Vienatvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Saldi vienatvė“. Edmund Blair Leighton, 1919 m.

Vienatvė – padėtis, kuomet objektas yra atskirtas nuo kitų tokių pat objektų. Paprastai terminas taikomas žmogui, kai šis yra atskirtas nuo kitų žmonių. Žmogus atsiduria savo noru (norėdamas pailsėti nuo žmonių, triukšmo, pabūti su savimi, patirti naujų įspūdžių ir t. t.) arba susiklosčius aplinkybėms (pasiklydus, dėl nelaimingo atsitikimo, dėl tremties, išlaipinimo). Vienatvė nepainiotina su vienišumu, kuomet žmogus emociškai jaučiasi atskirtas, nors yra apsuptas žmonių.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]