Peržiūrėti šaltinį Alpės

{{Infolentelė kalnai
| pavadinimas = Alpės
| paveiksliukas = Felbertauern2.JPG
| fotopav = Aukštasis Tauernas
| žemynas = [[Europa]]
| šalys = {{SLOv}}<br /> {{FRAv}}<br /> {{GERv}}<br /> {{flag|Šveicarija}}<br /> {{ITAv}}<br /> {{flag|Austrija}}<br /> {{flag|Lichtenšteinas}}
| aukšč vieta = [[Monblanas]], 4810 m
| koord = {{Coord|45|50|01|N|06|51|54|W|display=it}}
| uolienos = 	
| periodas = 	
| kalnodara = 	[[alpinė kalnodara|alpinė]]
| iškasenos = 	
}}
'''Alpės''' – aukščiausia ir didžiausia [[Europa|Europos]] kalnų sistema.

Alpės tęsiasi 1200 km ilgio ir tarp 150 ir 250 km pločio<ref name="aeiou-alpen">Straipsnis ''[http://aeiou.iicm.tugraz.at/aeiou.encyclop.a/a317663.htm Alpės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090225104914/http://aeiou.iicm.tugraz.at/aeiou.encyclop.a/a317663.htm |date=2009-02-25 }}'', AEIOU, Austria Forum</ref> lanku per aštuonias [[Alpių valstybės| Alpių valstybes]] nuo [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] iki [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumos]] [[Italija|Italijos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteino]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Austrija|Austrijos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]] teritorijose.
 
Alpių [[viršūnė]]s vakarinėje dalyje siekia daugiausia tarp 3000 ir 4300 m, Rytinėse Alpėse kalnai šiek tiek žemesni. Aukščiausia Alpių viršūnė yra 4811 m siekiantis [[Monblanas]] ({{fr|Mont Blanc}}) Vakarinėse Alpėse, 128 Alpių kalnai yra aukštesni nei 4000 m, dalis su ledynais.

Alpės yra svarbi Europos [[Vandenskyra|vandenskyros]] linija – upės iš čia teka į [[Šiaurės jūra|Šiaurės]], [[Juodoji jūra|Juodąją]] ir [[Viduržemio jūra]]s.

Alpių regione gyvena 13 mln. gyventojų, tai svarbus Europos turizmo ir poilsio regionas. Nuo seno Alpių slėniai ir perėjos buvo svarbūs transeuropiniam susisiekimui.

== Geografija ==

Plotas – 220 000 km². Kalnai yra palyginti mažai apledėję, didžiausias ledynas yra [[Alečo ledynas]] (''Aletschgletscher''). [[Sniego riba]] kalnyno pakraščiuose prasideda 2500–2600 metrų aukštyje, o kalnyno viduje – 2800-3100 metrų aukštyje.

Alpės skirstomos į Vakarų ir Rytų Alpes, kurias skiria slėnis tarp [[Bodeno ežeras|Bodeno]] ir Komo ežerų. Vakarų Alpės išsidėsčiusios Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, Rytų Alpės – Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.

== Susidarymas ==
[[Vaizdas:Italijos Alpiu krastovaizdis.jpg|thumb|220px|Italijos Alpės]]
Alpės susidarė maždaug prieš 110 mln. metų, kai [[Afrikos plokštė]] pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su [[Eurazijos plokštė|Eurazijos plokšte]], kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant [[erozija]]i, ypač dėl [[Ledynas|ledynų]] veiklos [[Ledynmetis|ledynmečių]] laikotarpiais. Kasmet Alpės „paauga“ 1-2 mm.

== Skirstymas ==
[[Vaizdas:Montblanc.jpg|thumb|220px|Aukščiausia viršūnė – Monblanas]]
[[Vaizdas:Bayerische Alpen 2017.jpg|thumb|left|220px|Bavarijos alpės]]
Alpės nuo seno bandomos suskirstyti remiantis skirtingais kriterijais: kultūrinės ir [[socialinė geografija|socialinės geografijos]], [[geomorfologija|geomorfologiniais]], [[Geologija|geologiniais]], [[Hidrologija|hidrologiniais]], [[klimatas|klimatiniais]] ar [[Flora|botaniniais]] bei [[fauna|zoologiniais]]. Šios skirstymo sistemos dalina Alpes į daugybę zonų bei grupių, kurios iš dalies yra persidengiančios ir viena kitai prieštaraujančios.

Laikui bėgant kalnyno geografinis skirstymas susiformavo į dvi sistemas, kurios tik iš dalies yra tarpusavyje suderinamos ir gali sukelti tam tikrus nesusipratimus.
* Austrijoje, Pietų Tirolyje ir Vokietijoje Alpės dalinamos į dvi pagrindinius vienetus: Rytines ir Vakarines Alpes. Šis skirstymas remiasi geologiniais ir iš jų išplaukiančiais geomorfologiniais skirtumais. Rytinių ir Vakarinių Alpių riba laikoma linija nuo [[Reinas|Reino]] slėnio iki [[komo ežeras|Komo ežero]]. Šio dvinario skirstymo laikosi daugelis mokslininkų, taip pat juo remiasi ''Alpenvereinseinteilung der Ostalpen''.
* Vakarų Alpių šalyse Alpės skirstomos į Vakarų, Centrines ir Rytų Alpes, remiantis daugiau istoriniais geografiniais nei geologiniais kriterijais.<ref name="Debarbieux">[https://dspace.msh-alpes.prd.fr/bitstream/1801/167/2/RGA_2001-4_03-DEBARDIE.pdf ''Différenciation et désignation géographique des objets alpins'', Debarbieux 2001] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061124060804/https://dspace.msh-alpes.prd.fr/bitstream/1801/167/2/RGA_2001-4_03-DEBARDIE.pdf |date=2006-11-24 }} (pdf)</ref> Pagal Prancūzijoje, Italijoje<ref>[http://www.aiigvarese.it/Soiusa/soiusa.htm ''SOIUSA – Suddivisione orografica internazionale unificata del Sistema Alpino'', Marazzi 2004.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927231011/http://www.aiigvarese.it/Soiusa/soiusa.htm |date=2007-09-27 }} žiūrėta 2008.09.10</ref> ir Šveicarijoje taikomą geografinį skirstymą Vakarinės Alpės prasideda nuo Viduržemio jūros ir siekia [[aostos slėnis|Aostos slėnio]]-Monblano liniją, centrinės Alpės yra tarp Aostos slėnio ir [[Brenerio perėja|Brenerio perėjos]], o Rytinės tęsiasi nuo Brenerio perėjos iki Slovėnijos.

== Kalnų grupės ==
[[Vaizdas:Marmolados prieskalnes.JPG|thumb|right|220px|Marmolados prieškalnės – šiaurinė pusė]]
[[Vaizdas:Bayerische Alpen 2017-2.jpg|thumb|left|220px|Bavarijos alpės]]
=== Rytinės Alpės ===
Rytinės Alpės tęsiasi nuo [[Šveicarija|Šveicarijos]], kur yra jų aukščiausia viršūnė [[Piz Bernina]] (4049 m), per visą Austriją nuo [[forarlbergas|Forarlbergo]] iki [[Burgenlandas|Burgenlando]] bei Italijos Alpių provincijas nuo [[Sondrijos provincija|Sondrijo provincijos]] per [[Trentinas|Trantiną]] ir [[Pietų Tirolis|Pietų Tirolį]] iki Friulio, taip pat apima visą alpinę [[slovėnija|Slovėnijos]] ir [[vokietija|Vokietijos]] dalį ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteiną]].

[[Rytinės Alpės]] susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės ([[Inas]], [[Zalcachas]], [[Ensas]], [[Mura]], [[Drava]], [[Traunas]] ir kt.). Rytinės Alpės yra dalijamos į tris išilgines juostas:
* [[Šiaurinės Alpės]];
* [[Centrinės Rytų Alpės]] – susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – [[gneisas|gneisų]], [[granitas|granitų]] ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Rytų Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jose gausu šaltinių ir upelių, vakarinėje dalyje daug ledynų.
* [[Pietinės Alpės]], kurių didžiąją dalį sudaro [[Pietinės Klintinės Alpės]]. Pietinėje dalyje siaura priešalpinė zona pereina į [[Po (lyguma)|Po lygumą]].

=== Vakarinės Alpės ===
Vakarinės Alpės yra aukštesnės už Rytines, jų centrinis kalnagūbris yra trumpesnis ir aukštesnis. Vakarinėse Alpės yra keletas viršūnių siekiančių virš 4000 m, čia yra ir aukščiausios Alpių perėjos, tarp jų aukščiausia [[Col de l'Iseran]] perėja Savojoje (2770 m).

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}

{{commons|Category:Alps}}

{{geo-stub}}

[[Kategorija:Alpės]]