Tokantinsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tokantinsas
Tokantinsas ties Brežinjo de Nazarė
Tokantinsas ties Brežinjo de Nazarė
Ilgis 2850[a] km
Baseino plotas 770 000 km²
Vidutinis debitas 16 300 m³/s
Ištakos Brazilijos plokščiakalnis
Žiotys Para
Šalys Brazilijos vėliava Brazilija
Vikiteka Tokantinsas

Tokantinsas (port. Rio Tocantins) – upė Brazilijoje, Tokantinso, Paros ir Maranjauno valstijose.[1] Prasideda Brazilijos plokščiakalnyje, Sera Žeral do Paranano kalnuose, susiliejus Maranjauno ir Almaso upėms (arba nuo santakos su Parananu). Plokščiakalniu teka į šiaurę, formuodama slenksčius ir krioklius. Žemupyje daro vingį į vakarus ir teka Amazonės žemuma. Žemupyje smarkiai išplatėja (iki 13 km),[1] vagoje gausu salų. Įteka į Paros upę (vieną Amazonės atšakų), kuri ties Belenu įteka į Atlanto vandenyną.

Nors Tokantinsas paprastai laikomas Amazonės intaku, faktiškai sudaro atskirą baseiną.[2]

Didžiausi intakai – Almasas, Santa Tereza, Aragvaja, Itakajunasas (kairieji), Maranjaunas, Parananas, Manuel Alvesas, Sonas (dešinieji).[3]

Tokantinsas laivuojamas 350 km nuo žiočių ruože, toliau laivybą sunkina slenksčiai ir kriokliai (tačiau vandeninguoju laikotarpiu laivuojamas ~2000 km). Tokantinsas patvinsta spalio–kovo mėnesiais; vandens lygis pakyla 7–9 m.[1] Ant upės įrengta Tukurui hidroelektrinė (1984 m.), be to, aukštupyje yra keletas mažesnių užtvankų. Didžiausi miestai prie upės: Palmasas, Imperatrisas, Maraba, Tukurui.

Tokantinso baseinas pasižymi mažesne bioįvairove, negu Amazonės: čia aptiktos 350 žuvų rūšys, iš jų 175 endeminės.[4] Taip pat gyvena Amazonės lamantinai, aragvajiniai delfinai, baltieji delfinai, geltondėmiai upiniai vėžliai, juodieji ir krokodiliniai kaimanai.[5]

Tokantinso upėvardis kildinamas iš tupių-gvaranių tukana ('tukanas') ir tim ('snapas').[6] Indėnai gavijaunai upę vadinta Pyti.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Tocantins (Tokantinsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 820 psl.
  2. Tocantins RiverEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  3. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
  4. Hales, J., and P. Petry: Tocantins – Araguaia. Freshwater Ecoregions of the World.
  5. Tocantins River
  6. NAVARRO, E. A. Método moderno de tupi antigo: a língua do Brasil dos primeiros séculos. 3ª edição. São Paulo. Global. 2005. 463 p.
  7. Araújo, Leopoldina (2019). Romanço Parkatêjê. Belém.
  1. Taip pat nurodomi ilgiai 2640, 2080 km