Aureolės efektas

Aureolės efektas (angl. halo effect; taip pat šlovės efektas) – psichologijoje individo polinkis įvertinti vieną teigiamą daikto, asmenybės savybę, klaidingai vertinant kitas savybes. Posakis sudarytas psichologo Edward Thorndike, o aureolė, jo manymu, buvo puikus palyginimas. Anot jo, bendras įspūdis apie žmogų, įstaigą ar objektą daro įtaką konkrečių savybių ar charakteristikų vertinimui. Jam priešingas velnio ragų efektas (angl. devil's horns effect), sudarantis bendrą neigiamą reiškinio įspūdį.

„Šlovės efekto automobilis“

Aureolės efektas dalyvauja ir žmogaus asmenybės vertinime: galimas klaidingas įspūdis, jog gražiai atrodantis žmogus turi patrauklesnę asmenybę bei geresnius darbo sugebėjimus bei kompetenciją. O jei žmogus geras ir nuoširdus, tikėtina, kad jis atrodys ir patrauklesnis arba atvirkščiai. Ir priešingai, žmogus, pripažintas blogu kurioje nors vienoje srityje, imamas laikyti netikusiu ir visose kitose. Daugelis žmonių nėra linkę sudėtingai vertinti aplinkinių: jie skirsto jas į „daugmaž visur gerus“ ir „daugmaž visur blogus“.

Rinkodaroje šlovės efektas naudojamas iš anksto palankiai nuteikti vartotojus, prieš tai jiems pasiūlius geros kokybės kitą, su šiuo metu parduodama nesusijusią prekę. Taip manoma, jog jaunimo tarpe populiarus „Apple“ „iPhone“ pritraukia vartotojus ir prie kitų „Apple“ gamybos produktų. Metodas taip pat plačiai žinomas automobilių pramonėje, kur siekiant pritraukti serijinių mašinų pirkėjus gaminami ir demonstruojami įspūdingi, galingi vienetiniai automobiliai (lenktyniniai ir pan.). Tokiems automobiliams galima priskirti, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz SLR McLaren“, „Lexus LFA“, „Ford Mustang“ ir kt.