Vienspalvis šachmatų uždavinys
Vienspalvis šachmatų uždavinys – tai sprendimui pateikta šachmatų poziciją, kurioje visos figūros – vienspalvės. Tai Retro žanro kompozicija. Sprendėjui siūloma nustatyti abiejų pusių figūrų spalvas, o kartais dar ir papildomų užduočių. Baltųjų ir juodųjų figūrų išdėstymas diagramoje būna specifinis. Jis turi atitikti šachmatų kompozicijai keliamus formalius reikalavimus, neturėti nereikalingų figūrų ir pan. Tai padeda, pasitelkus matematinę logiką, šachmatų žaidimo taisykles ir retrogradinę analizę, rasti teisingą sprendimą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1964 m. vokiečių šachmatų kompozitorius Albertas Heinrichas Knystas (Albert Heinrich Kniest (1908–1984)) žurnale „Diagramme und Figuren“ paskelbė sutarto mato uždavinį, kurio visos figūros buvo vienspalvės.[3]
Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užduotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sprendėjui siūloma nustatyti figūrų spalvas. Kai kada nurodyti ir paskutinį ėjimą, arba skelbti tiesioginį ar sutartinį matą užduotyje nuodytu ėjimų skaičiumi.
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavyzdžių nagrinėjimas atskleidžia, kaip galima nustatyti figūrų spalvas. 1-je diagramoje bokštai g1 ir h5, o taip pat, bokštai g7 ir h6 turėtų būti vienos spalvos, nes kitaip abu karaliai būtų šachuojami, o tai pagal žaidimo taisykles negalima. Toliau aiškinamės karalių spalvas. Priėmę, kad h1 laukelyje yra baltųjų karalius, o g6 laukelyje - juodųjų, turime, kad bokštai g1 ir h4 turėtų būti baltųjų, o g7 ir g6 – juodųjų. Valdovė negali būti juoda, nes tada ji šachuotų baltųjų karalių, tad ji - balta. Kokia pėstininko spalva ir koks buvo paskutinis baltųjų ėjimas. Abu klausimai paaiškinami tik kai priimame, kad pėstininko spalva yra balta, kadangi tuomet jis iš laukelio g5, kirsdamas juodųjų prasilenkiantį pėstininką f5, galėjo atsirasti f6 laukelyje. Prieš tai juodieji galėjo eiti pėstininku per du tik, jei rikis laukelyje e8 yra juodos spalvos. Taip, remiantis šachmatų žaidimo taisyklėmis bei loginiu mąstymu, išaiškinamos figūrų spalvos.[4]
Izraelio šachmatų kompozitoriaus Gideono Huserlio (Gideon Husserl (1925- 2013))[5] uždavinyje laukelyje c8 stovintis karalius yra šachuojamas dviejų figūrų: Bd8+ ir Vc6+. Taip gali atsitikti, jei paskutinis baltųjų ėjimas būtų buvęs c7xd8B+. Todėl priimame, kad baltųjų figūros - Bd8, Vc6 ir Kd6, o juodųjų - Kc8. Pėstininkas laukelyje b7 negali priklausyti baltiesiems, nes tokiu atveju juodųjų karaliui būtų trigubas šachas, todėl šis pėstininkas -juodųjų. Rikis laukelyje a8 galėjo atsirasti tik paaukštinus baltųjų pėstininką, tad jis baltasis. Iš to seka ir išvada, kad pėstininkas laukelyje a7 galėjo atsirasti tik po pėstininko paaukštinimo, ir negali būti juodasis. Bokštas laukelyje f6 ir žirgas laukelyje e8 negali būti juodųjų figūros, nes jos šachuotų baltųjų karalių.
Figūrų spalvų nustatymui padeda ir papildomos užduotys. Rusų šachmatu kompozitoriaus Vladimiro Korolkovo (Владимир Александрович Корольков (1907 - 1987))[6] šachmatų uždavinyje tokia užduotis, padedanti nustatyti figūrų spalvas, yra tiesioginis matas dviem ėjimais.
Jei pradėsime nuo karalių spalvinimo, pastebimėsime, kad mažiau tikėtina, jog karaliui, esančiam h5 laukelyje, galėtų būti skelbiamas matas dviem ėjimais. Tuo remdamiesi priimame, kad šio karaliaus spalva - balta. Iš to seka, kad karalius, laukelyje e8 laukelyje yra juodas. Kadangi karaliai pradinėje uždavinio ozicijoje negali būti šachuojami, bokštas a8 yra juodas, o laukelyje h2 - baltas. Dėl tos pačios priežasties ir pėstininkas laukelyje d7 negali būti baltas, o tik juodas.
Lieka nustatyti likusių dviejų pėstininkų spalvas. Logika sako, kad pėstininkas laukelyje d6 turėtų būti baltas, nes ribotų juodųjų karaliaus, kuriam reikia skelbti matą, judėjimo laisvę.
Kokia gi pėstininko a3 laukelyje spalva? Jei pasirinktume juodą, baltieji negalėtų skelbti mato antruoju ėjimu: pav po 1. Kg6, sektų juodųjų atsakymas - ilgoji rokiruotė, (kai nėra galimybės įrodyti, kad rokiruotė negalima, ji yra galima). Dėl to pėstininkas turi būti baltasis. Tokiu atveju situacija keičiasi: juodieji turi tik dvi, galinčias paskutiniame ėjime vaikščioti figūras: karalių ir bokštą, iš kurių viena privalėjo vaikščioti. Kas reiškia, kad juodieji yra praradę teisę į rokiruotę, todėl jų karalius po 1. Kg6 ∞ 2.Bh8# yra matuojamas.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Albert Heinrich Kniest“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 rugs.3 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ „Gideon Husserl“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 7 d..
- ↑ „Uždavinių spalvinimas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 3 d..
- ↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 113-114.
- ↑ „52-asis Pasaulio šachmatų kompozicijos federacijos suvažiavimas Bernęe 2014 m.“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 5 d..
- ↑ „Владимир Александрович Корольков (07-11-1907 - 01-05-1987) Russian composer and Grandmaster (Vladimir Aleksandrovich Korolkov)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 11 d..
- ↑ „Vladimir Korolkov“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 rugp.28 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ „Andrey Frolkin, Andrej N. Kornilow“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 rugs.5 d.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) - ↑ „Stanislav Kirilichenko“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 5 d..