Vnešekonombanko čekiai
Vnešekonombanko čekiai – Vnešekonom banko (rus. Внешэкономбанк – išorės ekonomikos bankas) ir Vnešposyltorgo (rus. Внешпосылторг – išorės išsiuntimo prekyba) (taip pat „sertifikatai“, „bonai“) – savotiški „antrieji pinigai“, egzistavę TSRS 1960 m. – 1990 m. Jie buvo leidžiami banknotų pavidalu, monetų nebuvo (popieriniai čekiai buvo net 1 kapeikai).
Vnešekonombanko čekiais buvo mokamos algos TSRS piliečiams, dirbusiems užsienyje (jūreiviams, ambasadų darbuotojams ir pan), taip vengiant mokėti užsienio valiuta. Būnant užsienyje pinigus buvo galima neribotai keisti į vietinius pinigus, o būnant TSRS už čekius buvo galima specializuotose valiutinėse parduotuvėse „Beriozka“ (rus. Берёзка – berželis) nusipirkti įvairių deficitinių prekių. Čekius buvo galima pakeisti ir tarybiniais rubliais kursu 1:1, bet mažai kas tai darydavo. Juodojoje rinkoje juos nupirkdavo geresniu kursu – nuo 1:3 iki 1:10, bet už tokį keitimą buvo baudžiama iki 8 metų laisvės atėmimo (RSFR BK 88 str.).
Gaunant piniginius pervedimus iš kitos šalies kitos šalies valiuta (pavyzdžiui, už publikacijas, materialinę pagalbą iš giminių), pavedimai eidavo per Vneštorgbanką ir TSRS viduje buvo išmokama čekiais, o ne užsienio valiuta.
Iki 1977 m. buvo keletas čekių tipų, paskui jie tapo vieningi. Čekiai buvo panaikinti 1992 m.
Kitose socialistinės ekonominės pagalbos valstybėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panašūs čekiai buvo naudojami visose TEP valstybėse, pavyzdžiui, Čekoslovakijos Socialistinėje Respublikoje ir Lenkijos liaudies respublikoje bonai, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje čekiai ir t. t.