Visarga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Visarga (skr. विसर्गः = visargaḥ – „iškvėpimas“) – garsinis fonas ir jį žymintis ženklas sanskrito fonologijoje. Visarga žymi žodžio pabaigoje susidarantį iškvėpimą. Sanskrite visarga dažniausiai būna žodžio pabaigoje – izoliuotose žodžių, besibaigiančių -s ir -r formose, taip pat prieš kai kurias kitas raides (išorinės sandhi taisyklės), nors gali pasitaikyti ir žodžio viduryje (pvz., žodyje duhkha दुःख).

Devanagari rašte visarga žymima dvitaškį primenančiu ženklu ः, o lotyniškoje perrašoje – ženklu ḥ.

Be sanskrito, visarga dar naudojama tamilų kalboje, kur vadinama āytam ir užrašoma trimis apskritimais ஃ (pvz., žodyje idhu இஃது). Mjanmų kalboje visarga vadinama šai ga pauk (ရှေ့ကပေါက်) ir panašiai kaip sanskrite žymima dvitaškiu ◌း.