Vila Kornaro

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vila Kornaro
VillaCornaro 2007 07 14 front 1.jpg
Vietovė Venetas
Koordinatės 45°36′14″N 11°59′57″E / 45.60389°N 11.99917°E / 45.60389; 11.99917
Pastatymo metai 1552 - 53 m.
Architektas (-ai) Andrea Palladio
Stilistika Renesansas, Manierizmas
Savininkai Sally ir Carl Gable
Statusas privati, lankymas ribotas

Vila Kornaro (it. Villa Cornaro) – XVI a. Andrea Palladio projektuota vila Venete, Piombino Dese gyvenvietėje. Vila 1996 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, kaip objekto „Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos“ dalis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vila sukurta Venecijos aristokratų Cornaro šeimo atstovui Giorgio Cornaro. Vila suprojektavo Andrea Palladio ir ji buvo pastatyta apie 1552-53 m. Vila pažymėtina dviejų aukštų portiku-lodžija, naujove Europos architektūroje.

Vilai užbaigti prireikė dar 2 įsikišimų 1569 ir 1588 m., kadangi nei antrojo aukšto lodžija, nei vilos sparnai nebuvo baigti. 1588 m. vilą baigė Vincenzo Scamozzi, Paladijaus artimas pasekėjas. 1588 m. Giorgio Cornaro užsakė sukurti 6 statulas didžiajame salone skulptoriui Camillo Mariani. Vilos vidus buvo nedekoruotas iki 1716 m., kada Andrea Cornaro užsakė Mattia Bortoloni ištapyti vilos sienas freskomis Biblijos istorijų temomis.

Vila Cornaro šeimos nuosavybėje išbuvo 253 metus. Po ji perėjo keletą savininkų. 1950-aisiais buvo naudoja kaip vaikų prieglauda, stovėjo tuščia. 1969 m. ją iš vietos savivaldybės įsigijo amerikietis Richard H. Rush. Per 20 metų vila buvo atnaujinta ir sutvarkyta. 1989 m. ją nupirko amerikiečiai Sally ir Carl Gable

Vilos išplanavimas yra griežtai simetrinis, manoma, kad 16 aiškiai atskirtų vilos erdvių suprojektuoti naudojant „aukso proporcijos“ principą (skaičiai 10 ir 6). Vidaus patalpos supa didįjį saloną, kurio vertę pabrėžia keturios vidinės kolonos.

Vilos vaizdai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vila Kornaro – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka