Upninkėlių apylinkė
55°05′š. pl. 24°28′r. ilg. / 55.09°š. pl. 24.47°r. ilg.
.svg){kind=small} Upninkėlių apylinkė
| ||
| Centras | Upninkėliai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Jonavos valsčius (1940–1947) Veprių valsčius (1947–1950) | |
| Apskritis | Kauno apskritis (1940–1947) Ukmergės apskritis (1947–1950) | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Jonavos rajonas (1950–1962) Ukmergės rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Upninkų seniūnija, Šilų seniūnija | ||
Upninkėlių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Veprių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Jonavos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Markutiškių apylinkė, tačiau 1963 m. sausio 12 d. pati Upninkėlių seniūnija prijungta prie atkurtos Markutiškių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Pirmūno“ ir „Komunarų“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
50,23 | „Pirmūno“ kolūkis, „Tautų draugystės“ kolūkis [5] | 15 kaimų, 11 vienkiemių, 1 glžk. stotis | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 169
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 50–52
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 12
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 96