Peržiūrėti šaltinį Augalija

'''Augalija''' – augalų bendrijų ([[Fitocenozė|fitocenozių]]) visuma, susidaranti tam tikroje teritorijoje. Jei vertinama tiriamame plote egzistuojančių skirtingų augalų [[taksonas|taksonų]] (dažniausiai [[Rūšis|rūšių]]) visuma, jai pavadinti naudojama sąvoka [[flora]].<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. – Vilnius.</ref><ref name=":2">Burrows, Colin J. (1990). Processes of vegetation change. London: Unwin Hyman. p. 1. ISBN 978-0045800131.</ref>
[[Vaizdas:Opal creek old growth 2.JPG|miniatiūra|250px|Mišrieji (plačialapių ir spygliuočių) miškai yra Lietuvai būdingos klimatinio klimakso augalų bendrijos]]

== Augalijos tipai ==

Kiekvienos [[biomas|gamtinės zonos]] augaliją galima priskirti vienam iš trijų tipų: zoninei, azoninei arba ekstrazoninei.

=== Zoninė augalija ===

'''Zoninę''' augaliją nulemia [[klimatas]]. Ten, kur pasireiškia sąlygos, tipiškai būdingos vienai ar kitai gamtinei zonai (temperatūra bei [[krituliai|kritulių]] kiekis), susidaro to klimato sąlygas geriausiai atitinkančios brandžios augalų bendrijos (dar vadinamos '''klimatinio klimakso''' bendrijomis). Joms būdinga per amžius nekintanti rūšių sudėtis.

Lietuvos gamtinės zonos klimatinio klimakso augalų bendrijos yra mišrieji (plačialapių ir spygliuočių medžių) miškai.

=== Azoninė augalija ===
[[Vaizdas:Grikių laukas, Dieveniškių kraštas.JPG|miniatiūra|Grikių laukai – dirbtinės azoninės bendrijos pavyzdys|250px]]
Augalų bendrijos, atitinkančios ne gamtinės zonos klimatą, bet tam tikros vietos (lokalias) sąlygas yra vadinamos '''azoninėmis''' – jos išskiriamos į natūralias arba dirbtines.

* Natūralių azoninių bendrijų augavietes sąlygoja reljefas, dirvožemis ir jo drėkinimo sąlygos. Tai – bendrijos, susidarančios [[Vandens augalai|vandens telkiniuose]], [[pelkė|pelkėse]], įvairiuose [[Smėlynų augalija|smėlynuose]], upių slėniuose ar kitose specifinėse augavietėse. Tokios bendrijos užima nedidelį plotą tarp bet kurios gamtinės zonos klimaksinių bendrijų ir yra vadinamos '''subklimaksinėmis'''.

* Dirbtinės azoninės bendrijos susiformuoja žmogaus ūkinės veiklos dėka, jos yra kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Lietuvai būdingoje miškų zonoje jos įprastai susidaro [[pieva|pievose]], dirbamuose laukuose, priesodybinėse teritorijose. Dėl [[Ekologinė sukcesija|sukcesijos]] tokių bendrijų išlikimas visiškai priklauso nuo žmogaus veiklos.

=== Ekstrazoninė augalija ===

'''Ekstrazonine''' augalija vadinamos gretimos zonos augalijos salelės, esančios kurios nors gamtinės zonos ribose (tai gali būti į miško zoną įsiterpę maži [[stepė|stepių]] augalijos plotai).<ref name=":1">Tupčiauskaitė J., 2012. ''Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai''. – Vilnius.</ref>

== Augalijos reikšmė ekosistemose ==

Augalija yra neatskiriama [[ekosistema|ekosistemų]] dalis. Norint suprasti jos įvairovę, augalų rūšių pasiskirstymą Žemėje, augaliją reikia tirti būtent šiame kontekste.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>

Augalai nėra pasiskirstę tam tikroje teritorijoje atsitiktinai. Jie suformuoja tam tikrus rūšių kompleksus.<ref name=":4">Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. – Vilnius</ref> Visi augalo rūšies individai, kartu augantys viename plote, formuoja [[populiacija|populiacijas]]. Atskirų rūšių populiacijos didesniame (nuo kelių kvadratinių metrų iki kv. kilometro) plote, augdamos vienos šalia kitų, sudaro bendrijas<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>, kurias tiria [[fitosociologija|fitosociologijos]] mokslo šakos specialistai.

Vertindami teritorijoje esančią augaliją, mokslininkai pirma nustato, kokio pobūdžio augalai joje tarpsta, kokių pasigendama. Tada vertinamas aptiktų rūšių populiacijų gausumas, kartais jas priskiriant funkcinėms, [[taksonomija|taksonominėms]] ar [[morfologija (biologija)|morfologinėms]] grupėms.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref> Tokių detalių tyrimų reikia todėl, kad visi ekosistemoje esantys organizmai yra susieti sudėtingais tarpusavio ryšiais.

=== Ekologijos svarba ekosistemose trejopa ===
[[Vaizdas:Anax Imperator 2(loz).JPG|miniatiūra|Laumžirgis nėrimuisi išnaudoja buveinėje esančią augaliją]]

* Didžiojoje Žemės sausumos dalyje (išskiriant tik [[dykuma|dykumas]], pasižyminčias ekstremaliomis temperatūromis) augalija labai akivaizdžiai reprezentuoja savo ekosistemą, todėl augalų rūšių paplitimo, įvairovės įvertinimas gali padėti suprasti, kokios kitos organizmų rūšys stebimoje aplinkoje dominuoja.

* Gyvūnai ir kiti maistinių medžiagų patys pasigaminti negalintys organizmai ([[heterotrofai]]) priklauso nuo jų aplinkoje užaugančios augalijos [[biomasė|biomasės]]. Dėl to, kad augalai fiksuoja Saulės šviesos energiją vykdydami [[fotosintezė|fotosintezę]], jie sudaro daugumos ekosistemų trofinių piramidžių pagrindą.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>

* Floristinė ir fizionominė augalų bendrijos struktūra kartu su kitais aplinkos veiksniais formuoja tam tikros [[buveinė|buveinės]] aplinkos struktūrą, kuri lemia kitų organizmų (pvz., grybų, gyvūnų) pasiskirstymą teritorijoje.<ref name=":4">Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. – Vilnius</ref> Buveinėje organizmai gyvena, auga, dauginasi ir miršta.<ref name=":3">Kent, M., 2012. Vegetation description and data analysis: a practical approach. 2nd ed, John Wiley & Sons Inc, United States. ISBN 978-0-471-49093-7</ref>

== Augalijų mokslinių tyrimų reikšmė ==

Daugelio buveinių kaita gali būti prognozuojama, todėl jau dabar galima imtis tam tikrų prevencijos priemonių nepageidautinai buveinių kaitai lėtinti. Europos Bendrijoje, taip pat ir Lietuvoje, yra sukurtas [[Natura 2000|NATURA 2000]] teritorijų tinklas, kurį sudaro buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). Sudaromi šių teritorijų gamtotvarkos planai, įtraukiantys ir nepageidautinos buveinių kaitos prevencijos priemones.<ref name=":4" />

Mokslinių tyrimų metu teritorijos gali būti įvertinamos pagal jose esančių natūralių buveinių, floros ir faunos įvairovę, atrastas saugomas ar retas rūšis. Ši informacija vertinga ruošiant rekomendacijas sprendimus priimantiems valstybės pareigūnams, siekiant užtikrinti tvarų ištirto ploto valdymą.<ref name=":5">Balčiauskas, L., Auglys, J., Balčiauskienė, L., Balvočiūtė, J., Budrys, E., Juškaitis, R., . . . Ulevičius, A. (1997). Biodiversity evaluation at the local Level: Methodological and Territorial aspects. Acta Zoologica Lituanica, 7(1), 50-108. doi:10.1080/13921657.1997.10541425</ref>

== Šaltiniai ==
{{ref}}

== Taip pat skaitykite ==
{{div col|3}}
* [[Fitocenozė]]
* [[Fitosociologija]]
* [[Biocenozė]]
* [[Ekologinė sukcesija]]
* [[Biogeografija]]
* [[Biotopas]]
{{div col end}}

{{Botanika}}

[[Kategorija:Ekologija]]