Šaltmėtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mentha spicata

Šaltmėtė (Mentha spicata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Mėta
( Mentha)
Rūšis: Šaltmėtė
( Mentha spicata)

Šaltmėtė (Mentha spicata) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos mėtų (Mentha) genties augalų rūšis. Kilusi iš Egipto, Pietryčių Europos, Vakarų Azijos[1], tačiau dabar kultivuojama visoje Europoje.

Daugiametis žolinis, 30 – 100 cm aukščio augalas. Stiebas status, tvirtas. lapai priešiniai, kiaušiniški, plaukuoti, smarkiai dantytais kraštais. Žiedynai – stiebų viršūnėse, sudaryti iš smulkių, kvapnių, rausvų žiedelių.

Šaltmėtė Lietuvoje nuo seno auginama darželiuose kaip prieskoninis ir dekoratyvinis augalas. Kartais sulaukėja[2].

Augale yra 0,7 – 1,8 % eterinių aliejų. Šaltmėtės aromatas švelnus, nepalieka aštraus šalčio jausmo burnoje kaip pipirmėtė. Augalo dalimis gardinami konditerijos gaminiai, padažai, gaminamos arbatos, vartojama peršalus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.ars-grin.gov/cgi-bin/npgs/html/taxon.pl?24082 Archyvuota kopija 2013-09-27 iš Wayback Machine projekto. %
  2. Šaltmėtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 59
Požymiai