Virgininis varpenis
| Botrychium virginianum Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos |
|---|
 Virgininis varpenis |
| Mokslinė klasifikacija |
Virgininis varpenis (Botrychium virginianum) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Priklauso sporinių induočių grupei.
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiametis, vasaržalis, sporinis augalas. Augalas 15–40 cm aukščio. Sterilios lapo dalies (trofoforo) lakštas pavienis, jaunas gali būti šiek tiek plaukuotas. Trofoforo lakštas su koteliu atsišakoja ties augalo viduriu arba šiek tiek žemiau, plačiai trikampis, du arba tris kartus plunksniškai šakotas. Apatinė pinulių pora didžiausia. Fertili lapo dalis (sporofitas) šluotelės pavidalo su ilgu koteliu, du arba tris kartus plunksniškai šakotas. Dauginasi sporomis, kurios susidaro rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja birželio–rugpjūčio mėn.[1]
Paplitimas ir ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vidutiniškai ūksmingų ar vidutiniškai šviesių buveinių augalas. Auga rūgščiuose ar vidutiniškai rūgščiuose (pH < 6,8) [2] ir vidutiniškai drėgnuose dirvožemiuose, kuriuose labai mažai maisto medžiagų. Lietuvoje įsikuria beržynuose, mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, pasitaiko eglynų pakraščiuose, miškų aikštelėse, upelių ar melioracijos griovių šlaituose. Cirkumpoliarinė ir žemyninė rūšis. Paplitusi Šiaurės Rytų Europoje, Alpėse, Karpatuose, Vakarų Sibire, Himalajuose, Mandžiūrijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje labai reta. Dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose, taip pat Vidurio Lietuvos žemumos prieigose.[1]
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Indijoje augalas naudojamas gydyti dizenteriją.[3]
Iš šaknų išvirta arbata sukelia prakaitavimą, vėmimą, kosulį.[4] Taip pat iš šaknų yra gaminamas tepalas, kurį naudoja patepti gyvačių įkandimus, nubrozdinimus, žaizdas.[4]
Himalajuose, žmonės šią rūšį verda ir valgo.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Rasimavičius, M (2021) Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas, „Lututė“, p. 380
- ↑ https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=BOVI
- ↑ Ethnobotanical Leaflets Archyvuota kopija 2012-03-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 4,0 4,1 https://pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Botrychium+virginianum
- ↑ Dave Jacke, Eric Toensmeier. Edible Forest Gardens. Chelsea Green Publishing Co 2015.
