Vikisritis:Lietuva/Pavadinimo kilmė
Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tų pačių žinių (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Mezeburgietis datuoja 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė, nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis, bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią „Brunono darbų knygą“.
Kadangi Lietuvos vardas į šaltinius pateko tarpininkaujant slavams (greičiausiai lenkams), nulėmė ir tą formą, kuria jis buvo užrašytas - Lituae. Tai kilmininko linksnis, o vardininkas būtų Litua.
Lietuvos vardo kilmė buvo išvedinėjama iš upelio pavadinimo Lietauka. Šis pavadinimas buvo patvirtintas apklausus vietos gyventojus lietuvius, kurių Lietavos pakrantėse tikrai daug nėra. Prie pat upelio esančiame Perelozų bažnytkaimyje įsikūrusi rusų sentikių bendruomenė, kurios įtakoje ir išplito forma Letauka. Tačiau reikia pastebėti, kad Lietavos upelis neilgas (11 km), prie jo nėra jokių archeologijos paminklų, ir vargu ar galėjo kas ten būti nes vietovė buvo pelkėta. Sunku būtų paaiškinti kodėl Lietuvos vardas būtų kilęs būtent nuo šio upelio taigi šitą išvedžiojimą mokslininkai dažniausiai atmeta.