Turkestano kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Turkestano kalnagūbrio pietinė dalis Zeravšano pakrantėje

Turkestano kalnagūbris – kalnagūbris Gisaro Alajaus kalnų sistemoje, Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano teritorijose. Nusidriekęs iš rytų į vakarus 340 km, plotis – 30 km. Aukščiausia vieta siekia 5621 m (Piramidinė viršukalnė). Rytuose per Matčos kalnų mazgą jungiasi su Alajaus kalnagūbriu, pietuose Zeravšano slėnis skiria nuo Zeravšano kalnagūbrio.

Kalnai sudaryti daugiausia iš skalūnų, klinties ir smiltainio. Būdingas aukštikalnių reljefas. Yra Kani Guto karstinis urvas. Yra ledynų, kurių bendras plotas 540 km² (didžiausi – Zeravšano, Ščiurovo). Šiauriniame Turkestano kalnagūbrio šlaite veši kadagynai ir retmiškiai, kitur – uolynai, pusdykumės.

Centrinėje kalnagūbrio dalyje yra Šachristano perėja (3378 m), kuria eina DušanbėsChudžando plentas. Šiaurinėje pašlaitėje yra Zamino draustinis[1], telkšo Aikiolio ežeras.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 437 psl.