Universalijos

Universalijos (lot. universalis) – bendrosios sąvokos. Loginė ir filosofinė universalijų aiškinimo problematika išsiskyrė jau antikoje.

Logikoje universalijos aiškinamos kalbinės išraiškos atžvilgiu. Tiriant sintaksinius kalbos ryšius, nustatoma universalijų struktūra, jų funkcijos loginiame procese formalizuojamos. Ši problematika, kurią iškėlė dar Aristotelis, aktuali ir šiuolaikinei kalbos analizei.

Filosofijoje universalijų samprata siejasi su ontologinio sąvokų prigimties aiškinimo tradicija. Klausimas, ar bendrosios sąvokos turi atitikmenų tikrovėje, buvo keliamas jau antikoje, nors jis jau tada sukėlė įvairių nuomonių. Svarstant šį klausimą, tiesioginę įtaką turėjo Platono prielaida apie idėjų, kaip abstrakčių objektų, realią būtį. Bendrųjų sąvokų atitikmenų tikrovėje klausimas tapo pagrindinis viduramžių filosofijoje. Labiausiai išsiskyrė 3 jo aiškinimo kryptys: realizmas, nominalizmas ir konceptualizmas. Naujųjų amžių sąvokos prigimties teorijose (R. Dekarto, G. V. Leibnico, T. Hobso) jos reiškėsi modifikuota forma.

Filosofinėse matematikos, pirmiausia aibių teorijos, sąvokų, taip pat lingvistinių struktūrų prigimties interpretacijose universalijų problema ir jos sprendimo tradicinės kryptys paplitusios ir šiais laikais.