Vikisritis:JAV/Izanga

JAV vėliava
JAV herbas

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos) yra konstitucinė federacinė respublika, turinti penkiasdešimt valstijų ir federalinę apygardą, keletą atskirų teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Šalis daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje su 48 vientisomis valstijomis bei sostine Vašingtonu federalinėje Kolumbijos apygardoje. Valstybė esti tarp dviejų vandenynų - Atlanto ir Ramiojo, Jungtinės Valstijos ribojasi su Kanada šiaurėje ir Meksika pietuose. Atskira Aliaskos teritorija yra žemyno šiaurės vakaruose, valstija su Kanada ribojasi rytuose ir Rusija - vakaruose ties Beringo sąsiauriu. Tuo tarpu, svarbią Havajų valstiją sudaro salynas, esantis Ramiojo vandenyno viduryje.

Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė pirmosios trylika kolonijų ties Atlanto vandenyno pakrante, priklausiusių Didžiajai Britanijai. Pasiskelbdamos valstijomis, tos trylika kolonijų 1776 m. liepos 4 d. parengė nepriklausomybės deklaraciją. Sukilusios valstijos įveikė Didžiąją Britaniją Amerikos revoliucijos kare ir federalinis susirinkimas 1787 m. rugsėjo 17 d. priėmė Jungtinių Valstijų konstituciją. Sekančiais metais ji buvo galutinai įteisinta.

XIX a. Jungtinės Valstijos įsigijo žemės iš Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Meksikos bei Rusijos ir aneksavo Teksaso ir Havajų respublikas. Nesutarimai tarp agrarinių pietinių valstijų ir pramoninės JAV šiaurės bei vergovės įteisinimo, 1860 m. sukėlė Amerikos pilietinį karą. Šiaurinių valstijų pergalė sustabdė visos šalies skilimą ir vergovės įsigalėjimą. Per karus su Ispanija bei per I-ąjį pasaulinį karą, JAV įrodė didelę savo karinę galią ir jos pranašumą pasaulyje. 1945 m. šalis įsiliejo į Antrą pasaulinį karą ir pirmoji istorijoje panaudojo branduolinį ginklą, tapo nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare bei įkūrė NATO. Po Šaltojo karo laikų, Jungtinės Valstijos išliko vienintele supervalstybe pasaulyje, dominuojančia kariniu, ekonominiu, politiniu bei kultūriniu atžvilgiais.