Valmieros apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Valmieros apskritis (latv. Valmieras apriņķis) – tarpukaryje buvęs administracinis vienetas Latvijoje. Plotas 4624,2 km². Ji ribojosi su Valkos apskritimi, Cėsių apskritimi ir Rygos apskritimi bei su Estija. 1925 m. nuo Valmieros apskrities buvo atskirtas Straupės kraštas ir prijungtas prie Cėsių apskrities. Apskrityje 1927 m. buvo 4 miestai ir 2 miesteliai, keli miesteliai be savivaldos ir 52 valsčiai. Stambesni miestai ir gyvenvietės: Valmiera, Rūjiena, Matyšiai, Naukšėnai, Mazsalaca, Staicelė, Aluoja, Ainažiai, Salacgryva ir Limbažiai.