Vidinės lygumos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vidinės lygumos – dideli lygumų plotai Pietų Amerikoje, tarp Brazilijos plokščiakalnio rytuose ir Andų pašlaičių vakaruose, tarp 10 ir 39 ° p. pl. lygiagrečių. Apima Mamorės lygumą, Pampas, Gran Čaką, Pantanalį, Argentinos Tarpupį. Aukštis nuo 50–70 m rytuose iki 500–600 m vakaruose. Lygumas dengia storas aliuvinių–deliuvinių kainozojaus nuogulų sluoksnis, tarp jų pasitaiko tvirtesnių uolienų, kurių atlikuonys iškilę iki 1200–1400 m aukščio. Pietinėje dalyje būdingas liosinis paviršius.

Kraštovaizdžiai einant iš šiaurės į pietus keičiasi nuo subekvatorinių miškų ir savanų į tropinius retmiškius, toliau – į subtropines savanas ir stepes.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 94–95