Tūba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tūba | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Tūba – varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muzikos instrumentas. Žemiausią diapazoną apimantis varinių pučiamųjų grupės atstovas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Sukonstruota XIX a. pirmoje pusėje Vokietijoje. Buvo populiari kariniuose ir parkų orkestruose. Į simfoninio orkestro sudėtį įtrauktas vėliau, pakeitė „serpentą“ (pučiamasis instrumentas neturėjęs stabilaus „boso“).
[taisyti] Konstrukcija
Metalinis kūginis 4-4,5 m ilgio vamzdis sulenktas ovalu. Viename gale taurės formos pūstukas į kurį pučiamą, kad išgautum garsą. Kitas galas smarkiai išplatėjantis. Turi 3 ar 6 ventilius išgauti garsų įvairovei.
Būna bosinė ir kontrabosinė. Derinama įvairiai (populiariausia kontrabosinė B).
[taisyti] Vartojimas
Vartojamas simfoniniame ir pučiamųjų orkestruose.
[taisyti] Šaltiniai
[taisyti] Nuorodos