Vyžuonų botaninis draustinis

Koordinatės: 55°35′31″ š. pl. 25°31′58″ r. ilg. / 55.59194°š. pl. 25.53278°r. ilg. / 55.59194; 25.53278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyžuonų botaninis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Vieta: Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajonas
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Vyžuonos
Žemėlapis rodantis Vyžuonų botaninis draustinis vietą.
Vyžuonų botaninis draustinis
Koordinatės: 55°35′31″ š. pl. 25°31′58″ r. ilg. / 55.59194°š. pl. 25.53278°r. ilg. / 55.59194; 25.53278
Plotas: 0,068 km²
Įkurtas: 2001 m.

Vyžuonų botaninis draustinis – savivaldybės gamtinis draustinis Lietuvoje, Utenos rajone, 2 km į šiaurės rytus nuo Vyžuonų, Vyžuonų miške. Įsteigtas 2001 m.

Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti spygliuočių ir mišraus miško medynų bei miško pelkinius biotopus, tipiškas jiems augalijos ir gyvūnijos bendrijas, retų bei saugomų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Natura 2000 objektas.[1][2] Vyžuonų botaninio draustinio aplinkos kalvas sudarė ledynų tirpsmo vandens perplauti moreniniai dariniai, suskaidyti vandens latakų ir apskalauti laikinų ledynmečio ežerų vandens. Daugiau kaip 90 procentų Vyžuonų botaninio draustinio teritorijos užima pelkės (vyrauja tarpinio tipo bei aukštapelkės, nedaug žemapelkių ir užpelkėję miškai). Likusią, nedidelę teritorijos dalį užima miškai, tarp kurių vyrauja užmirkę uodalksnynai bei pušynai.

Draustinyje užregistruota apie trečdalis visų Lietuvos augalų (net 530 rūšių neįskaičiuojant samanų): Lietuvoje iš viso auga apie 1500 laukinės floros rūšių. Vyžuonų botaniniame draustinyje rasta 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, 3 grybų bei 5 gyvūnų rūšys (tarp jų – vienalapis gedutis, dvilapis purvuolis, Rusovo gegūnė, mažalapė saulašarė, pelkinė laksva, širdinė dviguonė, raudonoji gegūnė, baltijinė gegūnė, dėmėtoji gegūnė, siauralapė gegūnė, nariuotoji ilgalūpė, pelkinė uolaskėlė, liekninis švylys, keturskiautis žvaigždinas, šakotasis sėdis, šiurkštusis grybliežuvis, gausi sparčiai nykstančios smulkiauogės spanguolės populiacija; griežlė, švygžda, gervė, machaonas, didysis auksinukas).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Saugomų teritorijų valstybės kadastras“.
  2. VĮ Utenos miškų urėdija. Gamtosauginių priemonių planas. Kaunas: VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, 2009–2010.
  3. Vyžuonų botaninis draustinis, utena.lt