizdas:Nako_Lake_and_Nako_Village,_Himachal_Pradesh.jpg|thumb|200px|left|Gyvenamas slėnis kalnuose]]
Svarbiausi Aukštuosiuose Himalajuose kalnų slėniai ir tautelės yra:
* Džamu ir Kašmyre: Suru, Dras (purikai), Zanskaras (zanskariai)
* Himačal Pradeše: Spitis, Lahulis, Bhagiratis (džadhai)
* Utarakhande: Mana, Niti (marčai, tolčai), Džoharas (džohariai), Darma (darmaniai), Vijas (bjansiai), Čauda (čaudansiai), Mahakali (rangkai)
* Nepale: Humla (humlai), Dolpo (dolpai), [[Mustangas (Nepalas)|Mustangas]] (lovai, seke), Kali Gandaki (thakaliai, čantjaliai), Nar (nar phu), Manangas (manangbai), Buru Gandaki (nubri, ghale), Šiar Khola (tsumai), [[Helambu]] (Helambu [[šerpai]]), [[Langtangas]] ([[tamangai]], [[kjerungai]]), [[Džiri]] ([[džireliai]]), [[Khumbu]] ([[šerpai]]), [[Aruno slėnis|Arunas]] ([[jamphu]], [[naaba]]), [[Tamuro slėnis|Tamuras]] ([[valungbai]], [[thudamai]])
* Sikime: [[Čumbi]] ([[gromai]])
* Butane: Laja ([[lajapai]]), [[Lunana]] ([[lunanapai]])
* Arunačal Pradeše: [[Tavangas]] ([[monpai]])

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{Aukštųjų Himalajų slėniai}}
[[Kategorija:Aukštieji Himalajai| ]]