Tektoninė plokštė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.5.2) (robotas Šalinama: de, en, eu, om, simple |
Tektonine map |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Tektoninės plokštės''' – [[litosfera|litosferą]] sudarančios plokštės, plūduriuojančios ant pusiau išsilydžiusių sunkesnės [[mantija|mantijos]] [[uoliena|uolienų]]. Plokštės pagal sudėtį skirstomos į žemynines ir vandenynines. |
'''Tektoninės plokštės''' – [[litosfera|litosferą]] sudarančios plokštės, plūduriuojančios ant pusiau išsilydžiusių sunkesnės [[mantija|mantijos]] [[uoliena|uolienų]]. Plokštės pagal sudėtį skirstomos į žemynines ir vandenynines. |
||
[[Image:Tectonic plates Serret.png|thumb|300px|Tectonics plates (preserved surfaces) [http://mappamundi.free.fr/pageF.php Mappamundi]]] |
|||
Žemyninės plokštės lengvesnės ir storesnės (25-70 km), jos dengia apie trečdalį [[Žemė]]s paviršiaus. Seniausioms žemyninėms uolienoms jau 4 mlrd. metų, jas dengia storas nuosėdų sluoksnis. Pačios storiausios šios plokštės esti geologiškai jaunų [[kalnas|kalnų]] srityse (iki 70 km). |
Žemyninės plokštės lengvesnės ir storesnės (25-70 km), jos dengia apie trečdalį [[Žemė]]s paviršiaus. Seniausioms žemyninėms uolienoms jau 4 mlrd. metų, jas dengia storas nuosėdų sluoksnis. Pačios storiausios šios plokštės esti geologiškai jaunų [[kalnas|kalnų]] srityse (iki 70 km). |
||
23:04, 18 vasario 2012 versija
Tektoninės plokštės – litosferą sudarančios plokštės, plūduriuojančios ant pusiau išsilydžiusių sunkesnės mantijos uolienų. Plokštės pagal sudėtį skirstomos į žemynines ir vandenynines.
Žemyninės plokštės lengvesnės ir storesnės (25-70 km), jos dengia apie trečdalį Žemės paviršiaus. Seniausioms žemyninėms uolienoms jau 4 mlrd. metų, jas dengia storas nuosėdų sluoksnis. Pačios storiausios šios plokštės esti geologiškai jaunų kalnų srityse (iki 70 km).
Vandenyninių plokščių storis apie 6-11 km, vidutinis slūgsojimo gylis apie 4,5 km žemiau jūros lygio. Jos sunkesnės ir geologiškai žymiai jaunesnės už žemynines plokštes – seniausi jų klodai tėra vos 200 mln. metų amžiaus, o nuosėdų sluoksnis plonas. Vandenyninės plokštės susidaro konstruktyviuosiuose pakraščiuose iš aukštyn kylančios ir vėstančios magmos ir nyksta destruktyviuosiuose pakraščiuose, kur nyra po žemyninėmis plokštėmis, taip formuodamos gilius vandenynų lovius (Marianų lovys, Peru-Čilės lovys), vulkaninių kalnų grandines (tokias kaip Andai).
Tektoninės plokštės skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Septynios didžiosios plokštės dengia apie 94 % Žemės paviršiaus:
- Ramiojo vandenyno plokštė
- Afrikos plokštė
- Eurazijos plokštė
- Australijos plokštė
- Šiaurės Amerikos plokštė
- Antarktidos plokštė
- Pietų Amerikos plokštė
Tektoninių plokščių klasifikacija nėra universali, nes kai kurie šaltiniai mini dešimt didžiųjų plokščių, aukščiau pateiktąjį sąrašą papildydami Kokosų, Naskos ir Indijos plokštėmis. Dar kiti šaltiniai Australijos ir Indijos plokštę įvardija kaip Indijos-Australijos plokštę ir t. t. Mažąsias plokštes apibūdinantis terminas „mikroplokštė“ irgi nėra visuotinai vartojamas.
Įvairiose klasifikacijose tai prie didžiųjų, tai prie mažesniųjų priskiriamos šios tektoninės plokštės:
Mažesniosios plokštės (sąrašas nepilnas):
- Adrijos
- Amūro
- Anatolijos
- Birmos
- Bismarko
- Chuano de Fukos
- Chuano Fernandeso
- Fidžio
- Galapagų
- Iberijos
- Irano
- Karibų
- Karolinos
- Ochotsko
- Pietų Sandvičo
- Rivjeros
- Rytų Amerikos
- Saliamono
- Somalio
- Šetlandų
- Tongos
- Velykų
- Zundos
Senovinės plokštės:
Iš didžiųjų plokščių vienintelė Ramiojo vandenyno plokštė yra ištisai vandenyninė, likusios (taip pat ir dauguma mažesniųjų) yra mišrios – ir vandenyninės, ir žemyninės.