Tūro grašis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tūro grašis
1260 – XIV a.
Louis IX gros 1266.jpg

Liudviko IX grašis
Naudojo: Prancūzijos karalystė
Metalas: sidabras (pradžioje: 4,52 g)
Smulkesnis vnt.: denjė: 1/12 (vėliau santykis kito)

Tūro grašis (pranc. Gros tournois) arba torneselis, tornezė – prancūziška sidabrinė moneta, naudota XIII–XIV a.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Itališkas grašis (it. grosso) Prancūziją pasiekė XIII a., ir tapo svarbia moneta, kadangi smulkūs sidabriniai pamažu nuvertėjantys denjė nebegalėjo patenkinti augančios ekonomikos poreikių. Tūro grašiai pradėti kaldinti Tūro mieste, ir iš pradžių jie turėjo 4,22 g sidabro, t. y., buvo verti maždaug 12 tuometinių Tūro denjė. Todėl Tūro grašis atitiko vieną teorinį piniginį vienetą – (sū buvo lygus 12 denjė ir 1/20 livro).

Tačiau grašio kokybė pamažėle prastėjo: 1365 m. jis jau teturėjo 2,55 g sidabro. Netolygiai nuvertėjant denjė, keitėsi ir grašio santykis su denjė: 1365 m. vienas Tūro grašis prilygintas 15 Tūro denjė.

Per Šimtametį karą karalius Jonas II (1319–1364) ėmė kaldinti ypač prastos kokybės grašius, kurie dar buvo vadinami baltaisiais (pranc. Gros blanc).

Įtaka[taisyti | redaguoti kodą]

Tūro grašis tapo pavyzdžiu kitoms viduramžių Europos šalims, ir XIII a. pabaigoje -XIV a. pradžioje pradėtas kaldinti kitose šalyse ir kitais pavadinimais. Anglijos karalystėje jis tapo žinomas kaip groutas ir prilygintas 4 pensams. 1300 m. pradėtas kaldinti Prahos grašis (prilygintas 12 denarų), 1338 m. – Meiseno grašis.


Commons-logo.svg Vikiteka: Tūro grašis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka