Peržiūrėti šaltinį Akmens anglis

{{Otheruses|Anglis}}
{| class="toccolours" style="float: right; margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; width: 270px; text-align:left; font-size:90%; clear: right;" cellpadding="2" cellspacing="0"
|-
!colspan=2 align=center bgcolor="#7DA7D9" | <big>Akmens anglis</big>
|-
|colspan="2" align="center"|[[Vaizdas:Coal.jpg|200px]]
|-
!colspan=2 align=center bgcolor="#7DA7D9" |Savybės
|-
|'''Sudėtis'''
| 75-92 % [[anglis]]<br />2,5-5,7 % [[vandenilis]]<br />1,5-15 % [[deguonis]]<br />0,5-4 % [[siera]]<br />~1,5 % [[azotas]]
|-
|'''Lakiųjų medžiagų'''
| 2-45 %
|-
!colspan=2 align=center bgcolor="#7DA7D9"|Identifikacija
|-
|-
|'''Drėgnis'''
| 4-14 %
|-
|'''Peleningumas'''
| 2-45 %
|-
|'''Tekstūra'''
| sluoksniuota, juostiška, tolygi
|-
|'''Spalva'''
| juoda, kartais su<br />plieno ar t.pilku atspalviu
|-
|'''Tankis'''
| 1280–1500 kg/m³
|-
|'''Degimo šiluma'''
| 30,5-36,8 MJ/kg
|}
'''Akmens anglis''' – nuosėdinė augalinės kilmės [[uoliena]], sudaryta iš [[anglis|anglies]], hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų ([[sulfidas|sulfidų]], [[oksidas|oksidų]] ir kitų junginių).<ref>{{VLE|I|235||Antanas Brazauskas. Akmens anglys}}</ref> Akmens anglis susidarė iš augalinių liekanų, kurios buvo suslėgtos, sukietintos ir veikiamos aukšta [[temperatūra]] bei [[slėgis|slėgiu]]. Manoma, kad didžioji akmens anglies klodų dalis atsirado iš augalų, augusių [[pelkė|pelkių]] [[ekosistema|ekosistemose]]. Kai šie augalai žūdavo, jų [[biomasė]] [[anaerobinės sąlygos|anaerobinėse sąlygose]] palaipsniui virsdavo akmens anglimi. Didžioji akmens anglies dalis susidarė [[karbonas|karbono]] periodo nuosėdose.

== Rūšys ==
* [[Lignitas]] arba rudoji anglis
* Puskoksis
* [[Koksas]]
* [[Antracitas]], labiau metamorfizuota atmaina

== Akmens anglies formavimasis ==
Akmens anglis formuojasi iš augalų liekanų, kurios buvo sutankintos, sukietintos, chemiškai apdorotos dėl slėgio, ir temperatūros ji metamorfizuojasi.

Akmens anglis formavosi iš [[pelkė]]s ekosistemos organizmų. Kai pelkės augalai žūsta, jų biomasė kaupiasi, yra anaerobinėse (žemo [[deguonis|deguonies]] lygio) sąlygose, suformuodama [[durpė|durpes]]. Durpių sluoksnis grimsta žemyn, dėl karščio ir slėgio virsdamos [[lignitas|lignitu]] arba rudosiomis anglimis. O didelis karštis ir slėgis [[lignitas|lignitą]] paverčia minkštosiomis bituminėmis anglimis ir antracitu.

== Akmens anglies kasyba ==
[[Vaizdas:2005coal.png|thumb|250px|right|Akmens anglies produkcija 2005 m.]]
[[Vaizdas:Pasaulio akmens anglies gavyba 2011 m. tonomis salies gyventojui.png|thumb|250px|Pasaulio akmens anglies gavyba 2011 m. tonomis šalies gyventojui]]
[[Vaizdas:Pasaulio akmens anglies atsargos 2014 m. tonomis salies gyventojui.png|thumb|250px|Pasaulio akmens anglies atsargos 2014 m. tonomis šalies gyventojui]]

Akmens anglis slūgso įvairaus storio klodais, lęšiais, tarpsluoksniais. Gali siekti 2,5 km gylį, kartais randama prie žemės paviršiaus.

Įvairiais skaičiavimais, pasaulyje yra 8-16 trilijonų tonų akmens anglies{{Faktas}}. Didžiausios šalys, kasančios akmens anglį yra:
{| class="wikitable" style="float; width:340px;"
|-
! colspan=2|Akmens anglies išgavimas 2011 m. (mln. t.),<ref>{{cite web |title= Statistical Review of World Energy 2012 |url= http://www.bp.com/assets/bp_internet/globalbp/globalbp_uk_english/reports_and_publications/statistical_energy_review_2011/STAGING/local_assets/spreadsheets/statistical_review_of_world_energy_full_report_2012.xlsx |publisher= [[BP]] |date= 2012 |accessdate= 2013-02-05 |format= [[Microsoft Excel|xlsx]] |language=en |archiveurl= https://web.archive.org/web/20120619171812/http://www.bp.com/assets/bp_internet/globalbp/globalbp_uk_english/reports_and_publications/statistical_energy_review_2011/STAGING/local_assets/spreadsheets/statistical_review_of_world_energy_full_report_2012.xlsx |archivedate= 2012-06-19 |url-status=live }}</ref>
|-
| {{flag|CHN}} || style="text-align:right;"| 3520
|-
| {{flag|USA}} || style="text-align:right;"| 992
|-
| {{flag|IND}} || style="text-align:right;"| 588
|-
| {{flag|AUS}} || style="text-align:right;"| 415
|-
| {{flag|RUS}} || style="text-align:right;"| 333
|-
| {{flag|INA}} || style="text-align:right;"| 324
|-
| {{flag|RSA}} || style="text-align:right;"| 255
|-
| {{flag|GER}} || style="text-align:right;"| 188
|-
| {{flag|POL}} || style="text-align:right;"| 139
|-
| {{flag|KAZ}} || style="text-align:right;"| 115
|-
| 
|-
| Pasaulyje || style="text-align:right;"| 7695
|}

Šiose šalyse kasyba vyksta dviem būdais – atviruoju (dideliuose [[karjeras|karjeruose]]) ir [[šachta|šachtiniu]] būdu.

== Panaudojimas ==
=== Priešistorė ===
Manoma kad akmens anglis naudota [[Kinija|Kinijoje]] prieš 3000 m., o [[Romos imperija|Romos imperijoje]] anglimi kūrentos krosnys metalams lydyti. [[JK|Jungtinėje Karalystėje]] akmens anglis pradėta naudota jau [[XII a.]]<ref name = EnergetikosEkonomika>[[Vidmantas Jankauskas]] „Energetikos ekonomika“ 2008 [[Technika (leidykla)|Technika]] Vilnius  ISBN 978-9955-28-905-0</ref>

Akmens anglies gavyba labiausiai pradėjo spartėti išradus [[garo katilas|garo katilą]].<ref name = EnergetikosEkonomika />

=== Energetika ===
Nuo [[XIX a.]] pabaigos iki [[XX a.]] septinto dešimtmečio akmens anglis buvo pagrindinis pirminis energijos šaltinis pasaulyje.<ref name = EnergetikosEkonomika />

Akmens anglis naudojama šilumai gaminti. Kasmet sudeginama apie 5000 mln. tonų anglies. 75 procentai šio akmens anglies kiekio suvartojama [[elektros gamyba]]i. [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] ir [[Indija]] suvartoja 1700 mln. tonų anglies, tačiau augant šių šalių [[ekonomika]]i greitu laiku šis kiekis gali išaugti dvigubai{{Faktas}}.

Kai akmens anglis naudojama elektros gamybai, ji susmulkinama ir sudeginama. Gauta šiluma naudojama vandens garų gamyboje, o pastarieji suka [[elektros generatorius]]. Tokia technologija naudojama pagaminti 40 % pasaulyje suvartojamos elektros energijos{{Faktas}}.

Akmens anglis naudojama degiųjų dujų gamybai. Šiuo metu taip pagamintas dujas pakeitė [[gamtinės dujos]], tačiau [[Pietų Afrika|Pietų Afrikoje]] dar vis naudojama ši technologija.

Iš akmens anglies galima gaminti [[benzinas|benziną]], [[dyzelinas|dyzeliną]], [[metanolis|metanolį]] ir kitus organinius junginius.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{Commons|Category:Coal|no=T}}

[[Kategorija:Nuosėdinės uolienos]]
[[Kategorija:Kaustobiolitai]]