Variklinė alyva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Variklinė alyva naudojama vidaus degimo variklių tepimui. Gaminama mineralinė, pusiau sintetinė ir sintetinė variklio alyva.

Klampumo laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automobilių inžinierių draugija (SAE) sukūrė variklių alyvų klasifikavimo skaitmeninę kodų sistemą pagal jų klampumo charakteristikas.[1] Variklių alyvų kokybės klasifikacijos: klasifikacija pagal ACEA – Europos klasifikacija; klasifikacija pagal API – civilinė Amerikos klasifikacija; klasifikavimas pagal ILSAC – Tarptautinio standartų ir tepalų patvirtinimo komiteto klasifikacija; variklių gamintojų, pvz., Mercedes-Benz (MB), Volkswagen (VW), Volvo, MAN, Ford, Japonijos automobilių standartų organizacijos (JASO) ir kt.

Kokybės standartai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA klasifikacija išskiria benzininių variklių, pažymėtų raidėmis "A", dyzelinius variklius, pažymėtus raidėmis "B", dyzelinius variklius keleiviniuose automobiliuose su DPF (ir benzininiais varikliais, kuriems reikalingi aliejai su mažu arba vidutiniu sulfato pelenų kiekiu), standartus, pažymėtus raidėmis „C“ ir dyzeliniais varikliais sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse, pažymėtose raidėmis „E“.

Gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Castrol“, „Neste Oyj“, „Shell“ ir daugelis kitų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]