Peržiūrėti šaltinį Ateizmas

{{Šaltiniai+}}
[[Vaizdas:Atheism.svg|thumb|100px|right|Vienas iš siūlomų ateizmo simbolių – stilizuotas atomo modelis]]
'''Ateizmas''' (nuo {{gr|ἄθεος}} (''atheos''), iš ''a'' 'ne, be' (neigiamasis afiksas) + ''theos'' 'dievas') – filosofinis požiūris<ref>http://www.positiveatheism.org/hist/lewis/lewis00.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080517020724/http://www.positiveatheism.org/hist/lewis/lewis00.htm |date=2008-05-17 }}</ref><ref>http://www.spunk.org/texts/writers/goldman/sp001502.html</ref>, kurio pagrindą sudaro netikėjimas [[dievas|Dievu]] ar dievybėmis, [[teizmas|teizmo]] atmetimas. Platesne prasme, tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu.

Ateizmas dažnai siejamas su [[Agnosticizmas|agnosticizmu]]. Ateizmas apibūdina tikėjimą, požiūrį. Agnosticizmas apibūdina žinojimą, teigia, jog nežinoma, ar negali būti žinoma pakankamai, kad būtų pateintas teizmą. Gnosticizmas priešinamas su agnosticizmu ir teigia, jog galima būti pagrįstai užtikrintam dėl savo pozicijos teizmo klausimu.

[[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] buvo įprasta su ateizmu sieti aktyvią kovą (ateizmo priešininkų vadinamas ''karinguoju ateizmu'') prieš bet kokius [[religija|religinius]] tikėjimus. Šiai aktyviai pozicijai labiau tinka [[Antiteizmas|antiteizmo]] terminas, kadangi ateizmo terminas neatitinka aktyvių priešpriešos veiksmų, tai tik nebuvimo įtikintam pozicija.

== Etimologija ==
[[Vaizdas:Ephesians 2,12 - Greek atheos.jpg|thumb|right|200px|Žodis ''ἄθεος'' „Laiške į Efesianą“.]]
[[Būdvardis]] ''ἄθεος'' [[Senovės graikų kalba|senovės graikų kalboje]] reiškė „bedievis“. Taip pat šis žodis tapo dažnai vartojamas nuo [[V amžius pr. m. e.|V amžiaus pr. m. e.]], jis virto ''ἀσεβής'' („nepagarbus“) [[Sinonimas|sinonimu]] ir įgavo naujus apibrėžimus: „nutraukęs ryšius su Dievu“, „atsisakęs Dievo“ ir „nedievobaimingas“. Taip pat atsirado [[daiktavardis]] ''ἀθεότης'' („ateizmas“). [[Romėnai|Romėnų]] rašytojas [[Ciceronas]] žodį ''ἄθεος'' [[Lotynų kalba|lotyniškai]] transliteravo į ''atheos'', jis tapo labai populiarus tarp [[Krikščionybė|krikščionių]] ir [[Pagonys|pagonių]].

[[Anglų kalba|Angliškasis]] ''atheism'' kilo iš [[Prancūzų kalba|prancūziškojo]] ''athéisme'' [[1587]] m. Pirmą kartą anglų kalboje panaudotas [[1571]] m. žodis ''atheist'' reiškė „asmuo, kuris atsisakė arba netiki dievais“. Terminas ''атеист'' [[Rusų kalba|rusų kalboje]] atsirado [[1577]] m. Vėliau pasirodė ir susiję žodžiai: ''deistas'' ([[1621]] m.), ''teistas'' ([[1662]] m.), ''[[teizmas]]'' ([[1678]] m.) ir ''[[deizmas]]'' ([[1682]] m.). Dėl ateizmo įtakos [[1700]] m. deizmas ir teizmas pakeitė savo reikšmes, deizmas virto [[Filosofija|filosofijos]] dalimi, o teizmas [[Tikėjimas|tikėjimo]].

== Apibrėžimas ==
Ateizmas neigia Dievo, antgamtinių reiškinių ir antgamtinių būtybių egzistavimą. Senovės Graikijoje ateistais ({{gr|atheoi}}) buvo pavadinami ir tikintys žmonės, jei jie išpažįsta ne valstybinę religiją (tame tarpe krikščionys).<ref>https://www.vle.lt/straipsnis/ateizmas/</ref>

Sąvoka ''ateizmas'' [[XVIII amžius|XVIII a.]] [[Europa|Europoje]] reiškė netikėjimą [[monoteizmas|monoteizmo]] [[Religija|religijomis]]. Tik dėl [[Globalizacija|globalizacijos]] [[XX amžius|XX a.]] ateizmas atrado naują visų dievų netikėjimo reikšmę.{{faktas}}

== Ateizmas ir agnosticizmas ==

Ateizmas ir teizmas yra pozicijos, susijusios su įsitikinimu ar egzistuoja dievybės, ar ne. Šiame kontekste agnosticizmas ir [[gnosticizmas|gnosticizmas]] susiję su žinojimu – agnosticizmas teigia, jog dar nežinoma, arba negali būti žinoma pakankamai apie tai, ar egzistuoja dievybės. Gnosticizmas laikosi tvirtos pozicijos, kad tai gali būti ir yra žinoma. Pavyzdžiui: ateistas agnostikas teigia, jog nėra įtikintas tam tikros religijos, ir kartu teigia, jog kol kas negali žinoti pakankamai informacijos, kad pateisintų priešingą nuomonę. Teistas gnostikas teigia, jog tiki ir tuo pačiu yra užtikrintas savo žinojimu.

{| class="wikitable"
|-
!
! Ateistas
! Teistas
|-
! Agnostikas
| Netikiu, negaliu žinoti iki galo
| Tikiu, negaliu žinoti iki galo
|-
! Gnostikas
| Netikiu, užtikrintai žinau
| Tikiu, užtikrintai žinau
|}

Didžiąją dalį ateistų tiksliau galima apibūdinti kaip ateistus agnostikus – tai žmonės, kurie nėra įsitikinę pateiktais antgamtiniais teiginiais, tačiau tuo pat metu neteigia turintys absoliučią informaciją apie realybę ir visatą.

== Ateizmo formos ==

Plačiausias ateizmo apibrėžimas yra tarp praktinio ir [[Teorija|teorinio]] ateizmo. Skirtingos teorinio ateizmo formos įgyja tam tikrą logišką problemos išaiškinimą ar filosofinį argumentą, o praktiniam ateizmui nereikalingas joks specifinis argumentas.

=== Praktinis ateizmas ===

[[Pragmatinis ateizmas|Apateizmas]], praktinis ([[Pragmatinis ateizmas|pragmatinis]]) ateizmas – tam tikra filosofinio požiūrio į dievus forma, kuomet žmogui iš esmės nerūpi, ar [[Dievas|dievai]] egzistuoja bei kiti teologiniai ir religiniai klausimai. Apateistu gali būti tiek teistas, tiek ateistas, tiek [[Agnosticizmas|agnostikas]]. Pragmatinis ateistas Dievo egzistavimo klausimą laiko visiškai neįdomiu ir nesvarbiu žmogaus [[Gyvenimas|gyvenime]] bei veikloje.

Praktinis ateizmas gali būti įvairių formų:

* [[Tikėjimas|tikėjimo]] veiklos nebuvimas;
* interesų susijusių su religijomis nebuvimas;
* visiškas religinių klausimų ignoravimas.

=== Teoriškas ateizmas ===

Teoriškas ateizmas aiškiai nustato argumentus prieš dievų egzistavimą, ieškomi bendri teistiniai paaiškinimai. Teoriškos priežastys įgauna įvairias [[Psichologija|psichologines]], [[Sociologija|sociologines]], [[Metafizika|metafizines]], [[Ekonomika|ekonominės]] ir [[Epistemologija|epistemologines]] formas.

=== Epistemologinis ateizmas ===

Epistemologinė ateizmo forma teigia, kad žmonės negali pažinti dievų ar nustatyti jų egzistavimo, nes [[žmogus]] filosofiškai negali nustatyti savo [[Hipotezė|hipotezių]]. Ši ateizmo forma grindžiama [[Agnosticizmas|agnosticizmu]], vengiama klausimo apie galutinę tikrovę.

=== Metafizinis ateizmas ===

Metafizinio ateizmo forma yra pagrįsta [[Metafizika|metafizikos]] kryptimi, [[Monizmas|monizmo]] pažiūra, kad visa tikrovė yra vieninga. Metafizikos ateistai aiškiai paneigia nefizinių būtybių egzistavimą, dažniausiai jų tyrinėjimų objektai yra [[panteizmas]], [[deizmas]] ir panenteizmas.

=== Psichologiniai, sociologiniai ir ekonominiai ateizmai ===

Psichologiniai, sociologiniai ir ekonominiai ateistai tarpusavyje panašūs, visi jie teigia, kad [[tikėjimas]] dievais ir religijos yra socialinės funkcijos, panaudotos valdžioje engti darbininkų klasės. Istorikas Eduardas Gibonas savo veikaluose rašė: „Visi [[Romos imperija|Romos imperijos]] religiniai kultai buvo teisingi gyventojams, [[melas]] filosofams ir nauda valdininkams.“

[[Vaizdas:Marx3.jpg|thumb|left|[[Karlas Marksas]] gyveno loginio ateisto pažiūromis.]]

=== Loginis ateizmas ===

Loginių ateistų pažiūra grindžiama [[Omnipotencijos paradoksas|omnipotencijos paradoksu]], kad dievai negali egzistuoti, nes visagalybės paradoksas parodo, kad visagalė būtis yra visagalė, todėl negalima, kad ji būtų nevisagalė. Paradoksas tyrinėja, ar visagalis gali apriboti savo galias, ar ne. Bet kokio atsakymo atveju atsiranda prieštaravimas, ar Dievas – visagalis egzistuoja.

=== Antropocentrinis ateizmas ===

Antropocentrinis (aksiologinis) ateizmas tyrinėja ne dievus, o [[Žmonija|žmonijos]] [[gamta|gamtą]]. Joje ieškomi visi ateistinių klausimų atsakymai, antropocentriniai ateistai mano, kad problemų sprendimams nereikalingas dievų egzistavimas. Antropocentrinis ateizmas teigia jog visagalio Dievo pripažinimas bei nuolankumo jam aukštinimas neprotingai ir be naudos apriboja žmogaus vidinę laisvę ir trukdo ieškoti tikrosios gyvenimo prasmės.<ref>Viktoras Komarovas (1974). Ginčas su pačiu savimi. ''Vaga'', 173 psl., serija ''Noriu žinoti''.</ref>

== Istorija ==
{{main|Ateizmo istorija}}

Ateizmo terminas atsirado [[XVI amžius|XVI a.]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]], nors jo sąvoka viešpatavo jau [[Senovės Egiptas|Senovės Egipto]], [[Vedų civilizacija|Vedų civilizacijos]] ir [[Antika|Antikos]] laikais.

=== Senovės Egiptas ===
Senovės Egipte buvo sukurtas kritikuojantis [[Teizmas|teizmą]] kūrinys „Arfisto daina“, tai ko gero buvo pirmasis ateizmą palaikantis [[dokumentas]].

=== Ankstyvosios indų religijos ===
Pirmosios ateizmo [[Mokykla|mokyklos]] susikūrė [[Hinduizmas|hinduizmo]] [[Religija|religijoje]]. Viena iš jų buvo materialistinės [[Filosofija|filosofijos]] mokykla [[čarvaka]], kuri susidarė [[VI amžius pr. m. e.|VI amžiaus pr. m. e.]] [[Indija|Indijoje]]. Joje buvo mokomi [[Chemija|chemijos]] pagrindai ir neigiami antgamtinių jėgų egzistavimai. Taip pat dar buvo [[Sankhja|Sankhjos]] mokykla, kuri teigė, kad [[Dievas|dievai]] neegzistuoja, kadangi jų egzistavimo neįmanoma įrodyti.

=== Antika ===
Ateizmo tema buvo populiari ir antikos laikais, [[Graikija|Graikijos]] [[Poezija|poetas]] ir „pirmasis ateistas“ Diagoras ([[V amžius pr. m. e.|V amžiaus pr. m. e.]]) labai ryškiai [[Kritika|kritikavo]] religijas. Jis teigė, kad religijos yra tik [[Žmonija|žmonijos]] išmonė. Atomistas [[Demokritas]] viską tyrinėjo tik materialistiniais būdais, o [[sofistai]] [[Protagoras]] ir Prodikas turėjo ateistines pažiūras.

[[381]] m. [[Romos Imperija|Romos Imperijoje]] ateistus pradėjo kaltinti [[erezija]] ir persekioti.

[[Vaizdas:Occam.jpg|thumb|left|[[Viljamas Okamas]]]]

=== Nuo [[Ankstyvieji viduramžiai|Ankstyvųjų viduramžių]] iki [[Renesansas|Renesanso]] ===
Ateizmas [[viduramžiai]]s buvo retenybė, daugelis buvo tikintieji, tačiau atsirado [[Žmogus|žmonių]], kurie turėjo ir kitokią nuomonę. [[Viljamas Okamas]] teigė, kad žmogus negali tyrinėti [[Dievas|dievų]], nes tam trukdo [[Nominalizmas|nominalistinės]] bei [[Psichologija|psichologinės]] ribos. Okamos pasekėjai buvo [[John Wycliff|Džonas Vyklifas]], [[Janas Husas]] ir [[Martin Luther|Martynas Liuteris]].

Renesanso laikais atsirado daugiau ateizmo tyrinėtojų. [[Leonardas da Vinčis]] vykdė begalę eksperimentų, ginčijosi su religijos atstovais. [[Nikolas Makiavelis]] ir [[Fransua Rablė]] kritikavo tikinčiųjų bendruomenes.

[[Vaizdas:Schopenhauer.jpg|thumb|right|[[Artūras Šopenhaueris]]]]

=== [[Naujieji laikai]] ===
[[Reformacija|Reformacijos]] sąjūdžio pradžioje [[Religija|religijos]] bendruomenių valdžia nusilpo, atsirado žymiai daugiau ateizmo filosofų. [[Anglai|Anglų]] filosofas [[Tomas Hobsas]] neigė antgamtinių jėgų egzistavimą, o [[Vokiečiai|vokietis]] Paulas Golbachas atvirai pasisakė esąs ateistu.

[[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu ateizmas virto laisvai kalbama tema, [[1793]] m. norėta uždrausti [[Krikščionybė|krikščionybės]] mokymą.

Labiausiai ateizmą [[XIX amžius|XIX amžiaus]] pabaigoje išpopuliarino filosofai – [[Laisvamanybė|laisvamaniai]]: Ludvikas Andreasas Feuerbachas, [[Artūras Šopenhaueris]], [[Karlas Marksas]] ir [[Frydrichas Nyčė]].

=== [[XX amžius]] ===
XX a. ateizmas tapo plačiai minimas įvairių mokslininkų darbuose. Filosofas ir [[Matematika|matematikas]] Bertranas Raselas tvirtino, kad visų pasaulio dievų neegzistuoja, jie tik išmonė. [[Britai|Britas]] [[Alfredas Ayeras]] teigė, kad religijos požiūriai nelogiški ir neįmanomi patvirtinimui. [[Džonas Diujis]] viską tyrinėjo be [[Tikėjimas|tikėjimo]] mokymų.

Nuo [[1956]] m. [[Indija|Indijoje]] bei pasaulyje prasidėjo aktyvus ateistų sąjūdis, prasidėjo kova prieš [[Hinduizmas|hinduizmą]] ir [[brahmanas|brahmanus]], buvęs [[Albanija|Albanijos]] pirmininkas Enveris Hodžas uždraudė visas religines bendruomenes savo šalyje.

Po [[Berlyno siena|Berlyno sienos]] griuvimo ateizmo banga nurimo, tačiau vis tiek šis [[filosofija|filosofinis]] požiūris išliko populiarus.

== Demografija ==
[[Vaizdas:Irreligion map.png|250px|thumb|right|Ateistų pasiskirstymas pasaulyje ]]
Sudėtinga pasakyti ateistų skaičių pasaulyje, daugelis ateizmo sąvoką supranta įvairiai. Taip pat yra žmonių, kurie dėl [[diskriminacija|diskriminacijos]] ir persekiojimo nepasisako savo nuomonės.

[[2005]] m. buvo atlikta pasaulinė apklausa, kuri parodė, kad pasaulyje yra apie 11,9% nereligingų žmonių, kurių gretose apie 2,3 % buvo ateistai. Šie skaičiai neapėmė ateistinėmis laikomų religijų atstovų.

[[2006]] m. apklausa tarp suaugusiųjų parodė, kad labiausiai tikintys [[Europa|Europoje]] buvo [[italai]] (62 %), mažiausiai [[prancūzai]] (27 %). [[Prancūzija|Prancūzijoje]] 32 % paskelbė save ateistais ir 32 % agnostikais.

2012 m. 7 % [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] gyventojų priskyrė save ateistams.<ref>http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_393_en.pdf</ref>

2017 m. apklausos duomenimis Lietuvoje 34 % respondentų apibūdino save kaip esančius nereligingais, 6 % – ateistais.<ref>http://ateizmasirateistai.lt/naujausi-duomenys-apie-lietuvos-gyventoju-religinguma/</ref>

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Atheism}}
{{wikiquote}}
* [http://plato.stanford.edu/entries/atheism-agnosticism/ http://plato.stanford.edu/] – kitas tinklalapis apie ateizmą (anglų k.)
* [http://publicliterature.org/books/necessity_of_atheism/xaa.php http://publicliterature.org/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090926220135/http://publicliterature.org/books/necessity_of_atheism/xaa.php |date=2009-09-26 }} – daktaro D. M. Brukso darbas apie ateizmą (anglų k.)

[[Kategorija:Ateizmas| ]]