Peržiūrėti šaltinį Alšėniškiai

{{Bajorų giminė
 | Pavadinimas = Alšėniškiai
 | Herbas = Herb Gedroyć.PNG
 | Herbo pavadinimas = [[Hipocentauras (herbas)|Hipocentauras]]
 | Kilmė = 
 | Pradininkas = [[Alšis]] (?)
 | Titulas = [[Kunigaikštis]]
 | Laikotarpis = XIII-XVI a.
 | Šalys = [[LDK]]
 | Dvarai = [[Alšėnų žemė]]
 | Atšakos = 
 }}
'''Alšėniškiai''' (arba '''Alšėnų kunigaikščiai''' {{pl|Holszańscy}}), [[XIII a.]]-[[XVI a.]] [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] didikų giminė.

[[Bychovco kronika]] <ref>[http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm Bychovco kronika, 135 p.]</ref> Alšėniškius kildina iš [[Narimantas|Narimanto]], [[Daumantas Pskoviškis|Daumanto]], [[Giedrius|Giedriaus]] ir [[Traidenis|Traidenio]] brolio [[Alšis|Alšio]], kuris pastatė [[Rokantiškių pilis|Rokantiškių pilį]] ir pavadino ją Galšia (''Holszany''), o save – kunigaikščiu Galšėniškiu (''kniazem Holszanskim''). Nors ši kronika nelaikoma patikimu šaltiniu, tačiau Rokantiškių pilis Alšėniškiams priklausė iki [[1533]] m., kai [[Povilas Alšėniškis]] ją perleido karalienei [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]]. Giminės valdos plėtėsi, nuo XIV a. pabaigos ji valdė [[Halšanai|Alšėnų]] (senoji forma Galšia, dab. Halšanai, {{be|Гальшаны}}, [[Baltarusija]]) dalinę kunigaikštystę. Iki XIV a. pabaigos dauguma Alšėniškių tapo [[stačiatikiai]]s. XVI a. viduryje Alšėniškių turtus paveldėjo [[Naugarduko vaivada]] [[Povilas Ivanovičius Sapiega]].<ref>{{VLE|I|391|[[Edvardas Gudavičius]], [[Henrikas Valeika]]|Alšėniškiai}}</ref>

== Genealogija ==
Žymiausi Alšėniškiai:
* Algimantas Alšėniškis:
** [[Jonas Alšėniškis]], Alšėnų kunigaikštis, ištikimai rėmęs [[Vytautas|Vytautą]]. Jo vaikai:
*** [[Julijona Alšėniškė]], antroji [[Vytautas|Vytauto]] žmona;
*** [[Andrius Alšėniškis]] (m. [[1433]] m.), žmona Aleksandra Drucka:
**** [[Vasilisa Alšėniškė]], Ivano Bielskio žmona;
**** [[Sofija Alšėniškė]], [[Jogaila|Jogailos]] ketvirtoji žmona:
**** [[Marija Alšėniškė]], [[Moldavija|Moldavijos]] hospodaro Aleksandro Gerojo žmona;
*** [[Simonas Jonaitis Alšėniškis]] (m. 1433 m.), vienas svarbiausių veikėjų [[1432]] m. nuverčiant nuo sosto [[Švitrigaila|Švitrigailą]]:
**** [[Jurijus Alšėniškis]], Simono sūnus, į Alšėnus [[1440]] m. sušaukęs [[Ponų taryba|Ponų tarybą]], paskelbusią kunigaikščiu [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą]], kelių seimų dalyvis. Sūnūs;
***** [[Aleksandras Alšėniškis]] (m. [[1511]] m.), bendradarbiavimo su [[Jogailaičiai]]s šalininkas, [[Gardinas|Gardino]] seniūnas, vėliau [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastos]] seniūnas, nuo [[1493]] m. [[Vilniaus kaštelionas]], vienas įtakingiausių Ponų tarybos narių. Sūnūs:
****** [[Jonušas Alšėniškis]], [[Slanimas|Slanimo]] seniūnas, [[Valkaviskas|Valkavisko]] vietininkas;
****** [[Jurgis Alšėniškis]] ([[1472]]–[[1525]] m.), [[Kijevo vaivada]]:
******* [[Jonas Jurgaitis Alšėniškis]], (1510–[[1562]] m.) Jurgio sūnus, karvedys, Dubrovicų kunigaikštis, [[Kijevo vaivada]], [[Trakų vaivada]]. Žmona Elžbieta Ona Radvilaitė;
****** [[Povilas Alšėniškis]] ([[1555]] m.), Vilniaus vyskupas:
***** [[Simonas Alšėniškis]] (m. [[1505]] m.), Lucko seniūnas, [[1500]]–[[1501]] m. [[Lietuvos didysis etmonas]];
*** [[Mykolas Jonaitis Alšėniškis]] (m. [[1448]] m.), Kijevo vietininkas, rėmęs Švitrigailą ir prie Maladečinos sumušęs [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] kariuomenę, vėliau perėjo į Žygimanto pusę:
*** [[Aleksandras Jonaitis Alšėniškis]], Švitrigailos šalininkas, [[1405]] m. išdavė Vytautą ir tarnavo [[Maskva|Maskvos]] didžiajam kunigaikščiui, iki [[1408]] m. valdė Pereslavlį.

== Šaltiniai ==
{{commons|Category:Halšanski family}}{{Išnašos}}
{{LDK didikai}}

{{DEFAULTSORT:Alšėniškiai}}
[[Kategorija:Alšėniškiai| ]]