Mėta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mentha | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pipirmėtė (Mentha x piperita) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Mėta (lot. Mentha, angl. Mint, vok. Minzen) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis.
Tai daugiametės ir vienmetės stipriai kvepiančios žolės. Jų lapai ant stiebo ir šakelių išsidėstę priešiškai. Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, o šie sudaro varpos pavidalo žiedynus. Vaisius – riešutėlis.
Gentyje 20-30 rūšių, kurios polimorfinės, lengvai tarp savęs kryžminasi. Lietuvoje nurodoma 11 rūšių:
- Vandeninė mėta (Mentha aquatica)
- Dirvinė mėta (Mentha arvensis)
- Miškinė mėta (Mentha longifolia)
- Pipirmėtė (Mentha x piperita)
- Taškuotoji mėta (Mentha pulegium)
- Šaltmėtė (Mentha spicata)
ir kt.
Alternatyvioji medicina [taisyti]
Pastaba: Netinkamai vartojamos žolės gali pakenkti sveikatai.
Manoma, kad mėta padeda esant virškinimo problemoms, diegliams, dujų pertekliui žarnyne, kylant skrandžio rūgščiai.
Mėtų nuoviras ypač naudingas, sergant cholecistitu, cholangitu, tulžies pūslės akmenlige, hepatitu. Padeda, kai padidėjęs nervingumas, vargina nemiga, galvos skausmai.
