Pretoriumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pretoriumo romėnų Kelne modelis. Jis buvo užėmęs apie 3,5 hektaro plotą ir buvo vienas didžiausių pastatų to meto Germanijoje.

Pretoriumas (lot. praetorium, prœtorium or pretorium), kartais pretorijus – Romos kariuomenės junginio vado palapinė ar namas junginio įtvirtintoje stovykloje (lot. castra). Vėliau – Romos provincijos valdytojo prokuratoriaus rezidencija, o dar vėliau, Bizantijos imperijoje, gr. praitōrion buvo miesto valdytojo rezidencija.

Žodis pretoriumas atsirado iš civilinio valdininko pretoriaus titulo.

Pretoriumas romėnų stovykloje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžioje pretoriumas buvo erdvi aikštė, kurios kraštinė buvo apie 200 pėdų (~60 m) kastros centre. Joje stovėjo[1]:

  • pretoriaus palapinė (lot. tabernaculum)
  • stovyklos altorius, kur pretorius aukodavo. Stovėdavo prieš pretoriaus būstą.
  • pranašavimo vieta (lot. augurale), kur ieškodavo palankių ženklų. Kairiau pretoriaus būsto.
  • tribunolas (lot. tribunal) – sukastas pakilumas, nuo kurio pretorius kreipdavosi į kareivius ar kur jis teisdavo. Būdavo dešiniau pretoriaus būsto.

Pretoriumu vadindavo ir romėnų karvedžio karininkus padėjėjus ir iš jų sudarytą karo tarybą. Imperatoriaus štabas taip pat buvo vadinamas pretoriumu.

Kitos reikšmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėliau pretoriumu vadino ir pretorionų gvardijos stovyklą prie Romos bei pačią pretorionų gvardiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Praetorium Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto. In: Seyffert O. (1894) Dictionary of Classical Antiquities]